Vienoje "Žalgirio" arenos erdvių ką tik vyko skulptoriaus, instaliacijų autoriaus, POST galerijos įkūrėjo ir parodų kuratoriaus Andriaus Pukio personalinė paroda "Publika ir Artefaktai". Joje – dvi menininko instaliacijos: "Publika" ir "Endless Story" ("Begalinė istorija").

Tai naujausi menininko kūriniai, kurie buvo eksponuojami tarptautinėje Vilniaus meno mugėje "ArtVilnius" pernai ir šiemet. 2014-aisiais A.Pukis buvo išrinktas geriausiu mugės jaunuoju menininku, gausiai auditorijai pristatęs savo kūrinį "Publika".

"Paroda "Publika ir Artefaktai" nėra akcentuojamos visuomenės problemos. Į bendrą ekspoziciją reikėtų žiūrėti kaip į vykstančių socialinių procesų refleksiją, kuria nesistengiu moralizuoti ar įvardyti, kad vieni procesai yra teigiami, kiti – neigiami, – parodos koncepciją apibūdina autorius. – Tai problemiškų reiškinių atspindėjimas – ne aiškinimas, kaip reikia juos spręsti. Ekspozicijoje atsispindi mano pastebėjimai ir jų konceptualizavimas per objektų medžiagiškumą ir jų išdėstymą erdvėje."

Skirtingas instaliacijas sudarančių elementų medžiagiškumas atsiskleidžia vos pažvelgus į ekspoziciją: medis derinamas su elastinga medžiaga, šaltas plienas – su tąsia smalos mase, o stiklas tarsi sugeria visą aplinką, atspindėdamas betonines, sunkias erdvės konstrukcijas.

Kūrinių medžiagiškumas išreiškia pagrindines instaliacijų atspindimas manipuliacijos, saugumo-nesaugumo temas. Visi kuriami artefaktai skirti masiniam pasitenkinimui, pramogai ar realybės keitimui. Didžioji visuomenės dalis naudojasi technologijų progreso rezultatais nesuvokdama, kad pastarieji daro didelę įtaką mąstysenai, jausenai, pasaulio suvokimui.

Manipuliaciją, kurią skleidžia ekranai (mobiliojo telefono, planšetės, kompiuterio, viešose erdvėse pastatytų reklamos stendų ir kt.), reflektuoja kūrinys "Publika", sudarytas iš trijų segmentų: saugos diržais sutvirtintų ir pakabintų, sovietmetį menančių medinių kėdžių, priešais jas pastatyto vadinamojo green screen erano, primenančio afišą, ir blizgančių, stiklinių, gigantiškų ant žemės išdėliotų piliulių.

"Pirmą darbą su kėdėmis ir saugos diržais sukūriau 2011–2012 m. "Fluxus ministerijoje" Kaune, kur turėjau savo dirbtuves. Plėtojau šią idėją ir tolesniame kūrybos procese instaliaciją papildžiau ekranu bei stiklinėmis piliulėmis. Kėdžių "kekė" – tai publikos atspindys. Ji prilaikoma saugos diržais – taigi, yra saugi, bet kartu – lyg sugauta, pavojingai kabanti virš žemės", – sako autorius.

Anot jo, "green screen" – kinematografinis elementas, išreiškiantis manipuliacijas vaizdu: tai pagrindas naujoms realybėms kurti. "Stiklines piliules galima interpretuoti ir kaip vaistą, ir kaip nuodą. Jos gali pagydyti ar numarinti. Šie trys, kūrinį sudarantys, elementai išreiškia manipuliaciją šiuolaikine visuomene, per propagandą, kurią bruka informacijos sklaida per internetą, televiziją, spaudą, bet kartu sukuria naujas komunikacijos rūšis, naujai interpretuoja realybę, kuria naujas emocijas", – sako A.Pukis.

Kūrinys "Endless Story" išreiškia menininko idėją apie technologijų įtaką žmogui, visuomenėje vykstantiems procesams. Instaliacijoje sujungti trys elementai: plieninė kulka su besisukančiu ventiliatoriumi viduje, objektai iš smalos ir užuolaidą imituojantys tankiai sukabinti saugos diržai – atspindi technologijų vystymosi sukuriamą iliuziją, kad žmogus pats viską kontroliuoja.

"Smala sietina su nafta, kuri yra pagrindinis geopolitikos instrumentas. Pati objekto forma primena pagalį, kuriuo tarsi galima trenkti ar, priešingai, apsiginti. Plieninė kulka – technologijų refleksija. Technika gali ir gelbėti, ir pražudyti. Saugos diržų užuolaida tarsi slepia vieną pusę nuo kitos, o galbūt apsaugo. Visi trys instaliaciją sudarantys dėmenys susijungia į bendrą visumą", – apibūdina menininkas.

Šie du kūriniai, A.Pukio teigimu, papildo ir išplečia vienas kito koncepcijas, todėl menininkas seniai galvojęs juos sujungti parodoje. Nors arenos interjeras yra gana komplikuotas (atviros statybinės konstrukcijos, kolonos ir t. t.), betoninis paviršius tarsi suniveliuoja visą aplinką, išryškindamas kontekstą, kuriame A.Pukio instaliacijos ir arenos paskirtis – pasiūlyti žmonėms pramogą – susijungia. Menininko kūriniai reflektuoja vaizdų srautais atakuojamą visuomenę, kuri saugumo ieško pasinerdama į kitą, iliuzinę realybę, kuriamą modernėjančių technologijų.

Šią parodą A.Pukis planuoja pristatyti ir platesnei publikai. Kiek pakeistą, tranformuotą ekspoziciją tikimasi po dvejų metų pristatyti Niujorke, Meksike. Artimiausia paroda, kurioje bus galima išvysti menininko kūrinius, – Kauno dailės gimnazijos 70-mečiui organizuojama ekspozicija kitąmet pavasarį.