Vytauto Didžiojo karo muziejaus restauratoriai vakar pirmą kartą atvėrė savo dirbtuvių duris kauniečiams.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus restauratoriai vakar pirmą kartą atvėrė savo dirbtuvių duris kauniečiams.

Restauravimo skyriaus, įsikūrusio griežtai saugomame Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos pastatų komplekse Vytauto pr., darbuotojai yra tarsi medikai – jie reanimuoja apirusius, laiko išvargintus istorinius daiktus.

Iš pradžių būsimas eksponatas išnarstomas dalimis. Atliekami jų cheminiai tyrimai. Laboratorijoje, pavyzdžiui, nustatoma, koks metalas, siūlai, medžiaga naudoti daikto gamybai, kuo klijuota, koks naudotas gruntas ir pan.

Prieš imantis restauravimo, drabužiai ar baldas kiek įmanoma kruopščiai chemiškai nuvalomi, išvalomi, nuimamos rūdys ir t.t.

"Tada prasideda sunkiausia dalis – ieškoti medžiagų, atitinkančių originalias. Pavyzdžiui, tam tikro tankumo, storio šilko, medvilninių siūlų. Jeigu prireikia, juos dažau tam tikra spalva", – pasakojo restauratorė Vilija Pangonienė.

Jai labiausiai prie širdies daiktai, kuriems rekonstruoti reikia įdėti itin daug darbo, kurių restauracija yra sudėtinga, kai gamybai panaudota kelių rūšių medžiagos. "Patinka iššūkiai. Pavyzdžiui, šių karaceninių šarvų antkakliai pagaminti iš žalvario, šilko, odos. Buvo daug darbo", – atsiduso restauratorė, vartydama antkaklių pasą, kuriame surinkti visi duomenys apie eksponatą, jo restauravimo planas, eiga, nuotraukos prieš jį ir po.

Šiuos XVII a. ketvirtojo dešimtmečio – XVIII a. antro ketvirčio šarvų antkaklius ji įvardijo kaip vienus brangiausių restauruotų eksponatų. Daug sentimentų palieka ir baldų gobelenai, kuriuos atidžiai siuvinėjant, bandant atkurti buvusį raštą, per dieną pasistumiama vos per 2 cm.

Pašnekovai pasakojo vienu metu restauruojantys kelis objektus, nes būtina daryti technologines pertraukas, be to, tenka laukti, kol restauravimo darbų planą patvirtins restauravimo taryba.

Muziejaus Restauravimo skyriaus vedėja Rita Malinauskienė sakė, kad šis darbas labiausiai intriguoja tuo, kad atrandi daug paslapčių. "Pirkome Vytauto portretą, tačiau jį išsivynioję ir patyrinėję pamatėme, jog kitoje pusėje yra caro Nikolajaus portretas. Jis buvo uždažytas, išbadytos akys", – kalbėjo R.Malinauskienė.

Specialistai bandys restauruoti abi drobės puses. Ieškoma būdų ir sprendimų, kaip vienu metu eksponuoti abu portretus.

Tirdami garsaus Čekijos karvedžio Jano Žižkos portretą, restauratoriai atrado, kad jis yra tapytas ne ant tuščios drobės, o ant natiurmorto. Po portretu rasti net du tapybos sluoksniai.

Iš viso šiuo metu skyriaus dirbtuvėse bandoma atkurti 30 objektų. Prie jų pluša penki darbuotojai.