Kauno regiono verslo bendruomenė su ūkio viceministrais Rasa Noreikiene, Mariumi Skarupsku diskutavo apie naujo ES paramos laikotarpio planuojamas finansines priemones, aptarė euro įvedimo Lietuvoje svarbiausius aspektus.

Gyrė verslumą

"Norime pasidžiaugti, kad Kaunas tampa vis stipresniu verslo traukos centru, apskrityje veikiančios įmonės svariai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. 2014 m. sausio duomenimis, Kauno apskrityje veikė daugiau kaip 13 tūkst. įmonių ir tai sudarė 20,2 proc. visų šalyje veikusių įmonių. Palyginti su 2013 m., atsirado 448 naujos įmonės", – kalbėjo ūkio viceministrė R.Noreikienė.

Pasak viceministrės, pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES paramos sritis Kauno apskritis tvirtai užima antrą vietą po Vilniaus visos Lietuvos mastu. Iš to, kaip apskritis naudojosi 2007–2013 m. ES parama, matyti, kad ir verslininkai, ir politikai supranta šių investicijų naudą ir moka jomis pasinaudoti.

Simboliška, kad susitikimas su Kauno regino verslininkais vyko Raudondvario pilyje, rekonstruotoje pasinaudojus ES parama.

Dėmesys moksliniams tyrimams

Ūkio viceministras M.Skarupskas Kauno regiono verslo bendruomenei pristatė naują ES struktūrinės paramos finansinį laikotarpį, per kurį ministerija administruos apie 3,5 mlrd. litų ES lėšų.

"2014-2020 m. laikotarpis išsiskirs tuo, kad pagal verslo priemones bus remiamas tik smulkusis ir vidutinis verslas. Didžioji dalis verslo bus remiama finansinėmis priemonėmis, vis dėlto subsidijų galimybė išliks investuojantiesiems regionuose, ypač probleminiuose, kur sunkiau kurti verslą", – pastebėjo ūkio viceministras M.Skarupskas.

Viceministro teigimu, iki 2020 m. daugiausia dėmesio ir paramos žadama skirti moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (apie 1,1 mlrd. litų), smulkiojo ir vidutinio verslo sritims (apie 1,84 mlrd. litų), pramonės įmonių energetiniam efektyvumui didinti (86,9 mln. litų), informacijai apie gamtos ir kultūros objektus skleisti (120 mln. litų) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai (368 mln. litų) didinti.

Laukia atsiliepimų

Pasak M.Skarupsko, parama smulkiajam ir vidutiniam verslui 2014–2020 m. laikotarpiu bus nukreipiama verslumui skatinti, įmonių tarptautiškumui ir produktyvumui didinti (įskaitant privataus turizmo rėmimo iniciatyvas) ir ekologiškoms inovacijoms diegti.

Naujuoju periodu daug dėmesio bus skiriama ir investavimui per finansines priemones (paskolas, garantijas, rizikos kapitalo fondus ir pan.), nes tokia parama mažiau iškraipo konkurenciją, be to, lėšos grįžta ir gali būti panaudotos pakartotinai investuojant į kitas įmones.

"Viešai aptarti esame pateikę naujo ES paramos periodo planuojamas priemones ir iki birželio 15 d. laukiame iš verslo, savivaldybių atstovų komentarų ir pasiūlymų", – būti aktyvius ragino ūkio viceministras.

Išskirtinė Kauno galimybė

Kauno verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas per diskusiją pasidžiaugė, kad 2007–2013 m. ES paramos laikotarpiu pradedantieji verslininkai galėjo gauti kreditus iki 86 tūkst. litų.
O po Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų daktarės Monikos Petraitės pasisakymo, kad Kaune susikaupė didelis išsilavinusios darbo jėgos kiekis, pajuokauta, kad mūsų miestas tampa ne tik Lietuvos širdimi, bet ir smegenimis.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis prabilo apie dar vieną Kauno privalumą – išskirtinę galimybę suorganizuoti didžiulę vartotojų trauką. Per vieną valandą čia galėtų suvažiuoti 1 mln. 200 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. V.Šileikis pabrėžė, kad šią galimybę būtina išnaudoti.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pripažinęs didelius verslo, besikuriančio regione, tempus, akcentavo, kad būtina ir plėtoti sveikatos, švietimo bei socialines paslaugas.

Išsakė abejones

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Artūras Mickevičius teigė, kad sąlygos smulkiajam verslui plėtotis numatytos palankios, tik suabejojo, ar įmonėms, turinčioms tik tiek darbuotojų, kiek gali išlaikyti, nebus per sudėtinga jomis pasinaudoti.

Ne vienas verslininkas išsakė baimę, ar sugebės, siekdami ES paramos, įveikti biurokratinius barjerus. M.Skorupskas sutiko, kad visais atvejais reikia laimėti konkursus, tačiau priminė, kad rizika – verslo pagrindas.

Kiti renginio dalyviai skundėsi, kad pradėdami verslą susiduria su nemažomis kliūtimis bankuose. Šiuos verslininkus Ūkio ministerijos atstovai nuramino, kad ES parama numato ir investicijas į pradedantįjį verslą.

Kvietė jungtis prie memorandumo

Ūkio viceministrė R.Noreikienė pakvietė verslo ir savivaldybių įmonių atstovus aktyviai jungtis prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Pasirašiusieji memorandumą savanoriškai įsipareigos nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu padidinti prekių ir paslaugų kainas ir įgis teisę naudotis specialiai šiam tikslui sukurtu ženklu, padėsiančiu vartotojui atpažinti verslininką, įsipareigojusį būti sąžiningu.

"Memorandumo, kurį planuojama pasirašyti kitą mėnesį, esmė – kad verslas išreikštų pagarbą vartotojui. Tačiau už pažeidimus numatytos baudos bus taikomos ir jo nepasirašiusiesiems", – sakė R.Noreikienė.

Pasak ūkio viceministrės, apie nustatytus pažeidimus ketinama skelbti kiekvieno mėnesio pradžioje. Pirmą kartą tokį pranešimą planuojama išplatinti jau šį spalį.
"Mes nenorime kartoti latvių padarytų klaidų – įsivesdami eurą, jie per mažai dėmesio skyrė regionams ir nerado kalbos su savivaldybėmis", – teigė R.Noreikienė ir akcentavo, kad iš pastarųjų bus reikalaujama atsakomybės už viešojo transporto ir taksi bendrovių priežiūrą.