Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Aurelijaus Česūno, gyventojai senesniuose daugiabučiuose dažnai neįvertina gaisro rizikos, nes klaidingai mano, kad yra saugūs.

„Daugelis galvoja, kad gaisrai kyla tik kitur, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Įtakos turi ir ekonominiai motyvai: elektros instaliacijos, signalizacijos ar kitų sistemų atnaujinimas reikalauja finansinių investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar neišgali skirti. Informacijos trūkumas taip pat prisideda prie problemos – kol neįvyksta nelaimė, žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija – netvarkinga, o priešgaisrinė signalizacija neveikia“, – teigė ekspertas.

Grėsmę kelia inžinerinių sistemų trūkumai

Daugelyje daugiaaukščių senų daugiabučių neveikia gaisrinės saugos sistemos, o elektros instaliacija dažnai būna pasenusi ir nepritaikyta dabartiniam energijos suvartojimui. Tokie trūkumai didina trumpojo jungimo, kuris gali sukelti gaisrą, riziką.

„Dažnai neveikia arba yra išardytos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos – pavyzdžiui, dūmų ir šilumos valdymo (šalinimo), vidaus gaisrinio vandentiekio ar gaisro aptikimo signalizacijos. Vis dar pasitaiko, kad fasadų apdailai buvo naudojami žemesnės degumo klasės produktai, o tai, kilus gaisrui, ne tik skatina liepsnos plitimą, bet ir gali pasklisti nuodingi dūmai. Visa tai rodo, kad gaisrinės saugos situacija senuose daugiabučiuose reikalauja dėmesio ir atnaujinimo“, – sakė A. Česūnas.

Jis pažymi, kad papildomą pavojų kelia ir netinkamai eksploatuojamos ventiliacijos sistemos, ypač kai gyventojai savavališkai įsirengia kietojo kuro šildymo įrenginius. Dūmams šalinti naudojami ventiliacijos kanalai nepritaikyti karštiems degimo produktams, todėl žymiai padidėja gaisro ir ugnies išplitimo rizika visame pastate.

Ką galima ir būtina padaryti renovacijos metu?

Kaip teigia A. Česūnas, vienas pagrindinių prioritetų kompleksinės renovacijos metu turėtų būti gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ventiliacijos sistemas, naudoti tik projektui numatytas nedegias medžiagas ir atkurti evakuacinius išėjimus.

Jam pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas. Jo teigimu, investicijų plano rengėjas privalo įvertinti visų pastato sistemų, turinčių įtaką gaisrinei saugai, būklę.

„Remiantis šiuo vertinimu, investicijų plane būtina aiškiai numatyti visas reikalingas priemones, kurios, įgyvendintos kompleksiškai, užtikrintų, kad modernizuotas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad valstybė remia šiuos pokyčius: didžioji dalis investicijų plano priemonių yra subsidijuojamos, o likusiai daliai galima gauti lengvatinį kreditą“, – teigė E. Petrauskas.

Modernizacijos metu galima pakeisti nesaugią elektros instaliaciją, sutvarkyti ventiliacijos šachtas ir dūmtraukius, įrengti žaibosaugą, atnaujinti stogą ir fasadą, įgyvendinti kitus gaisrinę riziką mažinančius sprendimus.

Paraiškas daugiabučio renovacijai galima teikti iki spalio 1 d. Daugiau informacijos: apva.lrv.lt. 

Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.