Dėl sugrįžimo į klases Kaune apsisprendė pačios mokyklų bendruomenės | Diena.lt

DĖL SUGRĮŽIMO Į KLASES KAUNE APSISPRENDĖ PAČIOS MOKYKLŲ BENDRUOMENĖS

  • 15

Švelnėjant karantino sąlygoms, dėl įprastos mokyklų veiklos atnaujinimo ir auklėtinių sugrįžimo į jas Kaune pavesta nuspręsti pačioms švietimo įstaigų bendruomenėms. Ar grįžti į suolus klasėse, ar toliau tęsti nuotolinį mokymą, drauge su mokiniais ir jų tėvais kiekviena miesto mokykla svarstė atskirai ir savarankiškai.

„Visoje šalyje švelnėjant karantino draudimams, mokiniams atsirado galimybė grįžti į tikrus mokyklos suolus. Kadangi nuomonių, ar grįžti, ar tęsti mokymąsi nuotoliniu būdu, pasigirdo įvairių, Kauno savivaldybė nesiėmė siūlyti vieno konkretaus modelio ir sudarė galimybes nuspręsti ne tik patiems įstaigų vadovams, bet ir pedagogams, mokiniams bei šių tėvams. Jie geriausiai įvertina situaciją matydami ją iš arti, todėl gali priimti palankiausią sprendimą savo mokyklai“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Pasak vicemerės, būtent pačios mokyklų bendruomenės geriausiai žino savo poreikius, stiprybes ir problemas. Taigi, sprendimus dėl grįžimo į klases arba tolesnio nuotolinio mokymo gali priimti kiekvienos miesto mokyklos taryba, sudaryta iš mokinių, tėvų ir mokytojų.

Nesiėmė siūlyti vieno konkretaus modelio ir sudarė galimybes nuspręsti ne tik patiems įstaigų vadovams, bet ir pedagogams, mokiniams bei šių tėvams.

Beveik visų Kauno mokyklų atstovai pasirinko tęsti nuotolinį mokymą. Tą lėmė ir viso miesto mastu atlikta mokinių, tėvų bei mokytojų apklausa apie nuotolinio ugdymo kokybę. Apie ją kauniečiai atsiliepia itin palankiai. Beveik 40 proc. tėvų nuotolinį mokymą įvertino labai gerai arba puikiai. Dar 26 proc. šiam procesui skyrė aštuonis balus iš dešimties.

Moksleiviai nuotolinį mokymą taip pat vertina teigiamai. Net 80 proc. apklaustų jaunųjų kauniečių atsakė, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems sekasi gerai. Mokytojai ligšiolinį ugdymo procesą irgi mato pozityviai. Apklausa parodė, kad beveik 70 proc. Kauno pedagogų nuotolinio mokymo organizavimą savo mokyklose įvertino devynetu arba dešimtuku. Apie tai, kokį tolimesnio darbo būdą likusiems mokslo metams pasirinko kiekviena mokykla individualiai, vaikus ir tėvus ugdymo įstaigos informuos asmeniškai.

Rašyti komentarą
Komentarai (15)

:)

Kiek atmenu vienų vaikų palikti iki 12metų negalima - reiškia mažiausiai bauda praverstų apmąstyti pasekmes . Na bet tvarkosi vienas be kitų pagalbos :) . Ne savarankiškumą vaikų reikia tvarkyti, o pseudotėvų atsakomybę. Tiek Norvegijoje, tiek Anglijoje per daug nesuka galvos - skundas, paimtas vaikas, žliumbimas lietuviškoje spaudoje.

Pozityvo

Eglei. Visų asmeninių problemų nei mokykla, nei valstybė neišspręs. Jei per sunku vaikus auginti, reikėjo pagalvoti prieš jų susilaukiant. O tai dabar supermamytės krūvio nepakelia, kai reikia savo vaikais pasirūpinti. Mokytojai namuose nesėdi, jie dirba iki išsekimo. Tačiau ne kiekvienam tai suprasti. Visi tik savo problemas mato. Mažiau už vaikus darbus darykit, savarankiškumą ugdykit ir nereikės tiek verkšlenti. Yra šeimų, kurios su pradinukais puikiai tvarkosi: tėvai į darbą einą, vaikai mokosi ir jokių problemų nekelia. Problemų daugiausia kyla tiems, kurie linkę savo atsakomybę kitiems užkrauti. Mano pradinukas savarankiškai tvarkosi, aš be problemų dirbu savo darbą ir dėkoju mokytojams.

Eglė

Sveikinu, nueita lengviausiu keliu- viskas tėvams ant pečių, ypač pradinukų mokymas. Ai tiesa, kažkaip pamiršo, kad dauguma tėvų dirba 100% ir moka mokesčius ir darbdaviai iš jų reikalauja normaliai pareigas atlikti, tai dabar bus galima mokytojams toliau mokėti, kad namuose sėdėtų. Niekas nieko normaliai neklausė, nei kokios sąlygos namuose, nei kiek tėvai gali vaikams padėti, jau nekalbu apie vienišus tėvus.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS