Pažaislio vienuolyno fundatoriui K. Z. Pacui atminti bažnyčioje skambės Renesanso epochos muzika | Diena.lt

PAŽAISLIO VIENUOLYNO FUNDATORIUI K. Z. PACUI ATMINTI BAŽNYČIOJE SKAMBĖS RENESANSO EPOCHOS MUZIKA

Antradienio vakarą Pažaislio vienuolyno bažnyčioje vyksiančio nemokamo koncerto „Lamento D'Arianna“ programą parengė senosios muzikos ansamblis „Profeti della Quinta“ iš Šveicarijos.

Tai – tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio svečiai: Doron Schleifer, David Feldman (kontratenorai), Lior Leibovici, Loïc Paulin (tenorai), Elam Rotem (bosas, muzikos vadovas) bei Orí Harmelin (teorba).

Šis koncertas dedikuotas Pažaislio vienuolyno fundatoriaus LDK Didžiojo kanclerio Kristupo Zigmanto Paco (1621–1684) 400-osioms gimimo metinėms paminėti.

Pristatydami ansamblį iš Šveicarijos „Profeti della Quinta“, Pažaislio festivalio rengėjai pažymi, kad šis kolektyvas specializuojasi atlikdamas XVI–XVII amžiaus muziką. Savo repertuare jis siekia derinti to laikmečio autentiką bei išraiškingas, įtaigias šiuolaikiniam klausytojui interpretacijas. Kitas muzikų iš Šveicarijos tikslas – ieškoti ir atlikti iki šiol pamirštus kūrinius.

Ansamblį „Profeti della Quinta“ įkūrė dainininkas ir klavesininkas Elamas Rotemas Izraelio Galilėjos regione. Šiuo metu kolektyvo buveinė yra Bazelyje, kur ansamblio nariai tobulino senosios muzikos pažinimą bei gebėjimus ją atlikti muzikos akademijoje „Schola Cantorum Basiliensis“. 2011-aisiais ansamblis laimėjo Jorko senosios muzikos jaunųjų atlikėjų konkursą ir po šios pergalės yra kviečiamas koncertuoti Europoje, Šiaurės Amerikoje, Izraelyje, Kinijoje bei Japonijoje. Jis dalyvavo prestižiniuose senosios muzikos festivaliuose „Oude Muziek Utrecht“, „Beethovenfest Bonn“, Londono baroko muzikos festivalyje, surengė pasirodymus Metropoliteno meno muziejuje Niujorke ir Šanchajaus koncertų salėje.

Prisimenant amžininkų bei vėliau istorikų kontroversiškai vertintą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didįjį kanclerį K Z. Pacą, jo negalima atsieti nuo Pažaislio bažnyčios bei viso vienuolyno ansamblio istorijos, kuri prasidėjo XVII amžiuje. Tai K. Z. Pacas kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybas Lietuvoje. Jis drauge su architektu ir Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado tinkamą vienuolynui gražią, miškingą vietovę – Pažaislį. Nupirko sklypą ir vietą, kurioje sumanyta statyba, pavadino Ramybės (Taikos kalnu – Monte Pacis). Funduojant Z. K. Pacui, vienuolyno ansamblio statybos užbaigtos XVIII a. Tiesa, fundatoriui 1684 metais mirus, jo pradėtus darbus tęsė giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas.

Pažymėtina, kad Pažaislio sakralinį ansamblį kūrė iš Italijos atvykę menininkai – architektai Dzambatista Fredianis, broliai Pietras ir Karlas Putiniai, skulptorius Džovanis Merlis, dailininkas Mikelandželas Palionis (nutapė netoli pusantro šimto įvairių siužetų freskų, paveikslų), Džiuzepė Rosis (bažnyčios kupolo freskos autorius), vokiečių kilmės dekoratorius Mikalojus Voišekas bei kiti to meto garsūs meistrai. 1712-ųjų spalį Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis. konsekravo Pažaislio vienuolyno bažnyčią.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Trockis

O Paco baudžiauninkams, kurių rankomis pastatytas vienuolynas, nieko neskambės ? Gal tuo pačiu ir "Maximos" bei "Independence" laivo savininkų garbei kažką sugrokit.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS