DARŽININKAMS PELNAS BYRA IR NUO PALANGĖS

Kauno rajono ūkiuose užaugintos daržovės kasmet pasklinda po visos Lietuvos parduotuves. Mažiau paplitusių produktų, pavyzdžiui, saulėgrąžų daigų siūloma įsigyti internetu.

Kauno rajono ūkiuose užaugintos daržovės kasmet pasklinda po visos Lietuvos parduotuves. Mažiau paplitusių produktų, pavyzdžiui, saulėgrąžų daigų siūloma įsigyti internetu.

Motinystės atostogų verslas

Kai Kauno regiono daržininkai meldžia lietaus, ūkininkė Indrė Benevičienė iš Ringaudų rami – uždarose patalpose jos su vyru Vincu auginami saulėgrąžų daigai visada gauna reikiamą kiekį drėgmės.

Jauna moteris ėmė daiginti saulėgrąžas, išėjusi motinystės atostogų. "Daugelio šeimų pajamos, gimus vaikeliui, sumažėja. Išeidama ilgųjų atostogų ir ruošdamasi dukrytės gimimui ėmiau galvoti, kaip galėčiau laikinai papildomai užsidirbti, – prisiminė pašnekovė. – Supratau, kad mano stiprioji pusė nėra siuvinėjimas ar dekupažo gaminiai. Šovė mintis ant palangių auginti saulėgrąžų daigus sau ir kolegoms. Pradžia buvo labai gera – informacija ėmė sklisti iš lūpų į lūpas."

Imdamasi saulėgrąžų daiginimo verslo I.Benevičienė sujungė savo rinkodaros žinias su mamos agrarinių mokslų daktarės, docentės Danutės Žabaliūnienės patirtimi. Mama davė moksliniais tyrimais patikrintų patarimų. Pavyzdžiui, daigus auginti specialiame žemės mišinyje, kurio pagrindą sudaro biohumusas – taip išauginti daigai yra vertingesni, turi daugiau naudingų medžiagų. Biohumusą Benevičių ūkyje gamina sliekai.

Saulėgrąžų daigai auga labai greitai – užmerkus sėklas, derlių galima imti jau po dešimt dienų. Šie daigai lieka šeimos verslo pagrindu, nors dabar Benevičiai augina ir spindulinių pupuolių, liucernų, avinžirnių, lęšių, kviečių želmenų. "Visa tai yra ne tik sveiki, bet ir gan skanūs produktai", – sakė jauna moteris. Ji džiaugėsi, kad ši veikla jai ir vyrui patinka, daigai tapo jų pačių kasdienio raciono dalimi.

Atlieka brangius tyrimus

Aiškėja, kad daigų auginimas taps verslu ne tik I.Benevičienės motinystės atostogoms, kurios, prieš mėnesį gimus sūnui, prasitęsė dar dvejiems metams. "Į šį verslą įsitraukė ir vyras, turime ir du samdomus darbuotojus", – užsiminė pagal interneto užsakymus šeimos užaugintus daigus išvežiojanti pašnekovė.

Šiuo metu V.Benevičius pristato savo užaugintus saulėgrąžų daigus Italijoje, tarptautinėje "Expo" parodoje.

I.Benevičienė įvardijo vieną daigų augintojų problemą. "Maistui auginant daigus, neužtenka tvarkingų ūkininko dokumentų – reikia ir maisto tvarkytojo pažymėjimo. Tam pagal ES direktyvas būtina kas mėnesį atlikti apie 100 eurų kainuojančius tyrimus. Šių tyrimų reikalaujama dėl to, kad Vokietijoje nuo maistinių daigų buvo kilęs E. coli protrūkis. Tačiau mes tų tyrimų neišsigandome. Esame treti Lietuvoje, įsigiję maisto tvarkytojo pažymėjimą, reikalingą daigams auginti ", – pasakojo jauna ūkininkė.

Nemėgsta rizikuoti

Babtų seniūnijos ūkininko Kęstučio Bačėno ir jo sūnaus Vaido Bačėno laukuose žaliuoja svogūnai, burokėliai, morkos, bulvės. Po trijų savaičių jie tikisi pradėti imti ankstyvųjų morkų ir burokėlių veislių derlių ir pradėti tiekti jas pardavėjams. Ūkininkas sako nemėgstantis rizikuoti, todėl auginantis ne vieną žemės ūkio kultūrą, o kelias. "Būna, vienais metais bulvės geriau uždera, kitais – svogūnai. Taip ir išsilyginame. Be to, mūsų technika tinkama imti ir burokėlių, ir svogūnų derlių", – sakė K.Bačėnas.

Ateityje ūkininkas planuoja statyti sandėlius, skirtus daržovėms laikyti, dabar kol kas juos nuomojasi. "Jei neturi kur daržoves sandėliuoti, esi priverstas jas parduoti iš karto, kai tik nuimi derlių. Tada būna didžiausia pasiūla ir mokama mažiausia kaina. Norint gauti gerą kainą, reikia palaukti", – pasakojo ūkininkas.

Pasak jo, šiemet daržovių savikaina išaugo dėl to, kad sausa, mažai lietaus, ir daržoves tenka laistyti. "O laistymas nėra pigus malonumas", – užsiminė ūkininkas, išsikasęs tvenkinį ir pats įsirengiantis laistymo sistemą.

Daržovės – neperspektyvu?

Lietaus laukia ir kitas Babtų seniūnijos daržovių augintojas Algimantas Pėstininkas. Bulves, kopūstus, burokėlius, morkas, sėjomainai – javus auginantis ūkininkas prisipažino svarstantis, ar nereikės ateityje atsisakyti daržininkystės. "Užsidarius Rusijos rinkai, daržovių supirkimo kainos krito apie 50 proc. Prognozės ateičiai taip pat nelabai džiuginančios. Daržoves nuimti kainuoja brangiau nei javus, čia reikia nemažai fizinio darbo. Darbininkams negaliu mokėti daugiau, nei gaunu pardavęs daržoves", – problemomis dalijosi ūkininkas. Kasmet ūkininkas užaugina apie 3 tūkst. t daržovių. Jei atsisakytų daržininkystės, jis toliau augintų javus.

Antrąja didele problema Babtų seniūnijos ūkininkas vadino darbuotojų trūkumą. "Šiais laikais kaime nėra kam dirbti. Atrodo, priimi žmogų, išmokai dirbti, o jis dingsta. Vieni išgeria, kiti pašalpą gauna ir nemato reikalo dirbti", – pasakojo A.Pėstininkas. Jis ūkininkauja su žentu Mindaugu Magilevičiumi. "Burokėlių šaknys dar mažos, tačiau iš jų kartu su lapais jau galima virti burokėlių sriubą", – apžiūrėjęs burokėlių lauką atkreipė dėmesį M.Magilevičius.

Įrengs prekybos aikštelę

Batniavos seniūnija vadinama daržininkų kraštu: daugelis vyresnio amžiaus vietos gyventojų yra dirbę Batniavos daržininkystės ūkyje. Atkūrus nepriklausomybę, ūkis suiro, tačiau ir dabar čia stūkso nemažai didelių šiltnamių privačiuose sklypuose. Juose daržovės auginamos ne tik sau, bet ir parduoti. Ne vienas jų savomis ir įvežtinėmis daržovėmis prekiauja prie kelio Kaunas–Jurbarkas, ties Bubiais.

"Čia prekiauti – bėda. Nėra įrengtos prekybos aikštelės, dėl to policijai nuolatos turime mokėti baudas", – skundėsi pakelėje uogomis ir daržovėmis prekiaujanti neprisistačiusi moteris.

Raudondvario policijos nuovados viršininkas Egidijus Druktenis tvirtino, kad čia nėra patvirtintos prekybos aikštelės, todėl prekiaujantieji pažeidžia prekybos viešose vietose taisykles. Kai kurie prekiautojai ir pirkėjai pažeidžia ir Kelių eismo taisykles – palieka automobilius ten, kur tai daryti draudžia kelio ženklai.

Praėjusią savaitę Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius buvo susitikęs su Bubių prekeiviais, žadėjo spręsti šią problemą. "Čia visuomenės poreikiams yra paimtas nedidelis žemės sklypas. Jame ketiname įrengti prekybos aikštelę. Klausimą dėl įvažiavimo į aikštelę reikėtų derinti su įmone "Kauno regiono keliai", – sakė Š.Šukevičius.