Parko galerijoje – moterys iš paveikslų, moterys šalia mūsų | Diena.lt

PARKO GALERIJOJE – MOTERYS IŠ PAVEIKSLŲ, MOTERYS ŠALIA MŪSŲ

Moters įvaizdis vizualiajame mene daugiasluoksnis. Ji gali būti vaizduojama kaip herojė ar mūza, gyvybės kūrėja, namų židinio sergėtoja ar maištaujanti klajūnė. "Parko galerijoje" atidarytoje parodoje "Moters portretas XX amžiaus tapyboje" litvakų, lietuvių išeivijos ir šiuolaikinių menininkų darbuose atsiskleidžia skirtingi moters įvaizdžiai. Vieni kūrėjai nelieka abejingi jos grožiui, žavisi sielos laisve ir veržlumu, kiti – perteikia gilų psichologinį portretą ar akcentuoja socialinį vaidmenį.

Prasmingas bendradarbiavimas

Vis dėlto paroda skiriama ne tik paveikslų veikėjoms ir jas nutapiusiems, nupiešusiems dailininkams. Ji skirta kiekvienai iš mūsų.

"Sustoti ir pasižiūrėti į save, į šalia esančią, į moterišką bendrystę", – sako "Pagalbos moterims linijos" vadovė Kaune Aušra Stankūnienė. Nuo 2007-ųjų asociacija "Kauno moterų linija" organizuoja savanorišką veiklą ir ruošia savanorius konsultantus teikti emocinę paramą "Pagalbos moterims linijoje", o prie organizacijos vardo žinomumo didinimo ir dėmesio į savanorišką veiklą atkreipimo ne pirmus metus reikšmingai prisideda "Parko galerija". Asociacijai bendradarbiaujant su galerija surengta daugybė parodų, renginių, iniciatyvų.

"Prieš keletą metų jauna rašytoja Ernesta Baužaitė įgyvendino iniciatyvą "Išklausant moteris", skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į moteris, patiriančias smurtą, ir sukūrė elektroninę knygą tokiu pačiu pavadinimu. Galerijoje, apžvelgdamos nuveiktus darbus, palydime senuosius ir pasitinkame Naujuosius metus, pavasarį drauge žymime kovo 8-ąją – Moterų solidarumo šventę, kurios proga kasmet organizuojamos puikios parodos", – pažymi A.Stankūnienė.

Jonas Kelečius. Moters portretas. / Galerijos nuotr.

Menas ugdo ne tik estetinį suvokimą, harmonijos pajautą, jis – ir terapinė priemonė, padedanti susidūrus su sunkumais. "Pagalbos moterims linijos" veiklos kontekste ši paroda tampa erdve būti, pajausti, suvokti. "Asociacija organizuoja užsiėmimus, jungiančius psichologiją su dailės terapija. Psichologės, psichoterapeutės taiko įvairius dailės terapijos metodus tiek individualioje, tiek grupinėje psichoterapijoje. Menas yra puiki priemonė išreikšti jausmus", – sako "Pagalbos moterims linijos" vadovė Kaune.

Jausmų išraiška

Jausmus nesunku atpažinti ir parodoje eksponuojamuose darbuose. Abstrakčiojo ekspresionizmo atstovo Juozo Bagdono paveiksle "Gėlių pardavėja" moteris vaizduojama šešėlyje, tačiau greta jos pastatytas krepšys su gėlėmis trykšta gyvybinga žalia, skaisčia geltona, švelnia violetine spalvomis. Urbanistinio peizažo fone, kuriame matyti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bokštas, išryškėja gėlių pardavėjos švelnumas, grožis.

Lyriškumas būdingas ir litvakų menininkui Maksui (Mordechajui) Bandui. Jo drobė "Gatvė. Mergaitė su gėlėmis" sklidina švelnaus liūdesio. Melancholiškos atmosferos pripildyti išeivijos dailininko Jokūbo Kazlausko "Sėdinčios moters aktas" ir tapytojo Mindaugo Skudučio "Moters aktas su nuleista ranka" paveikslai. Šiuolaikinio tapytojo Alono Štelmano diplominiame darbe liūdesys išryškina giežtą vaizduojamos moters charakterį.

Mindaugas Skudutis. Moters aktas su nuleista ranka. / Galerijos nuotr.

Kiekvienas menininkas parodos lankytoją pakviečia į pokalbį, kurio metu žiūrovas patiria skirtingas emocijas.

Įtaigus koloristas, genialus piešėjas Alfredas Šatas parodoje eksponuojamame nedidelio formato moters akto piešinyje perteikia intymumą, moterį vaizduodamas kamerinėje erdvėje, ramiai sėdinčią ir stebinčią greitus ir tikslius įsijautusio menininko judesius popieriaus lape piešiant jos atvaizdą.

Niujorke gyvenusios tapytojos, skulptorės Elenos Urbaitytė-Urbaitis kūrinys "Aktas" išsiskiria kubistiniu stiliumi. Menininkės vaizduojama moteris, rodos, kiek abejinga ją supančiai aplinkai, panirusi į savo mintis. Tapytojo, aktoriaus Jono Kelečiaus drobėje raudoname fone sėdinti moteris nukreipusi savo žvilgsnį į tolį, rami, atsipalaidavusi.

Baltarusijoje gimęs tapytojas Petras Sergijevičius darbe "Be pavadinimo" ir menininkė Nijolė Vedegytė-Palubinskienė ryškaus kolorito paveiksle "Moteris" susitelkia į moters – motinos, globėjos, sergėtojos temą.

Nijolė Vedegytė-Palubinskienė. Moteris. / Galerijos nuotr.

Tapytojo ir architekto Petro Kiaulėno drobėje "Portretas" per spalvų ir potėpių harmoniją atskleidžiamas pakilioje vidinėje būsenoje esančios moters portretas, o Kosto Dereškevičiaus kūrinyje "Mergaitė su teptuku" vaizduojama į kūrybinį procesą pasinėrusi stipri, nepriklausoma asmenybė.

Kiekvienas menininkas parodos lankytoją pakviečia į pokalbį, kurio metu žiūrovas patiria skirtingas emocijas. Nuoširdaus dialogo užmezgimas svarbus ir savanoriškoje veikloje teikiant pagalbą, nes tik jis, pasak A.Stankūnienės, padeda kurti žmogišką ryšį. Empatija ir buvimas kartu – gydo geriausiai.


Kas? Paroda "Moters portretas XX amžiaus tapyboje".

Kur? "Parko galerijoje".

Kada? Veikia iki spalio 23 d.

GALERIJA

  • Elena Urbaitytė-Urbaitis. Aktas.
  • Mindaugas Skudutis. Moters aktas su nuleista ranka.
  • Nijolė Vedegytė-Palubinskienė. Moteris.
  • Petras Kiaulėnas. Portretas.
  • Kostas Dereškevičius. Mergaitė su teptuku.
  • Jonas Kelečius. Moters portretas.
Galerijos nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

kaunietis

Nuostabi paroda,

SUSIJUSIOS NAUJIENOS