Kauno rajonas išsiskiria sveikatinimo programomis, nedideliu kiekiu licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiu, ilgesne nei vidutinė Lietuvoje gyvenimo trukme.

Kova su alkoholiu – nerimta

Konferencijoje "Sveikatos netolygumų mažinimas Lietuvoje" aptartos pagrindinės šalies gyventojų sveikatos problemos, jų netolygumas ir būdai sergamumui mažinti. Konferencijoje dalyvavo Kauno regiono, priklausančio Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatą stiprinančių regionų tinklui, atstovai.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad didžiulę žalą gyventojų sveikatai (ankstyvos mirtys, įvairios ligos, dalinis arba visiškas nedarbingumas) daro alkoholis. Be to, valstybei tai užkrauna didžiulę finansinę naštą. Psichiatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto (LSMU STI) vadovas prof. Aurelijus Veryga valstybės pastangas sumažinti alkoholio vartojimą šalyje vadino nenuosekliomis ir fragmentiškomis. "Paimkime du konkrečius atvejus, susijusius su Alkoholio kontrolės įstatymu ir jo redakcijomis. Pagal šį įstatymą alkoholio reklama buvo visiškai uždrausta, vėliau įstatymas redaguotas, ir iš esmės vėl leista alkoholį reklamuoti. Visai neseniai Seime bandyta atšaukti nuo Naujųjų metų įsigaliosiantį draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse, – atkreipė dėmesį profesorius. – Be to, kiek buvo svarstymų dėl asmenų, kuriems leidžiama parduoti alkoholį amžiaus ilginimo, kitų dalykų – pasvarstoma, garsiai padiskutuojama, tuo viskas ir baigiasi. To nuosekliomis, sisteminėmis pastangomis mažinti alkoholio vartojimą niekaip nepavadinsi."

Pasak A.Verygos, palyginti su sovietmečio pabaiga, kai vykdyta valstybinė antialkoholinė politika, šiuo metu nėra net pusės tuomet galiojusių su alkoholio pardavimu ir vartojimu susijusių draudimų.

Svaigalai tapo įperkamesni

A.Veryga ir LSMU STI mokslininkas Mindaugas Štelemėkas konferencijoje pristatė tyrimą, kuriame analizuojami kelerių metų duomenys. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad alkoholio vartojimo nulemta ekonominė žala Lietuvai 2010 m. sudarė 214,7 mln. eurų (įskaičiuojant nuo alkoholio priklausomų asmenų sveikatos priežiūrą, jų prarastą produktyvumą, darbingumo sumažėjimą, jų vaikų išlaikymą vaikų globos namuose, kalinių išlaikymą). Pasak A.Verygos, pastaraisiais metais ši suma dar išaugo.

Tyrimo duomenys rodo, kad alkoholio įperkamumas Lietuvoje pastaraisiais metais, palyginti su 1995 m., išaugo šešis kartus. "Lietuvoje mėgstama pabrėžti, kad alkoholis brangsta. Tačiau, jei skaičiuotume pagal gyventojų disponuojamas vidutines pajamas, jo įperkamumas šešis kartus padidėjo. Jei alkoholis daugumai gyventojų taptų neįperkamu ar sunkiai įperkamu dalyku, jo būtų ir mažiau suvartojama", – sakė A.Veryga. Jis pabrėžė, kad tokios priemonės turi būti taikomos tuo pačiu metu kovojant su vadinamojo pilstuko gamintojais. Profesorius atkreipė dėmesį, kad ekonominės krizės laikotarpiu alkoholio vartojimas buvo sumažėjęs. "Labai efektyvus šia prasme buvo ir prekybos alkoholiu naktį apribojimas, kai šiuo paros metu alkoholiu buvo leista prekiauti tik restoranuose, baruose. Tiesa, paskui atsirado pseudobarai prie eilinių parduotuvių, ir šį draudimą imta apeiti", – prisiminė A.Veryga.

Pašnekovo teigimu, savivaldybių pastangos mažinti alkoholio vartojimą taip pat gali duoti didžiulę naudą. "Savivaldybės galėtų paremti programas, pagal kurias būtų anksti nustatoma priklausomybė nuo alkoholio ir siūlomas gydymas. Pagal tam tikras metodikas šią priklausomybę galima nustatyti, kol dar yra ankstyva stadija. Ir žmogui nereikėtų specialiai kažkur eiti, nes tam paprastai neprisiruošiama – tai būtų galima padaryti jam apsilankius poliklinikoje pas šeimos gydytoją", – sakė profesorius.

Kitas būdas mažinti alkoholio vartojimą – mažinti jo prieinamumą. Pasak A.Verygos, savivaldybių rankose šiuo atveju – daug svertų. Vienas jų – mažinti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiu skaičių. Kauno rajono savivaldybėje tokių licencijų išduodama santykinai mažai (viena tokia licencija tenka dideliam gyventojų skaičiui – 228 žmonėms; santykinai mažiau licencijų išduodama tik keturiose šalies savivaldybėse). "Kiti būdai: savivaldybės gali riboti prekybos alkoholiu laiką probleminėse vietose; nustatyti didesnį prekybos juo atstumą nuo ugdymo įstaigų ir maldos namų; įvesti tvarką, kai dėl kiekvienos naujos licencijos prekiauti alkoholiu atsiklausiama bendruomenės ir policijos; drausti prekiauti alkoholiu renginiuose, kuriuose yra vaikų; neišduoti vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų; teikti pagalbą priklausomiesiems nuo alkoholio", – vardijo profesorius.

Bendruomenių vaidmuo

Kardiologas, LSMU profesorius, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkas Ramūnas Navickas pastebėjo, kad, gerinant gyventojų sveikatą, bendruomenės gali nuveikti labai daug.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad sporto ir sveikatinamoji veikla, fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susiję su gyventojų sveikata. "Tai rodo ir Kanados pavyzdys, kur, paskatinus 10 proc. suaugusiųjų sportuoti, per kelis dešimtmečius sutaupyta per 2,5 mlrd. JAV dolerių, skirtų sveikatos apsaugai", – sakė R.Navickas. Jis pabrėžė, kad ir Vakarų Europos valstybės didelėmis investicijomis skatina aktyvų gyvenimo būdą ir vadinamąjį aktyvų senėjimą. Tačiau Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų nesimankština ir neužsiima jokia sportine veikla, ypač vyresni žmonės.

Profesorius priminė, kad pagal Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planą, mažiausiai pusė šalies savivaldybių turėtų įgyvendinti bent po vieną programą, skirtą vyresnių nei 60 m. asmenų sveikatai stiprinti. "Bendruomenės, visuomenės sveikatos biurai turėtų organizuoti praktinius fizinio aktyvumo užsiėmimus vyresnio amžiaus asmenims ir taip didinti jų motyvaciją būti fiziškai aktyviems ir palaikyti normalų kūno svorį", – ragino R.Navickas.

Jis pabrėžė, kad daugelis bendruomenių prioritetus teikia ekologinei ir senjorų socializacijos veiklai, o gyventojų fizinio aktyvumo didinimas yra tik trečiaeilis dalykas. Atkreiptas dėmesys, kad, bendruomenėms organizuojant įvairias veiklas, dažnai pasigendama sporto ar sveikatinimo specialistų pagalbos.

Didina fizinį aktyvumą

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras (VSB) kviečia bendruomenes vykdyti sveikatos stiprinimo veiklą ir skatina kurti sveikatą stiprinančias bendruomenes. "Pagrindinis tokios bendruomenės tikslas – burti aktyvią, sąmoningą, sveikatą puoselėjančią gyventojų bendruomenę. Sveikatą stiprinanti bendruomenė turi organizuoti sveikatą stiprinančias veiklas ir sveikatingumo renginius, kuriuose neparduodamas ir nevartojamas alkoholis; inicijuoti rekreacinių, nerūkymo, tyliųjų zonų kūrimą; vykdyti priklausomybių prevenciją. Bendruomenės nariai turi būti informuojami apie narkotinių medžiagų keliamą pavojų sveikatai; turi būti aktyviai stebima, ar alkoholio, tabako gaminiai nepardavinėjami nepilnamečiams, ar alkoholis nėra vartojamas viešose vietose, ir apie tai pranešama policijai", – sakė Kauno r. VSB visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Laura Sabaliauskaitė.

Kol kas sveikatą stiprinančios bendruomenės vardą yra pelniusios tik dvi rajono bendruomenės (Ringaudų ir Padauguvos), tačiau iš tiesų daugelis čia veikiančių bendruomenių užsiima sveikatą stiprinančia veikla. Juolab kad bendruomenių veikla – vienas paprasčiausių būdų skatinti gyventojus sveikiau gyventi. "Gyventojai turi pajusti, kad patys yra atsakingi už savo sveikatą ir gali ją kontroliuoti, o ne laikyti save vien nepalankių išorinių aplinkybių aukomis. Mūsų visų elgsena turi tapti sveikatą stiprinančia. Žmonės patys turi ugdyti gebėjimus būti sveiki ir visais įmanomais būdais ieškoti tam galimybių", – pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė.

Kauno r. VSB vykdo fizinio aktyvumo projektą, pagal kurį nuotolinėse treniruotėse dalyvauja 20 rajono seniūnijų gyventojai; taip pat moksleivių alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo pirminės prevencijos projektą. "Juo siekiama padėti mokiniams suformuoti teigiamą požiūrį į sveikatą, susilaikyti nuo alkoholio, tabako bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, reguliariai vertinti mokinių elgsenos pokyčius. Profilaktinio poveikio metodika pagrįsta pačių vaikų aktyviu dalyvavimu ir veikla", – tvirtino L.Sabaliauskaitė.

Su skirtingo amžiaus moksleiviais dirbama skirtingai: mažiausi analizuoja paveikslėlius, spalvina knygutes, su vyresniais daug diskutuojama.

Kauno regione gyvena ilgiau

Tikėtina gyvenimo trukmė: vidutinė Lietuvoje – 74,69; Kauno regione – 75,59;

Mirtingumas nuo kraujotakos ligų 100 tūkst. gyventojų: vidutinis Lietuvos – 804,1; Kauno regionas – 762,2;

Mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu 100 tūkst. gyventojų: vidutinis Lietuvoje – 25,8; Kauno regione – 23,2.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Kauno rajono bendruomenė yra palyginti jauna ir sveika. Mūsų krašto žmonių gyvenimo trukmė ilgesnė už Lietuvos vidurkį. Antrus metus nėra mirusių kūdikių, mažesnis nei Lietuvoje bendrasis sergamumas, mažiau savižudybių.

Tai ne atsitiktinumas, o nuoseklaus medikų, savivaldybės ir visos bendruomenės darbo rezultatas.

Mes įsitikinome, kad nelengva užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą nutolusiose kaimo vietovėse, tačiau stengiamės tai daryti.

Sėkmingai pertvarkėme Greitosios medicinos pagalbos stoties darbą, tolygiai paskirstydami punktus visoje teritorijoje. Geriname pirminės sveikatos priežiūros centrų materialinę bazę.

Kai kalbama apie visuomenės sveikatos rodiklius, šiandien vis labiau atsigręžiama į žmogaus sveikatos išsaugojimą ir sustiprinimą. Seniai įrodyti ryšiai tarp žmogaus sveikatos ir aplinkos, kurioje gyvenama, dirbama, mokomasi, ilsimasi. Didžiausi mūsų sveikatos priešai – nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, alkoholio ir tabako vartojimas.

Bendruomenės įpročių keitimas – sudėtingas uždavinys. Būtina ne tik dėmesį, bet ir lėšas skirti treniruoklių parkams, pėsčiųjų trasoms, dviračių takams. Dar svarbiau sudaryti galimybę miestuose ir kaimuose žmonėms saugiai dviračiu ar pėsčiomis pasiekti darbą, parduotuvę, mokyklą.

Skatinti žmones saugoti ir stiprinti savo sveikatą, kurti tam palankią aplinką – štai kas šiandien svarbiausia.