ANT AUKSINĖS EGLĖS – DAUGIAUSIA PRAŠYMŲ SULAUKTI MEILĖS IR VAIKŲ

Prieš mėnesį įžiebta pagrindinė Kauno eglė iš vidaus nukabinėta gausybe lapelių su linkėjimais ir prašymais. Dauguma rašiusiųjų prašo ne turtų, o meilės, sveikatos ir vaikų.

Pasak auksinės eglės kūrėjos Jolantos Šidtienės, linkėjimų ir prašymų ant eglės palikta dešimt kartų daugiau nei jų galima išvysti. „Juos vis nuimame ir saugome galerijoje. Kitaip pro juos nebūtų galima praeiti“, – sakė J. Šmidtienė.

Kauniečiai ir miesto svečiai norus, linkėjimus teberašo ir tebekabina net ir praėjus Kalėdoms.

„Minties galia labai stipri“, – įsitikinusi kaunietė Milda, Naujųjų metų išvakarėse ant eglės šakos kabinusi keturmetės dukros padiktuotą linkėjimą, kad visi sulauktų kuo daugiau „geros laimės“.

Jai pritarė ir sutuoktinis Vytenis, ant rankų laikydamas mažąjį Vainių. Šeima šiandien eglutę aplankė pirmąjį kartą, mat iki šiol tam nepasitaikė proga.

„Norėčiau atrasti artimą žmogų“, „Tikros meilės, vyro ir vaiko“, „Prašau sūnaus“, „Kad išsispręstų problemos ir apsigyvenčiau su mylimu vyru“, „Dovanų neprašysiu, turiu viską, ko reikia. Norėčiau laimės, kad mūsų keliai neišsiskirtų“ – tokių ir panašių užrašų ant eglės šakų matyti itin daug.

Nemažai žmonių sau ir kitiems linkėjo sveikatos ir stiprybės: „Sveikatos, sutarimo, darnos ir anūkų“, „Noriu būti sveika, puikiai baigti studijas“, „Stiprybės siekti tikslų, sugebėti įkvėpti kitus“.

Rodos, mažuma į Rotušės aikštę užsukusių kauniečių atvirai prašė materialių dovanų: motociklo, siuvimo mašinos, net spalvotų pieštukų.

Linkėjimų ir norų užrašyta ne tik lietuvių, bet ir rusų, netgi olandų kalbomis.

Pernykščiai ir užpernai kauniečių ir miesto svečių palikti linkėjimai naudojami mokslo tikslams. „Juos susirinko viena Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė socialiniam tyrimui“, – teigė J. Šmidtienė.