BENDRUOMENĖS NAMAI – VILTIS ALEKSOTIŠKIAMS

Apie daugiafunkcį centrą ne vienus metus svajojantys aleksotiškiai įsitikinę: svajonių paukštė jau pričiupta už uodegos, ir planams bus lemta tapti tikrove.

Apie daugiafunkcį centrą ne vienus metus svajojantys aleksotiškiai įsitikinę: svajonių paukštė jau pričiupta už uodegos, ir planams bus lemta tapti tikrove.

Atgaivins Aleksoto širdį

"Aleksoto bendruomenės namai būtų ta vieta, kur galėtų rinktis ir rastų ką veikti visų amžiaus grupių, socialinių sluoksnių, skirtingų pažiūrų bei pomėgių aleksotiškiai ir kauniečiai", – žvelgdama pro seniūnijos langą į apgriuvusį pastatą dėstė Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Anot jos, jeigu sutvarkytus ir moderniai įrengtus bendruomenių namus Lietuvoje turi keturios iš penkių bendruomenių, tai kodėl apie tai negali galvoti Aleksoto gyventojai?
Aleksoto seniūnė ir bendruomenės centro nariai jau senokai dairosi į Europos pr. 107 apgriuvusį pastatą, kurį kasdien mato pro seniūnijos kabinetų langus. Sovietmečiu tai buvo malūnsparnių pulko kultūros ir sporto centras, kuris ištuštėjo sovietų armijai pasitraukus iš Lietuvos.

2010 m. pastatas iš Valstybės turto fondo žinios buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei savarankiškoms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.

"Kauno technologijos universiteto sociologai atliko gyventojų nuomonės tyrimą. Apie 60 proc. aleksotiškių sako, kad bendruomenės namai tikrai reikalingi", – teigė Aleksoto bendruomenės centro valdybos pirmininkas Zenonas Šalna. Anot jo, sutvarkyti bendruomenių namai, tarnausiantys kaip daugiafunkcis centras, atgaivintų erdvę pačioje Aleksoto širdyje.

Ruošia namų darbus

Apie Aleksoto bendruomenės namus, po kurių stogu įsikurtų kultūros ir pramogų centras, Aleksoto bendruomenės nariai pradėjo svajoti dar 2002-aisiais, kai įsikūrė pati bendruomenė. Apie savo užmojus turėti tokius namus aleksotiškiai išdėstė 2005 m. išleistame leidinyje "Aleksoto bendruomenė: nuomonės ir vizijos".

"Mūsų vizijai apie bendruomenių namus niekas neoponavo, nes viskas paremta argumentais. Ta vizija ir paimta kaip pagrindas finansinei ES paramai gauti 2014–2020 m.", – aiškino Z.Šalna.

Viltis įgyvendinti svajones sužibo pernai birželį, kai Kauno miesto taryba pritarė sprendimui Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijas įtraukti į Integruotos teritorijos vystymo programą. Joje numatyta 2014–2020 m. pritraukti nuo 100 iki 150 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos.

"Jau atlikome kai kuriuos namų darbus: parengėme teritorijos detalųjį planą ir pastato ekspertizę, per kurią nustatyta, kad statinį rekonstruoti galima. Jau kalbamės ir su architektais", – vardijo L.Navickienė.

"Čia, seniūnijoje, lankėsi ir tarybos nariai, ir premjerai. Visi linksėjo galvomis – bendruomenės namų tikrai reikia, tik svajonių įgyvendinimo link judame lėtai", – šyptelėjo Z.Šalna.

Bus ką veikti

Po rekonstrukcijos apgriuvęs sovietinių kariškių kultūros ir sporto centras turėtų tarnauti ne vien kaip bendruomenės namai. Po vienu stogu turėtų įsikurti seniūnija, policijos nuovada ir greitosios medicinos pagalbos stotis. Šiuo metu seniūnija ir policijos pareigūnai dirba S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo patalpose.

"Šiame pastate turėtų veikti vaikų ir pagyvenusių žmonių dienos centrai. Čia galėtų veikti nevyriausybinės organizacijos, duris atvertų moderni biblioteka", – apie planus kalbėjo Aleksoto seniūnė.

Dar viena svarbi užduotis – daugiafunkciame centre įrengti erdvę renginiams ir sporto salę. Aleksotiškiai norėtų, kad čia duris atvertų ir 25 m ilgio baseinas. "Tai būtų puiki vieta tvarkyti administracinius reikalus, leisti laisvalaikį, sportuoti", – tokio centro funkcijas vardijo Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas Ramūnas Navickas.

Norint įgyvendinti planus, dabar esančio apie 2 tūkst. kv. m ploto pastato gali ir nepakakti, todėl galvojama statyti ir priestatą. Planuojama sutvarkyti ir bendruomenės namų aplinką: įrengti parką, kuriame būtų malonu leisti laiką, sporto aikšteles.

Tikisi palaikymo

"Apetitas gal ir nemažas, bet Aleksotas iki šiol buvo nuskriaustas. Pagrindiniai traukos centrai – prekybos centrai, kurių tikrai mūsų rajone netrūksta, bet jaučiamas didžiulis poreikis įkurti centrą įvairiai kultūros ir sporto veiklai plėtoti", – dėstė L.Navickienė.

Aleksoto bendruomenės aktyvistai viliasi, kad savivaldybė nepaliks jų likimo valiai ir padės pasiruošti šiai didžiulei investicijai. Už ES lėšas Aleksote taip pat ketinama įrengti dviračių takus, kurių kol kas visiškai nėra. Tikimasi gauti lėšų ir gatvėms rekonstruoti, apžvalgos aikštelei sutvarkyti, kitiems viešosios paskirties infrastruktūros objektams atnaujinti.

"Mūsų politikams atrodo, kad tai, apie ką kalbame, yra fantastika, bet normaliame pasaulyje tokie daugiafunkciai centrai yra normalus dalykas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Ežerėlio centras, kitų Lietuvos miestelių bendruomenių namai. Reikia politinės valios, kad tokie projektai taptų tikrove", – svarstė R.Navickas.

Aleksoto seniūnijos darbuotojai ir bendruomenės centro aktyvistai viliasi, kad per 2014–2015 m. pavyks atlikti visus būtinus namų darbus, kad 2014–2020 m. finansinės paramos etapui įsibėgėjus pinigai būtų panaudoti tinkamai.

20 mln. litų – tiek ES lėšų tikimasi gauti Aleksoto bendruomenės namams įrengti.