DEKSTERIAI – MAŽASIS STEBUKLAS VIENAME PAKAUNĖS ŪKYJE

Adelės ir Vytauto Astromskų ūkyje Batniavos seniūnijos Bubių kaime daugeliui nuostabą kelia veik perpus mažesni už mums įprastus galvijus kelios deksterių veislės karvutės ir buliukas. Būtent apie juos ir sukosi pokalbis, svečiuojantis minėtame pakaunės ūkyje.

Pažintis su Juoduliu

Kai užsukome į Astromskų ūkio kiemą, pirmasis išbėgo pasitikti Astromskų priglaustas šunelis Marlis ir dvi riebios katės. Pastarąsias čionai iš Trakų rajono atsivežė žiurkėms gaudyti. Pažvelgus į jas, atrodo, kad katės šią užduotį vykdo puikiai. Maža to, buvusios laukinukės dabar drąsiai eina net prie nepažįstamų žmonių.

Kol šnekinome tas keturkojes medžiotojas, ūkio šeimininkė Adelė užsuko į tuščią lauko aptvarą šalia tvarto ir švelniai pašaukė "Bučki, Bučki!" Virš tvarto durų slenksčio netrukus pasirodė du tiesūs ragai, ant kurių pakibo tvarto durų angą dengusi šilta užuolaida. Tarsi teatre, ji kilo į viršų drauge su juoda, kiek garbanota, nediduko jauno buliuko Jodulio galva. Įtariai apžvelgęs nepažįstamus žmones, stovėjusius anapus lauko aptvaro, karingai nusiteikęs jautukas pasuko mūsų link. Supratau, kad bučinio tikrai nesulauksiu, kad teisi buvo jo šeimininkė, neleidusi mūsų aptvaran… Atsitokėjusi po pirmos buliuko atakos, pasidomėjau, kokia nauda iš tokio nedidelio, nors ir labai mielo mėsinio gyvuliuko.

Ką gali viena karvytė

"Ot, ir nemažai, – suskubo atsakyti Adelė. – Dabar pasaulyje auga tokių nedidelių galvijų populiarumas, nes žmonija pasuko energijos taupymo ir gamtos saugojimo link. Deksteriai kaip tik atliepia šiuos poreikius. Maža to, jie labai tinka smulkiems ūkiams, o ypač – rekreacinės paskirties. Tokių galvijų patarčiau įsigyti jaunoms šeimoms, nutarusioms kurtis kaime. Vienos tokios deksterių karvytės visiškai pakanka šeimą aprūpinti pienu, pasigaminti varškės, sūrio, sviesto. Mėsinės šios veislės karvytės duoda iki 7 l pieno per parą, o šios veislės pieninio tipo karvutės – iki 9 l. Beje, šių galvijų skerdienos išeiga labai aukšta – santykinai didesnė nei kitų veislių galvijų. Jau nekalbant apie puikų jų mėsos skonį", – aiškino Adelė, ramindama Jodulį kvepiančio šieno glėbiu.

Vienos tokios deksterių karvytės visiškai pakanka šeimą aprūpinti pienu, pasigaminti varškės, sūrio, sviesto.

Visi galvijai kilmingi

Netrukus aptvare pasirodė ir trys karvutės. Šeimininkė paaiškino, kad dvi be ragų mamytės yra gimusios Anglijoje, ketverius metus gyvenusios Estijoje ir prieš dvejus metus su savo dukromis atvykusios į Lietuvą. Viena jų šiomis dienomis laukia prieauglio.

Anot V.Astromsko, šiuo metu Lietuvoje gal ir yra 13–15 šios veislės galvijų. Todėl dar nėra ir jų šeimininkų asociacijos. "Kadangi mūsiškės karvutės ir buliukas labai kilmingi, turėsime įstoti į kurios nors užsienio šalies deksterių augintojų asociaciją, kad ji ateityje tvarkytų mūsų galvijų kilmės dokumentus", – aiškino V.Astromskas.

Deksteriai – kopūstlapių mėgėjai

Deksterių šeimininkai pabrėžė, kad galvijai yra labai socializuoti gyvūnai – jiems liūdna gyventi vienatvėje. Todėl Astromskai įsigijo ne vieną, o kelis gyvuliukus. Beje, karvutės yra airiškos kilmės, o buliukas – vokietis, tačiau puikiai tarpusavyje susišneka ir myli šeimininkus. Ir kur nemylės?

Astromskai šią įspūdingos išvaizdos bandą šeria šienu, kurio pasiruošti žiemai šiose apylinkėse nėra problemos, ir specialiais laižalais. "Šie maži galvijai mėgsta paėsti, o mes negailime. Tai nieko nuostabaus, kad veterinarijos specialistas, juos apžiūrėjęs, perspėjo, kad dvi karvytės jau pernelyg apkūnios. Beje, mūsų deksteriai neėda nei žirnių, nei moliūgų žaliosios masės. Tai supratau pernai vasarą, kai augančius moliūgus, saugodama nuo gyvuliukų, aptvėriau, bet jie nė matyti tų žalumynų nenorėjo. Užtat labai noriai šlamščia kopūstlapius, kurių jiems nepagaili įmesti kaimynas", – kalbėjo Adelė.

Kviečia į parodą

Palikdami ūkį, pasidomėjome, ar daug smalsuolių čionai užsuka. "Manau, jų netrūktų, bet mes laikomės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijų. Juk žinote, kaip greitai plinta visokios ligos, o ir ūkio aplinka nėra pritaikyta viešam lankymui. Todėl mes nelinkę priimti smalsuolių", – nuoširdžiai prisipažino deksterių šeimininkė, kartu paraginusi nepraleisti progos šį savaitgalį apsilankyti naminių gyvūnų parodoje, kuri vyks Žemės ūki akademijos trečiame Parodų paviljone.

"Tai unikali proga vienoje vietoje pamatyti apie 2 tūkst. įvairių gyvūnų, kurių dauguma bus neregėti nei vaikams, nei suaugusiesiems", – įsitikinusi A.Astromskienė.

Daugiau apie deksterius

* Deksteriai Kauno rajone yra vieninteliai. Tai mažiausi Europoje galvijų veislės atstovai. Nors šiai veislei daugiau kaip 100 metų, tačiau iki šiol ji priskiriama prie retų Europos galvijų veislių. Daugelyje šalių deksteriai vadinami mini karvytėmis, o kai kuriose šalyse net priskiriami ne ūkiniams, bet naminiams gyvūnams. Iš kur jie radosi?

* 1840 m. toks ponas Deksteris iš Airijos pietvakarių, sukryžminęs dvi vietines galvijų veisles, išvedė naują mažaūgių pieninių galvijų veislę. Pirmą kartą ši veislė buvo aprašyta 1845 m., o į Angliją ir Australiją jos atstovai įvežti tik beveik po keturių dešimtmečių, 1887 m. įrašyti į kilmės knygas.

* Nors ir buvo įkurta deksterių augintojų asociacija, tačiau 1960 m. maži tvirti gyvuliukai atsidūrė ant išnykimo ribos. Tik kelių entuziastų dėka deksteriai išliko ir iki šiol priskiriami prie retų galvijų veislių.

* Apie 1970 m. deksterius imta auginti ne tiek pienui, kiek mėsai, nes šios veislės galvijų mėsai būdingas ypač švelnus skonis ir marmuro raštas. Tačiau pasaulyje labiausiai vertinama ne deksterių, o japoniškos wagyu veislės galvijų mėsa, nors šie maži galvijai savo išvaizda mažai skiriasi nuo nuo Europoje ar kituose pasaulio kraštuose auginamų tokių mėsinių gyvulių.

* Deksteriai daugiausia auginami Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje, o Europoje – Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Pirmosios šios veislės telyčaitės ir vienas buliukas į Lietuvą atvežti 2017 m. pabaigoje iš Vokietijos.

* Deksterių veislės galvijai yra trumpaplaukiai, gali būti juodi, rudai rausvi ir rusvi. Veršeliai gimsta 20–23 kg svorio. Trejų metų galvijai būna apie 95–110 cm aukščio ir sveria apie 300–350 kg. Nepaisant mažo deksterių ūgio ir svorio, šios veislės karvės duoda vidutiniškai 6–8 l pieno per dieną.

* Deksteriai yra ilgaamžiai. Pavyzdžiui, įrašas Anglijos kilmės knygoje byloja, kad karvė yra išgyvenusi 49 metus ir atsivedusi 29 veršelius. Nors deksteriai nėra reiklūs pašarams ir laikymui, tačiau geriausiai jaučiasi 0–20 laipsnių temperatūroje, yra jautrūs daug baltymų turinčiai jaunai žolei ir dobilams, šlapioms ganykloms, tačiau atsparūs ligoms.