Atliekų rūšiavimas: būkime ne tik sąmoningi, bet ir žinokime | Diena.lt

ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS: BŪKIME NE TIK SĄMONINGI, BET IR ŽINOKIME

  • 13

UAB „Kauno švara“ specialistai džiaugiasi, kad vis daugiau kauniečių atsakingai rūšiuoja atliekas ir vis geriau supranta šio proceso svarbą. Vis dėlto dar pasitaiko klaidų. Tam, kad geri ketinimai nenueitų vėjais, „Kauno švara“ pateikia patarimų, kaip teisingai atsikratyti kartono, didžiagabaričių, žaliųjų ir kitų atliekų.

Popieriaus pramonė laukia žaliavos

Popierius ir kartonas naudojamas daugumai produktų pakuoti, dėl to ir susidaro dideli šių atliekų kiekiai. Popieriaus perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas teikia daug naudos: jis yra gerokai pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį, sumažina atliekų kiekį, jį gaminant nenaudojama jokių chemikalų, nereikia medienos, iš kurios gaunama celiuliozė, taigi mažinamas miškų kirtimo poreikis. Skaičiuojama, kad kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo septyniolika medžių, 26,5 tūkst. litrų vandens.

Lietuvos pramonė turi ypač gerą struktūrą popieriaus ir kartono atliekoms perdirbti. Kartono fabrikai per metus galėtų perdirbti dešimtis tūkstančių tonų per metus, tačiau vis dar dalį žaliavos jiems tenka atsivežti iš užsienio. 

Pagrindinė taisyklė – švara

Labai svarbu suprasti, kad neužtenka tik atskirti popierių nuo kitų atliekų. Būtina žinoti, kokios būklės jis turi būti. Prie šios kategorijos negali būti priskiriami riebalais ar maisto likučiais užterštas popierius. Į atliekų rūšiavimo konteinerius reikia mesti tik sausas pakuotes, nes šlapios gali sudrėkinti kitas atliekas ir tai sumenkins jų kokybę.

Nemeskite į kartonui ir popieriui skirtus rūšiavimo konteinerius vienkartinių servetėlių, popierinių rankšluosčių, tualetinio popieriaus, sauskelnių, dėžučių nuo picos. Užterštas popierius gali sugadinti ir kitas konteineryje esančias tinkamas perdirbti pakuotes. Negalima mesti bitumu dengto popieriaus, klijuoto, tvirtinti skirto kartono (kampainiai, tūtos ir pan.) ar panaudotų tapetų. Labai svarbu kartoną ir jo pakuotes tinkamai išlankstyti, kad jos tilptų į atliekų rūšiavimo konteinerį ir taip sutaupytų jame vietos.

Plastiku ir folija dengtos popierinės pakuotės turi keliauti į plastikui skirtus konteinerius.

Plastiką, stiklą irgi reikia plauti

Švaros taisyklė galioja ir kitoms pakuotėms. Plastikinius ir metalinius indelius, stiklo tarą rekomenduojama išplauti arba nuo jų pašalinti maisto likučius. Prieš išmetant atliekas į metalui ar plastikui skirtus konteinerius, butelius ir „Tetrapak“ pakuotes reikia praskalauti. Rekomenduojama nuo butelių nusukti kamščius ir jų žiedelius, o patį butelį būtina suspausti, nes taip taupoma vieta konteineryje.

Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių, veidrodžių, elektros lempučių, stiklo lakštų ir automobilių langų stiklų.

Jokiu būdu nemeskite taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, automobilių alyvos, kitų cheminių medžiagų pakuočių. Jų vieta – specialiose atliekų priėmimo aikštelėse, kuriose priimamos visos bendrojo naudojimo atliekų rūšiavimo konteineriams netinkamos atliekos.

Aikštelės laukia didžiagabaričių ir pavojingų atliekų

Pavasarį daugelis imasi remontuoti būstus, atsikrato senų daiktų, keičia langus. Prie konteinerių dažnai tenka išvysti išmestų senų langų, durų rėmų, baldų, įvairios įrangos, taip pat statybinių ar žaliųjų atliekų. Tai ne tik gadina estetinį aplinkos vaizdą, tačiau ir apsunkina priėjimą prie konteinerių – šios ir kitos bendrojo naudojimo konteineriams netinkamos atliekos turi būti pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Ten reikia vežti ir pavojingas atliekas: įvairius dažus, lakus, tirpiklius, medžiagas, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto ar gyvsidabrio. Jos privalo būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų, sudėtos į patvarius maišus ar dėžes ir pristatytos į artimiausią didžiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę. Visa tai jums nieko nekainuos, o miesto ir kiemo aplinka bus švaresnė.

Žaliosioms atliekoms – specialios vietos

Kompostuoti biodegraduojančias atliekas įpareigoja teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.

„Kauno švaros“ specialistai pastebi, kad vis daugiau kauniečių supranta, jog nedera šakų, lapų, nupjautos žolės mesti į buitinių atliekų konteinerius. Nuosavus sklypus turintiems gyventojams ar įmonėms patariama turėti savo kompostavimo vietas, kurios leistų pasigaminti vertingo dirvožemio daržams, šiltnamiams ar gėlynams.  Kita alternatyva – gyventojai gali kreiptis į savo atliekų tvarkytojus ir iš jų užsisakyti tik organinėms atliekoms skirtus konteinerius.

GALERIJA

  • Atliekų rūšiavimas: būkime ne tik sąmoningi, bet ir žinokime
  • Atliekų rūšiavimas: būkime ne tik sąmoningi, bet ir žinokime
  • Atliekų rūšiavimas: būkime ne tik sąmoningi, bet ir žinokime
"Kauno švaros" nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Taip

Anglijoje žmones sąmoningesni, tai rūšiuoja ir prašyti nereikia. O čia pasipūtę tamsuoliai aiškina kad to nedarys ir dar del to savimi narcizai patenkinti;) Juokas tik ima.

Pasaga

cia namu valdybos beda jeigu jus apsisike urodai jibani

Petras

Stambegabarytes aiksteles prijema tik 200 kg per metus.Lapiu siukslinas neprijema arba reik moket
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS