Šį savaitgalį Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiojoje scenoje – ilgai laukta premjera "Ne sau žmonės" pagal Vydūno kūrybą, kurią pristatys režisierius Jonas Vaitkus. Spektaklį kurianti gausi kūrybinė komanda Vydūno filosofinę mintį paverčia įspūdingu reginiu-misterija.

Pamatinės vertybės

Vydūno drama "Ne sau žmonės" turėjo būti suvaidinta Dramos vaidykloje dar 1920-aisiais. Ji aktualizuojama po 100 metų ir skleidžia kritišką santykį su šiandiena, kai dabarties žmogaus būklės diagnozė nustatoma žvelgiant per Vydūno (Vilhelmo Storostos) kūrybos prizmę.

Spektaklyje naudojamos Vydūno dramos: trilogija "Probočių šešėliai" ("Anga", "Vėtra", "Ne sau žmonės", "Šventa ugnis"), tragedija "Pasaulio gaisras", taip pat straipsniai, laiškai. Skamba liaudies dainos iš Liudviko Rėzos rinkinio.

"Ne sau žmonės" – spektaklis, skleidžiantis pagrindines lietuvių humanisto, filosofo, rašytojo Vydūno idėjas, tirs žmogaus tobulėjimo pakopas: žmogus sau (laisvas), žmogus tautoje (realizuoja save tautoje), žmogus visatoje (per tautą žmogus ima matyti pasaulį).

Režisierius J.Vaitkus Vydūno filosofiją priartina prie laikmečio dvasinės ir moralinės situacijos. "Sąvoka "Ne sau žmonės" turi didelę vertikalę savyje: galima sakyti – sau žmonės, ne sau žmonės, žmonės ne sau. Galima pritaikyti visoms gyvenimo aplinkybėms, bet yra žmogus – kosmopolitas, empatiškas, neempatiškas, religingas ir ne. Jeigu žmogus yra sau žmogus, jis bus ir kitam žmogus – užjaučiantis, pagarbus ir t.t. Mano pagrindinė spektaklio idėja buvo, kad pirmiausia žmonės yra žmonės, nesvarbu, kokia jų religija ar tautybė", – teigia režisierius.

S. Baturos nuotr.

Atrakinti epą

Dailininko Jono Arčikausko, kūrusio kostiumus ir scenografiją, manymu, kiek šiandienos žmogui Vydūnas yra svarbus ar aktualus, yra atviras klausimas.

"Man jis labai svarbus. Mane jis švarina, valo, džiaugiuosi jį skaitydamas ir džiaugiuosi, kad Vydūno mintis įgauna scenos pavidalą, kad atsiranda žmonių, kuriems jis svarbus, ir brangus", – sakė dailininkas.

Muzikai šiame spektaklyje tenka didžiulė svarba. Skamba archajiškos liaudies dainos, daug garsų, atliekamos vokalinės partijos, dainuojami intarpai. "Buvo nelengvas iššūkis. Daug diskutavome, kokiu raktu atrakinti Vydūną. Kartelė – labai aukšta, nes tai Lietuvos epas", – prisipažįsta kompozitorius.

Choreografė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė sako, kad jai šis kūrybinis darbas buvo labai įdomus ir atsakingas: "Spektaklyje daug muzikos, judesio. Judesys nėra natūralistinis, bet kupinas simbolikos. Veiksmas intensyvus, besikeičiantis, pripildytas skirtingų emocijų, spalvų. Aktoriai keičia judesius, plastiką, o tai yra sudėtinga."

Mylėti žmogų

Aktorius Vaidas Maršalka, kuriantis tris vaidmenis spektaklyje, kalbėdamas apie spektaklį, cituoja Vydūną: "Ar mes dar šio pasaulio žmonės, ar jau amžinos mirties sapne?" Šis klausimas, pasak aktoriaus, yra aktualus, kiek savyje surandama žmogiškumo, kiek visa Lietuva suranda.

Aktorės Ingos Mikutavičiūtės nuomone, premjera moko mylėti žmogų, pasaulį. Ir tai reikia daryti ne žodžiais, o darbais, elgesiu, atsidavimu. "Tokio dydžio ir bus mano meilė", – sako aktorė.

S. Baturos nuotr.

Vardai ir veidai

Reginių misterijoje vaidina gausi aktorių trupė: Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Vaidas Maršalka, Motiejus Ivanauskas, Greta Šepliakovaitė, Iveta Raulynaitytė, Inga Mikutavičiūtė, Audronė Paškonytė, Daiva Rudokaitė, Sigitas Šidlauskas, Andrius Alešiūnas, Henrikas Savickis, Gintautas Bejeris, Kęstutis Povilaitis, Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Kamilė Lebedytė, Justina Burškaitytė, Saulė Sakalauskaitė, Goda Petkutė, Marius Karolis Gotbergas, Dovydas Pabarčius.