KAUNO MENININKŲ NAMŲ EDUKACINĖ PROGRAMA: GALIMYBĖ SUGRIAUTI KULTŪRINĘ ATSKIRTĮ

Apie šiuolaikinį meną galime išgirsti įvairių, dažnai neigiamų nuomonių: provokuojantis, tolimas, sunkiai pritaikomas. Tačiau ar tai – neatskiriami šio reiškinio bruožai? Ar kartais įdomios šiuolaikinio meno praktikos nepraranda potencialo dėl to, kad institucijos, dirbančios su šiuolaikiniu menu, yra atitrūkusios nuo platesnės publikos?

Šiuolaikinė kultūra visiems

Šiandien kultūrinės institucijos stengiasi atsiverti skirtingoms publikoms, kurti betarpišką ryšį su lankytojais. Viena iš tokių įstaigų yra Kauno menininkų namai (KMN), vykdantys įvairaus formato renginius ir užsiėmimus šiuolaikinio meno kontekste, skirtus įvairių sociokultūrinių sluoksnių publikai. Tai viena jaukiausių institucijų Kauno mieste, neprimenanti šaltų, tuščių, išbaltintų ir auksiniais šviestuvais pasidabinusių galerijų erdvių.

Modernistinio stiliaus pastato erdvės pritaikomos įvairaus spektro renginiams – nuo sakytinio žodžio vakarų, tokių kaip slemas ar labai specifinio kino seansų, iki meno parodų, rašymo dirbtuvių. Tarp šių jau minėtų renginių neseniai pradėjo veikti ir Astos Volungės kuruojama edukacijos programa, skirta jaunimo centrų lankytojams, taip pat įvairaus amžiaus jaunimui iš užsieniečių registracijos centro ar pabėgėlių priėmimo centro Rukloje.

Dėl nepalankiai susiklosčiusių materialinių ir socialinių sąlygų dažniausiai atitinkami kultūriniai renginiai arba šiuolaikinis menas minėtoms jaunimo grupėms nėra prioritetas. Tad ši edukacijos programa – puiki galimybė šiuolaikinio meno kūrėjams susitikti su ta publika, kuriai svetimi ir nepažįstami jų kūrybos metodai.

Išbandė performanso meną

Birželį prasidėjusi jaunimo kultūrinės edukacijos programa "Kultūra socialiniam mobilumui" leidžia suvienyti jėgas šiuolaikinio meno kūrėjams, kultūros operatoriams ir organizacijoms, dirbančioms su tikslinės grupės jaunimu. Keletas atskirų mažesnio masto renginių, trejos dirbtuvės-stovyklos su profesionaliais kūrėjais-mentoriais – jaunuoliai ir vaikai galėjo iš pirmų lūpų sužinoti apie performansų meną, kurti zinus ir tyrinėdami Kauno viešąsias bei privačias erdves ieškoti skirčių.

Kultūros institucijos neturėtų didinti atskirties tarp kuriančių šiuolaikinį meną ir tų, kuriems ši praktika atrodo tolima, nesuprantama ir tuo labiau nepasiekiama.

KMN jaunimo edukacijos programa skatina įsitraukti jaunimą į kūrybą, geriau suprasti kaip veikia šiuolaikinio meno kūrinys, iš ko ir kaip jis gimsta, ir kaip šiuolaikinio meno kūrimo metodus būtų galima pritaikyti sau, savosioms patirtims. Pavyzdžiui, naudojant performanso meno praktikas trijų dienų dirbtuvėse dalyviai buvo raginami atrasti juos supančią aplinką iš naujo: ši meno forma gali jungti meditatyvią savianalizę ir ekspresyvų veiksmą, suteikdama jam netikėtas reikšmes.

Performanso tyrinėjimo dirbtuvės dalyviai tyrinėjo tylą, bandė pajausti garsą, apžiūrėti materiją pirštais ir saugioje aplinkoje išmėginti aklą pasitikėjimą savimi ir kitu. Jaunuoliai mokėsi  komunikuoti kūnu ir judesiais, kitaip pažvelgti į aplinką ir kitus juos supančius žmones.

Anot dirbtuves vedusios performanso menininkės Vaidos Tamoševičiūtės, svarbiausia buvo akcentuoti procesą, o ne rezultatą. "Per ganėtinai trumpą dirbtuvių laiką sunku perduoti visiškai naują informaciją, todėl svarbu nesukelti įtampos, neįpareigoti sukurti kažko itin reikšmingo, bet leisti prisiliesti prie kitokio požiūrio, kitokio mąstymo ir veikimo būdo", – pabrėžė menininkė.

(Ne)įveikiamos kliūtys

Konkretumas ir žaismė – tai, anot šiuolaikinio meno kūrėjos Anastasijos Sosunovos, vedusios santykiui su miesto erdvėmis skirtas dirbtuves, svarbiausia dirbant su įvairaus amžiaus, skirtingiems sociokultūrinių sluoksniams atstovaujančiu jaunimu. Kartais atvirumas ir per didelės pasirinkimo galimybės nepadeda – pristinga laiko ar gebėjimo perprasti užduotį.

"Geriau veikė metodai, kuriuose galima buvo išmokti konkrečios technikos, darbo su medžiaga subtilybių, paremtų aiškiomis taisyklėmis. Dažniausiai toks procesas yra betarpiškas ir įtraukiantis, pavyzdžiui, gipso liejinių gaminimas", – teigė A.Sosunova.

Menininkė taip pat džiaugėsi galėjusi dalyvius įtraukti į konkrečias kūrybines užduotis, susijusias su viešomis erdvėmis mieste, kuomet dalyviai klijavo savo pagamintus lipdukus Kauno gatvėse, tyrinėjo miesto erdvių kontrastus.

"Šiuolaikinis menas turi ne tik kviesti mąstyti, bet ir suteikti įrankius bei erdvę kultūros vartotojui, dalyvauti socialiniame-kultūriniame dialoge", – sakė programos kuratorė A.Volungė. Jos manymu, kultūros institucijos neturėtų didinti atskirties tarp kuriančių šiuolaikinį meną ir tų, kuriems ši praktika atrodo tolima, nesuprantama ir tuo labiau nepasiekiama.

Kviečia diskutuoti

KMN edukacinė programa toliau bus tęsiama ir vystoma, organizuojamos ne tik kūrybinės dirbtuvės, bet ir ilgesnės stovyklos. Kuratorė džiaugėsi užsimezgusiomis partnerystėmis su vaikų ir jaunimo centrais bei menų agentūra "Artscape". Anos jos, programa ir toliau plės partnerysčių tinklą, sieks įtraukti įvairias mokslo įstaigas, didins prieinamumą prie kokybiškos kultūros reiškinių ir sieks, kad šiuolaikinė kultūra būtų ne tik lengviau pasiekiama, bet ir įgalinanti.

Visi, norintys bendradarbiauti ar daugiau sužinoti apie KMN vystomą edukacijos programą, laukiami lapkričio 26 d. 15 val. vyksiančiame programos pristatyme ir diskusijoje apie šiuolaikinio meno prieinamumą. Renginyje, kuris bus KMN 48-ojo gimtadienio savaitės dalis, programos kuratorė A.Volungė ir menininkė V.Tamoševičiūtė papasakos apie šiuolaikinio meno metodų taikymą darbui su jaunimu, esančiu socialinės rizikos grupėse. Savo patirtimi taip pat dalinsis Aistė Ulubey, atstovaujanti menų agentūrą "Artscape", dirbančią su pabėgėliais. Atvira diskusija suteiks erdvę komentuoti, diskutuoti ir kartu ieškoti būdų kaip gerinti kultūros institucijų prieinamumą visoms visuomenės grupėms.