Kauno regioninis valstybės archyvas karantino laikotarpiu kviečia užsukti į Lietuvos valstybės archyvų virtualiųjų parodų portalą ir aplankyti ten pristatomas istorinių dokumentų parodas.

Vilijampolės spalvos

Virtualioji paroda "Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto" visuomenei buvo pristatyta 2019 m. birželio 17 d. ir tai buvo pirmoji paroda iš parodų ciklo apie Kauno priemiesčių istoriją.

1919 m. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos valstybės sostine, prasidėjo bene produktyviausias miesto raidos laikotarpis. 1919 m. de fakto prie Kauno buvo prijungti artimieji priemiesčiai: dalis Vilijampolės, Žemieji Šančiai, dalis Aleksoto ir Žaliakalnio, tačiau de jure Kauno miesto ribos buvo nustatytos Kauno miesto tarybos posėdyje tik 1924 m. birželio 26 d. Viera Serebriakovienė, paskutinė Vilijampolės dvaro savininkė, tvarkyti dvaro reikalus ėmėsi 1922 m., samdydama advokatus ir įgaliotinius, nes Lietuvoje nuolat negyveno.

Lietuvoje 1922 m. priimtas Žemės reformos įstatymas dvarų valdomos žemės plotą apribojo iki 80 ha, o likusią žemę valstybė atlygintinai nusavindavo. V.Serebriakovienė vėliau metų metus turėjo įrodinėti savo teises į likusią dvaro žemę ir reikalauti pinigų. 1939 m. Kauno miesto Mokesčių inspekcija pranešė Kauno miesto savivaldybei, kad V.Serebriakovienė Vilijampolėje turi 58 ha nuosavos žemės, kuri įvertinta 1 000 000 litų.

Parodoje pristatomi Kauno gubernijos laikotarpio ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpio dokumentai, kurie suteiks naujų žinių Šančių istorijos gerbėjams.

Virtualios parodos "Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto" dokumentai atspindi kelis istorinius laikotarpius: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, carinės Rusijos Kauno gubernijos ir pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpį. Parodą "Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto" galima aplankyti Lietuvos valstybės archyvų virtualiųjų parodų portale http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/kauno-priemiesciu-istorija.-vilijampole-nuo-dvaro-iki-miesto/exh-144

Su parako kvapu

Parodų ciklą apie Kauno priemiesčius tęsia lapkritį visuomenei pristatyta virtualioji paroda "Kauno priemiesčių istorija. Šančiai".

Šančiai – karinis ir pramoninis priemiestis – kaip vietovė istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIX a. pradžios. Kaip primenama parodos pratarmėje, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Kauno raidai įtaką darė carinės Rusijos administracija. 1843 m. miestui suteiktas gubernijos centro statusas, vėliau pradėta formuoti nauja dalis į rytus nuo Senamiesčio. 1859 m. prasidėjo Kauno geležinkelio stoties ir tunelio statyba, o netrukus pradėtas tiesti geležinkelis turėjo didžiulės įtakos miesto planavimui ir jo plėtrai. Mieste ėmė daugėti gyventojų. Nuo geležinkelio link Žemųjų Šančių priemiesčio buvo statomos dirbtuvės, sandėliai, geležinkelio darbininkų namai, ėmė kurtis pirmieji fabrikai. Kadangi geležinkelį tiesė prancūzų ir belgų bendrovė, į Kauną atvyko daug prancūzų, vokiečių, belgų inžinierių, architektų, kalnakasių ir bankininkų. Prasidėjo intensyvios gyvenamųjų namų statybos.

Kauno geležinkelio stoties kompleksą sudarė administracijos ir keleivių salių pastatas, garvežių depas, remonto dirbtuvės, tunelis ir metalinis tiltas per Nemuną. Karmelitai ir Žemieji Šančiai tada tapo ištisomis pramonės zonomis. Čia įsikūrė geležinkelio dirbtuvės (apie 1862 m.), vokiečių pramonininkai – broliai Tilmansai ir broliai Šmidtai – 1867 m. įkūrė metalo fabrikus. Žemuosiuose Šančiuose 1869 m. pastatyta kaulų malykla, 1875 m. ratų tepalo fabrikas, brolių Šmidtų metalo fabrikas – 1879 m. ir kt.

1890 m. Kauno miesto dūmos sprendimu buvo parengtas naujas projektinis planas, kuriame įjungti Šančiai, Petrakalnis ir Žaliakalnis. Pagrindinė Žemųjų Šančių gatvė (dab. Juozapavičiaus prospektas) ir geležinkelio atšaka buvo nutiestos kariuomenei  aptarnauti.

Miesto ir priemiesčių planavimui XIX a. antrojoje pusėje specifinę įtaką darė karinės tvirtovės įsteigimas ir tai, kad kad dalis žemių priklausė privatiems asmenims, o Šančiuose buvo Fanstiliams priklausantis Naujasis dvaras. 1879 m. liepos 7 d. Kaunui suteiktas I klasės karinės tvirtovės statusas. Nuo 1881 m. iki pat Pirmojo pasaulinio karo vyko fortų, kareivinių, administracinių pastatų statyba. 1886–1896 m. Žemuosiuose Šančiuose pastatytas kareivinių miestelis su pagalbiniais ir ūkiniais triobesiais – grūdų magazinais, arklidėmis ir kt. Šančiuose – iš viso 365 kariniai objektai. 1896 m. gruodžio 22 d. pašventinta Šančių cerkvė. Tuo metu Žemieji Šančiai jau buvo išplitę visoje Nemuno kilpoje tarp upės ir šlaitų.

Šioje parodoje pristatomi XIX a.–XX a. pr. Kauno gubernijos laikotarpio ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpio dokumentai, saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, kurie suteiks naujų žinių Šančių istorijos gerbėjams ir visiems besidomintiems praeitimi.

Parodą "Kauno priemiesčių istorija. Šančiai" galima aplankyti portale: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/kauno-priemiesciu-istorija.-sanciai-krva/exh-200

Steigiamojo Seimo peripetijos

Virtualiojoje parodoje "Kaunas Steigiamojo Seimo metais" pristatomi unikalūs Archyve saugomi dokumentai (Steigiamojo Seimo narių asmens dokumentai, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos piliečio vidaus pasams gauti: Rusijos imperijos pasai, Oberosto pasai, Lietuvos užsienio ir diplomatiniai pasai ir kt.).

Kadangi Steigiamojo Seimo darbas truko daugiau kaip dvejus metus ir vyko Kaune, parodoje pristatomas ir Kauno gyvenimas tuo laikotarpiu. Sudėtingas ir permainingas Lietuvos valstybės kūrimasis, taip pat ir karo metas turėjo tiesioginės įtakos ir Kauno miesto gyvenimui, neišvengiamai palietė visas jo sritis.

Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių 1920–1922 m. dokumentai atskleidžia, su kokiomis problemomis ir rūpesčiais susidūrė to meto miesto valdžia, kaip ji sprendė miesto atstatymo, ūkio, aplinkos tvarkymo ir kitus klausimus, kaip klostėsi santykiai su centrinės valdžios institucijomis.

Steigiamojo Seimo laikotarpiu rinkimai į Kauno miesto tarybą vyko du kartus: 1920 ir 1921 m. Rinkimuose dalyvavo įvairios politinės partijos ir organizacijos. Pagrindinės savivaldybės veiklos sritys ir kompetencijos buvo numatytos 1919 m. Savivaldybių įstatyme: švietimas, socialinė veikla, sveikatos apsaugos organizavimas, milicijos sudarymas, karo metu pasitraukusių ir negrįžusių savininkų turto perėmimas ir apsauga, miesto gyventojų aprūpinimas maistu, rekvizicijų paskirstymas, kelių ir tiltų priežiūra ir kt. Sudėtingiausia problema buvo lėšų stygius. Parodą "Kaunas Steigiamojo Seimo metais" galima aplankyti čia.