Po vienu stogu čia susijungė trys išskirtiniai renginiai – paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2025“,„Mados pasažas 2025“ ir pirmą kartą vykstanti Kauno knygų mugė.
Trijų parodų sintezė sukūrė unikalią atmosferą: čia susitiko kūrėjai ir skaitytojai, dizaineriai ir gamintojai, o oras buvo prisotintas ir spaustuvės dažų, ir šviežios duonos bei parfumerijos kvapo.
Vos įžengus į areną pasitinka klegesys ir skoniai. Šimtai stendų, pristatančių vien tik Lietuvoje pagamintus produktus: nuo maisto ir gėrimų iki kosmetikos, drabužių, aksesuarų ir interjero detalių.
Lankytojai ragauja, klausinėja, fotografuoja, o gamintojai dalijasi savo istorijomis – apie idėjas, gimusias virtuvėje, dirbtuvėje ar mažame šeimos versle.
Tačiau dalis parodos lankytojų išsyk dairėsi laiptų į trečią aukštą, kur skambėjo visai kitokie garsai – Kauno knygų mugės balsai.
Kauno knygų mugė kupina gyvybės, kūrybos ir netikėtų susitikimų. Skirtingose salėse visą dieną vyksta pristatymai, pokalbiai, edukacijos bei teatralizuoti pasirodymai – nuo literatūrinių premjerų iki žaismingų veiklų vaikams.
Trumpai tariant, Kauno knygų mugė – tai viena, kai literatūra tampa gyvu pokalbiu tarp rašytojų ir skaitytojų, tarp vaikų ir suaugusiųjų, tarp idėjų ir emocijų.
Čia vietoje kavos kvapo – spaustuvės dažai, o vietoje prekių pirkimo – pokalbiai ir autografai, vietoje pirkinių maišelių – knygos, žodžiai.
„Atėjau tik todėl, kad perskaičiau, jog „Kauno diena“ bus čia, – nedaugžodžiaudama kaunietė Janina traukė iš krepšio dokumentą. – Turiu problemą ir noriu pasikalbėti su žurnalistu.“
Kiti lankytojai maloniai nustebo galintys prenumeruoti „Kauno dieną“ tik savaitgaliui ir nebūtinai visiems metams, o pasibandymui keliems mėnesiams, čia pat perversti „Kauno dienos“ leidžiamus priedus.
„Žurnalą „Sveikata“ matydavau, bet kažkaip nesusiejau, kad čia „Kauno dienos“ leidinys“, – šyptelėjo jau su žaliu dienraščio dovanų maišeliu link kitų stendų skubanti Karolina.
Lankytojų gausa Kauno knygų mugėje dar kartą patvirtino, kad rašytinis žodis visada bus svarbus ir reikalingas, juolab, kad knygų kainos mugėje skaitytojus nuteikė įkvepiančiai.
„Penkios knygos už 15 eurų arba kitur mačiau, kad trys knygos – 18 eurų. Labai apsimoka“, – skaičiavo kamputyje situaciją aptarinėjančios draugės.
Asortimentą skaitytojams siūlančios leidyklos ragino ne tik pirkti, o ateiti ir tada, kai atvyks įsigytų knygų autoriai.
Rašytojai Tomas Dirgėla, Juozas Gaižauskas, Marius Burokas, Algirdas Kaušpėdas ir daugelis kitų dalijosi savo kūrybos naujienomis, skaitė ištraukas, kalbėjosi su skaitytojais.
Literatūros tyrinėtoja Jūratė Čerškutė pristatė monografiją apie Ričardą Gavelį, o įvairiose erdvėse vyko diskusijos apie kūrybą, miestą, santykius ir jaunąją kartą.
Į susitikimą su vaikais pavėlavęs T. Dirgėla buvo atviras:„Pramiegojau. Ir dar, kadangi sako, kad vandenį gerti yra sveika, tai teko tris kartus stoti degalinėse.“
Tačiau vaikams rašytojo vėlavimas buvo dalis laukiamo nuotykio. „Eitume sekmadienį, kai mažiau žmonių, bet va, mėgstamas rašytojas šiandien, tai lėkėme, kad tik pamatyme“, – šypsojosi dviejų mažamečių mama. Mergaitės rankose spaudė T. Dirgėlos knygas, kurių pirmą puslapį, tikėjosi, papuoš rašytojo autografas.
„Kodėl skaitytojai turėtų skaityti jūsų knygą?“ – klausimas, neišmušęs Gyčio Padegimo iš vėžių:
„Todėl, kad aš vienintelis režisierius Lietuvos teatro istorijoje, kuris statė spektaklius absoliučiai visuose dramos ir muzikiniuose teatruose daugiau nei 50 metų. Šita knyga – faktiškai Lietuvos teatro istorija. Joje galima susitikti su eile aktorių, kurių jau nėra ir kurie vaidina šiandien. Šita knyga nėra tik apie Padegimą.“
Paklaustas, kas sugalvojo knygos pavadinimą „Įtariamas Padegimas“, režisierius nudžiugo: „Tas pats Padegimas.“
Atmosfera kaito ne tik trečiame aukšte, kur vyksta Kauno knygų mugė, o ir žemesniuose aukštuose.
„Žalgirio“ arena šįkart tapo ne tik parodų vieta, bet ir gyvu kūrybos miestu. Viename aukšte ragauji naują lietuvišką sūrį, kitame – klausaisi eilėraščių, o už kampo – dizainerė pasakoja apie savo naują kolekciją. Trys skirtingi pasauliai, susilieję į vieną bendrą – lietuviškumo ir kūrybos šventę.
Parodoje ir tradicinis geriausių lietuviškų gaminių konkursas, kuriame komisijos simpatijų sulaukė įvairių sričių kūrėjai: nuo maisto ir gėrimų gamintojų iki mados, kosmetikos ar interjero kūrėjų. Medalio verti gaminiai tapo simboliu to, kad lietuviškas produktas – tai ne tik prekė, bet ir istorija, kurią verta pasakoti.
Po šešiolikos metų „Rinkis prekę lietuvišką“ vis dar išlieka mylimiausia paroda tiems, kurie vertina vietinę kūrybą ir nuoširdų darbą.
Šį savaitgalį „Žalgirio“ arenoje galima ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokia įvairi, kūrybinga ir drąsi yra Lietuva. Nuo rankų darbo papuošalo iki naujos knygos ar gurmaniško skonio – viskas čia alsuoja vienu jausmu: pasididžiavimu savo šalimi ir jos žmonėmis.
Naujausi komentarai