DARNAUS JUDUMO PLANAS KAUNE: POKYČIAI IR PAŽANGA SIEKIANT REZULTATŲ ATEITYJE

Kasmet ilgėjantis pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, kompleksiškai tvarkomos gatvės ir investicijos į viešojo transporto atnaujinimą – tik dalis strategijos Kaunui įgyvendinant darnaus judumo planą. Iki 2030 m. miestas užsibrėžė tikslą pakeisti eismo dalyvių įpročius. Pokyčiai pastebimi jau dabar – kauniečiai vis dažniau automobilius iškeičia į mažiau taršias transporto priemones ar renkasi eiti pėsčiomis, o Kauno ambicijos sulaukė tarptautinio įvertinimo.

Tarsi suderintos gitaros stygos

Darnaus judumo planas, prie kurio kūrimo prisidėjo tarptautinė keturių organizacijų komanda, visuomenei pristatytas prieš kelerius metus. Kauno strategija sulaukė pripažinimo Europos mastu – tarp 36 Senojo žemyno miestų nominantų Kaunas pateko į geriausiųjų trejetuką drauge su Briuselio (Belgija) ir Vroclavo (Lenkija) darnaus judumo planais.

Pasak Kauno savivaldybės Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininko doc. dr. Visvaldo Varžinsko, gyventojai kasdien mato tik įgyvendinamas strategijos detales. Remontuojamos gatvės ir atnaujinami pėsčiųjų ar dviračių takai tėra plano dalis.

Darnus judumas yra ne prabanga, o neišvengiamybė.

„Tarptautinė ekspertų komisija išskyrė mūsų pažangą, ambiciją ir planą prilygino tarpusavyje gerai suderintoms gitaros stygoms. Miesto judumo sistema yra daugialypė, todėl negalima atskirai spręsti automobilių spūsčių, viešojo ar bemotorio transporto vystymo klausimų. Visa tai turi būti paremta trimis pagrindiniais principais: integralumu, sistemiškumu ir ilgalaike perspektyva. Tikslas – kurti darnią judumo sistemą, leidžiančią miestiečiams patogiai ir greitai iš vienos vietos pasiekti kitą, tausojant laiką, aplinką.

Parengę Darnaus judumo planą, užbaigėme ankstesnių politikų chaotiškus ir trumpalaikius susisiekimo infrastruktūros lopymo principus. Kartu su tvarkomomis pagrindinėmis gatvėmis atnaujinami ar naujai įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai, tvarkomi miesto parkai. Turime užtikrinti patogų eismą ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir viešajam transportui. Tokio strateginio požiūrio laikomės pastaruosius septynerius metus“, – pasakoja V.Varžinskas.

Lygiuojasi į pažangius miestus

Kauno technologijos universiteto docentas pripažįsta, kad pakeisti eismo dalyvių kasdienius įpročius nėra paprasta. Tačiau, nesiimant jokių veiksmų, automobilių skaičius toliau augtų, o kartu su juo didėtų spūstys, oro tarša ir triukšmas.

Plėtra: kasmet Kaune įrengiama vis daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

„Dėl prastos infrastruktūros būklės į šalia esančias mokyklas, darželius, poliklinikas ar prekybos centrus gyventojai renkasi vykti automobiliu, užuot kelis šimtus metrų paėję pėsčiomis. Susisiekimo infrastruktūra nuosekliai gerinama Dainavos, Kalniečių ir kituose mikrorajonuose. Netolimos ateities vizija – dviračių saugyklų įrengimas daugiabučių kiemuose.

Ateityje didesnį patogumą užtikrins dirbtiniu intelektu paremtų informacinių technologijų diegimas valdant eismą. Kalbame apie išmaniąsias sankryžas, automobilių statymą, viešojo transporto valdymą, taršos kontrolės sistemą. Pažangūs miestai neapsieina be naujausių IT sprendimų. Kaunas čia irgi turi neatsilikti. Darnus judumas yra ne prabanga, o neišvengiamybė. Siekiame rezultato ateities kartoms“, – tikino Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas doc. dr. V.Varžinskas.

Pakeisti įpročiai padės sutaupyti

Jau šiais metais Kaune bendras dviračių takų tinklas perkops 115 km ribą. Ilgiausi iš jų tiesiami ir atnaujinami Tunelio, K.Baršausko, S.Žukausko ir P.Lukšio gatvėse. Naujas pėsčiųjų takas bus įrengtas ir rekonstruojamoje Radvilėnų plento atkarpoje nuo Zoologijos sodo iki Tunelio gatvės.

Lietuvos dviratininkų bendrijos Kauno skyriaus atstovė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė Kauno gatvėse pastebi išaugusį ekologiškų transporto priemonių skaičių.

Tvaru: miestas skiria didelį dėmesį viešojo transporto atnaujinimui. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

„Dviračių tinklas plečiasi. Galbūt dar trūksta jungčių, bet savivaldybė atsižvelgia į nevyriausybinių organizacijų prašymus ir atkreipia dėmesį į problemines vietas. Pati dviračiu važiuoju vis dažniau. Dalis žmonių, ypač karantino laikotarpiu, suprato, kad ši transporto priemonė skirta ne tik laisvalaikiui – galima numinti ir į darbą. Galbūt esi priklausomas nuo oro sąlygų, tačiau yra ir pranašumų – gražią dieną pasimėgauji gamta, nemoki už automobilio statymą. Nereikia net specialios aprangos.

Tačiau būtina kalbėti ir apie miesto viešąjį transportą – jis, mano požiūriu, labai patogus. Tai tampa ypač aktualu šiomis dienomis, padidėjus degalų kainoms. Taigi kelionės autobusu ar troleibusu padeda sutaupyti ir asmeninių lėšų“, – teigia knygą apie dviračių maršrutus rašanti kaunietė.

Darnaus judumo savaitė

21-ąjį kartą prie Europos darnaus judumo savaitės besijungiantis Kaunas jau šį savaitgalį ragina palikti automobilius kiemuose.

Kauniečiai kviečiami nemokamai pasiplaukioti laivu „Žalgiris“ nuo Vytauto bažnyčios iki Nemuno ir Nevėžio santakos ir atgal.

Rugsėjo 22-ąją, Tarptautinę dieną be automobilio, mieste kursuos nemokamas viešasis transportas.

Daugiau apie Darnaus judumo savaitės renginius – internete.