Netikėti atradimai

„Būti šios puikios parodos dalimi yra nuostabu. Ji leidžia kurti naratyvą ne tik žiūrovui, bet ir sau. Eksponuoti savo darbus greta menininkų, kūrusių prieš 100-metį, yra vertinga patirtis, atskleidžianti, kaip mūsų pasaulis pasikeitė“, – įspūdžiu dalijasi parodoje dalyvaujanti menininkė iš Estijos Kristina Õllek.

Papildydamas ją, parodoje vaizdo kūrinį pristatantis menininkų dueto „Semiconductor“ narys Joe Gerhardtas iš Jungtinės Karalystės sako, kad kūrėjų idėjos yra belaikės: jos aktualios buvo anuomet, aktualios išliko ir šiandien.

„Ieškant paralelių tarp savo ir anksčiau kūrusių menininkų darbų atrandi tai, ko nesitikėjai. Tai mane jaudina“, – sako kūrėja iš Vokietijos Mariele Neudecker.

Vokietijoje gyvenančio argentiniečio menininko Miguelio Rothschildo, kurio instaliacija „De profundis“ atidaro parodą, teigimu, kūrinio eksponavimas skirtingose lokacijose keičia patį kūrinį, jo prasmę.

Kathleen Soriano (Jungtinė Karalystė), Gretos Katkevičienės (Lietuva) ir Vaivos Laukaitienės (Lietuva) kuruojama paroda, vos atvėrusi lankytojams duris, sulaukė daug ir meno gerbėjų, ir žiniasklaidos dėmesio. Tą patvirtina norinčių joje apsilankyti eilės, susidarančios prie muziejaus bilietų kasos. Tai malonus nepatogumas. Išskirtinė paroda – išskirtiniai ir joje dalyvaujantys šiuolaikinio meno kūrėjai, su kuriais buvo galima susipažinti parodos programą papildančiame renginyje – susitikime su menininkais M. Rothschildu, M. Neudecker, K. Õllek, J. Gerhardtu, vykusiame šventinį parodos atidarymo savaitgalį.

K. Õllek – Estijoje, Berlyne ir Roterdame studijavusi menininkė, kurianti fotografijos, vaizdo darbų ir instaliacijos srityse. Du kartus menininkė yra apdovanota kaip geriausia Estijos jaunoji kūrėja. Šiuo metu K. Õllek susitelkusi į vandens ekosistemų, jų geopolitinių ir ekologinių problemų tyrinėjimą ir analizę. M. K. Čiurlionio gimimo jubiliejui skirtoje parodoje kūrėja eksponuoja dalį projekto apie Baltijos jūrą, vystomo jau penkerius metus.

„To, kas vyksta vandenyje, nematome. Tai žadina smalsumą. Smalsumas mums parodo, kiek daug nežinome“, – sako K. Õllek.

Menininkės darbai perteikia dialogą tarp dabarties ir praeities, išryškinantį, kaip keičiasi Baltijos jūra, nes joje esanti negyvoji zona plečiasi ir dėl to nyksta tam tikrų mikroorganizmų rūšys. K. Õllek siekis – sukurti žiūrovui potyrį, tarsi jis būtų po vandeniu, jūros dugne, ir žvalgytųsi aplink, ne tik stebėtų, bet ir suvoktų, kad dėl Baltijos jūros situacijos kalta ne tik klimato kaita.

Parodoje eksponuojamus K. Õllek darbus būtina apžiūrėti iš arti, nes kūriniuse be galo gausu detalių, vizualiai perteikiančių sudėtingą Baltijos jūros situaciją.

Konceptuali estetika būdinga ir M. Rothschildo kūriniams. Menininkas studijavo Buenos Airėse ir Berlyno meno universitete pas Rebeką Horn. Yra apdovanotas stipendijomis, laimėjęs Karlo Hoferio premiją. Jo darbai eksponuoti prestižiniuose muziejuose ir galerijose Paryžiuje, Šveicarijoje, Italijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Kaune menininkas eksponuoja vien jau savo dydžiu įspūdingą instaliaciją „De profundis“, kuri muziejaus erdvėje rodoma pirmą kartą. Menininkas, darbuose transformuodamas skirtingas medžiagas, balansuoja tarp materijos ir ne materijos. Parodoje pristatomoje instaliacijoje išryškinamas jūros neaprėpiamumas, galingumas, nenuspėjamumas ir paslaptingumas. Žiūrovas tai regi ne tik vizualiai, bet ir patiria pojūčiais. M. Rothschildas instaliacijoje jungia realybę ir transcendentalumą, išlaikydamas nepaaiškinamą lengvumo jausmą.

Ieškant paralelių tarp savo ir anksčiau kūrusių menininkų darbų atrandi tai, ko nesitikėjai. Tai mane jaudina.

Pasaulis už suvokimo ribų

Kaip ir K. Õllek, „Semiconductor“ dueto, kuriame kuria drauge su menininke Ruth Jarman, narys J. Gerhardtas kūrybą grindžia mokslo duomenimis. Skulptūras, judančius vaizdus ir eksperimentinius projektus kuriantis britų menininkų duetas daugiau nei 25 metus tyrinėja gamtos, mokslo ir technologijų sąsajas. Kūrėjai yra dirbę CERN, NASA ir kituose pasaulinio lygio tyrimų centruose.

„Semiconductor“ duetas parodas yra surengęs JAV, Europoje, Azijoje, kūrėjų darbai priklauso Pompidou centro ir Hirshhorno muziejaus kolekcijoms. Menininkų kūryba remiasi siekiu atverti pasaulį, esantį už žmogaus suvokimo ribų. Būtent mokslo duomenys kūrėjams leidžia tai padaryti. „Semiconductor“ domina kosminiai kraštovaizdžiai, kurie žmogui yra nematomi, nepasiekiami, bet per meninę praktiką gali būti atrasti.

Pasak J. Gerhardto, mokslo ir technologijų žinios keičia pasaulį, menininkai turėtų su jomis dirbti, nes tai suteikia galimybę žvelgti į potencialią ateitį – sužinoti, kas nežinoma. Mokslas gali rasti atsakymus, bet „Semiconductor“ tikslas yra ne atsakymai, o žinios apie tai, kas didesnio yra mūsų visatoje.

Žmogaus ir gamtos sąveika

Arčiau žemės (bet ne ant žemės) sugrąžina menininkė M. Neudecker. Vokietijoje gimusi, Bristolyje gyvenanti kūrėja, studijavo Korke ir Londone. Šiuo metu vaizduojamųjų menų profesorė vadovauja tyrimų centrui M|A|S|E|R. Ji tyrinėja meno, mokslo ir aplinkos ryšius, kuria skulptūras, filmus, fotografiją ir garsą. Jos kūryba eksponuota Tate’o galerijoje, „Zeppelin“ muziejuje, įvairiose tarptautinėse parodose.

M. Neudecker prisipažino, kad neretai kelia sau klausimą, ar ji yra menininkė, ar mokslininkė? Mokslo ir meno jungtis darbuose padeda pasiekti, kad M. Neudecker kūriniai – mįslingi. Judesys kūrėjos darbuose – esminis elementas. Žiūrovui judant – realus, suvokiamas, vaizdas tampa siurrealus, kelia nuostabos jausmą, nes, priklausomai nuo pasirinktos žiūrovo žiūros perspektyvos, keičiasi kūrinio vaizdas.

Visi keturi parodoje kūrinius eksponuojantys menininkai, kaip ir M. K. Čiurlionis, per kūrybą geba perteikti supančio pasaulio neaprėpiamybę, kurią patirdamas žmogus jaučiasi ne maža didelio pasaulio dalimi, o jį supančio stebuklo liudytoju. Tad nerkite drauge su menininkais į šią parodą „giliau, nei siekia žvilgsnis“.

Kas? Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžIų: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? veikia iki spalio 12 d.