DĖL VERGIŠKŲ DARBO SĄLYGŲ SUKILO SLAUGYTOJAI: PANDEMIJA ČIA NIEKUO DĖTA?

Kauno ligoninės slaugytojos prabilo apie nepakeliamas darbo sąlygas. Ir pandemija čia niekuo dėta. Ligoninės vadovai neslepia, kad situacija yra itin sudėtinga, todėl visiems reikia susitelkti.

Darbuotojai alpsta

Į "Kauno dieną" kreipėsi keturi ligoninės darbuotojai, kurie pasakojo, ką pastaruosius mėnesius tenka kęsti slaugytojams ir jų padėjėjams, dirbantiems Kauno ligoninės padalinio Hipodromo gatvėje Priėmimo skyriuje.

Per pastarąsias tris savaites, kol laukėme ligoninės komentaro, anot slaugytojų, situacija mažai tepasikeitė, o krūvis tik padidėjo.

"Taip su žmonėmis elgtis negalima. Turiu didžiulę patirtį, bet niekur nemačiau tokios netvarkos, tokio mobingo, tokios vadovų nekompetencijos ir darbuotojų išnaudojimo, kaip dabar yra mūsų Priėmimo skyriuje po ligoninių sujungimo. Kažkas baisaus!" – susijaudinusi kalbėjo viena darbuotojų.

"Ir su COVID-19, su pandemija tai visiškai nesusiję. Tuo tik mėgstama prisidengti", – akcentavo visi keturi pašnekovai ir toliau guodėsi, ką tenka patirti darbe.

"Skiriami didžiausi krūviai. Prievarta su mobingo elementais. Turi tik dirbti, ir dirbti už kelis. Sukelta didelė psichologinė įtampa. Naktiniai, dieniniai tikrinimai – tik tam, kad parodytų savo valdžią. Mums tenka begalinis krūvis. Trūksta žmonių, o kai kurie išėjo dėl valdžios elgesio. Neatlaikė krūvio, nesiskaitymo. Kolegos darbe alpsta. Jau penki buvo nualpę. Esame išsekę nuo fizinio krūvio ir psichologinės įtampos", – nusprendė nebetylėti darbuotojai.

Gal alpstama dėl to, kad reikia dėvėti kovidinius kostiumus, kaukes? "Su jais karšta, bet prie jų jau pripratome. Alpstame dėl išsekimo, neigiamo psichologinio klimato, įtampos. Neturime, kada pavalgyti. Krūviai nesvietiški", – tvirtino pašnekovai ir pridūrė, kad sunku nupasakoti, kaip jaučiasi ir kas vyksta.

Kauno ligoninės darbuotojai skundžiasi sunkiai pakeliamomis darbo sąlygomis, kalba apie mobingą, išnaudojimą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jie piešė tokį vaizdą: išsekinti, žeminami, negaunantys priedų. Dėl tokių sąlygų, "Kauno dienos" pašnekovų vertinimu, per rugsėjį ir spalį iš darbo išėjo 20 slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, o per lapkritį – dar trys slaugytojai ir trys slaugytojų padėjėjai. Tik vienas iš šešių slaugytojų ir jų padėjėjų, turinčių nedarbingumo pažymėjimą, turi saviizoliuotis dėl koronaviruso, kiti negali dirbti dėl kitų sveikatos problemų.

Sukelta didelė psichologinė įtampa. Naktiniai, dieniniai tikrinimai – tik tam, kad parodytų savo valdžią. Mums tenka begalinis krūvis.

Su žurnalistais kalbėję darbuotojai sakė nusiteikę vis tiek dirbti, net ir tokiomis sąlygomis, nes eina padėti žmonėms. Tikino, kad lieka tik dėl pacientų ir atsakomybės už juos jausmo, nes patinka padėti žmonėms, jais rūpintis. Tačiau nebegali tylėti ir viliasi, kad viešumas situaciją pakeis į pakenčiamesnę.

Penkių darbą atlieka du

Hipodromo gatvėje esantis padalinys neseniai buvo atskira įstaiga – Kauno Respublikinė ligoninė. Jos darbuotojai pasakojo, kad darbo ir įtampos netrūko ir pavasarį, tačiau ji buvo visai kitokia, ne destruktyvi, kokia nupasakojama dabar, o sutelkianti. Nuovargį atpirkdavo ir pasitenkinimas darbu, ir atmosfera kolektyve: bendrystė, draugiškumas, pagarba vienas kitam.

Rugsėjį sujungus šią ir Kauno klinikinę ligoninę pasikeitė daug įvairių lygių vadovų. Tada, kaip pasakojo pašnekovai, slaugytojai, jų padėjėjai ir pradėjo sulaukti patyčių, ignoravimo, o kai masiškai šį skyrių pradėjo palikti darbuotojai, atsirado kasdieninės prievolės vienam suspėti atlikti kelių žmonių darbą, kuris ir fiziškai sunkus.

Anot pašnekovų, visa bėda ne dėl to, kad pacientų – be galo daug. "Jų nesumažinsime, negalime kontroliuoti jų srauto. Tai normalu. Esame ligoninė, kurioje teikiama skubi pagalba. Žmonės serga ir kitomis ligomis, ne vien koronavirusu. Bet nebėra kam dirbti. Ir vadovai vis tiek nesiima keisti situacijos, savo elgesio, galų gale – didinti atlyginimų, kad pritrauktų naujų darbuotojų. Reikia daugiau žmonių. Reikia, kad mokėtų priedus, kurie priklauso", – dėstė darbuotoja.

"Rizikuojame savo sveikata, esame siunčiami dirbti ir į kovidinę zoną. Ten patenka pacientai, įtariami sergantys COVID-19. Penkių žmonių darbą turi atlikti trys ar vos du slaugytojai, jų padėjėjai. Slaugytojos dažnai turi atlikti ir valytojos darbą, ir padėjėjo. Naujų darbuotojų ateina vos vienas kitas. O gal daugiau ir nenorima priimti, nežinau. Gal taip taupo? Mes net savanorių neturime. Mums uždrausta naujiems darbuotojams sakyti, kokia yra tikroji situacija, kad jų neišgąsdintume", – kalbėjo kiti pašnekovai.

Slaugytojai skundžiasi, kad dviem reikia atlikti penkių darbą. (Tomo Raginos nuotr.)

Pertraukėlių nereikia?

Kalbinti darbuotojai vis kartojo, kad labai piktina dangstymasis pandemija, kuri su susidariusia situacija, anot jų, visai nesusijusi. "Norinčių dirbti buvo ir yra, tik reikia normaliai elgtis su darbuotojais ir sąžiningai atlyginti už darbą", – sakė slaugytoja.

Ji pateikė pavyzdį, kaip atrodė viena jos darbo para. Dirbti pradėjus 8 val. ryto, pavalgyti laiko rado tik apie 15 val. Užkando per 15 min. ir vėl – prie darbų. Po to 15 min. maistui galėjo skirti tik apie 21 val. Būna, kad pavalgyti turi progą tik kartą per parą, jau nekalbant apie laiką poilsiui.

Kur dingsta visas kitas laikas? Reikia atlikti visus gydytojų pavedimus, kad vaikštantys ir nevaikštantys pacientai būtų kuo greičiau nuvežti iki jiems reikalingų tyrimų kabinetų ir parvežti atgal, prieš tai susiskambinus su specialistais, kada šie galės priimti. Dar reikia spėti nunešti kraują tyrimams, atlikti kateterizavimo procedūras, nevaikštančius pacientus perrengti, švarinti, maudyti, keisti sauskelnes, statyti klizmas ir kt.

"Kartą buvo likusi viena slaugytoja dirbti penkiose palatose. Ir tu eik, ir tu vežk, ir tik greičiau. Prireikus atsipūsti ir kiek lėčiau imant dirbti – juk žmonės, kuriuos turime perversti, ne po 10 kg sveria, o būna – ir 100, ir 180 kg, iš karto sulaukiame pastabų ir administracijos vizito su klausimais ir pretenzijomis", – papildė kitas pašnekovas.

Skaičiavo, kad kasdien atvyksta apie 30 naujai stacionarizuojamų pacientų, o guldymo į ligoninę procedūros taip pat reikalauja nemažai laiko. Be to, reikia pasirūpinti ir jau anksčiau gydomais pacientais. Dauguma pacientų – gulintys, sunkiai sergantys. Per pamainą vienam darbuotojui tenka po 10–20 pacientų nuvežti į echoskopijos tyrimus, kai kuriuos – į rentgeno kabinetą, atlikti kompiuterinę tomografiją, į kitų tyrimų kabinetus.

Per pamainą tenka padirbėti ir švariojoje, ir vadinamojoje nešvariojoje, kur priimami COVID-19 pacientai, zonose. Darbui pastarojoje reikia persirengti – ten dėvimas apsauginis kostiumas, kurį taisyklingai apsirengti ir saugiai nusirengti užtrunka.

"Dažniausiai rengiesi vienas, nes nėra kam padėti, o tai yra blogai, nes nematyti, ar apsirengei tinkamai, kyla didelė rizika užsikrėsti COVID-19. Išėjus iš nešvariosios zonos privaloma nusiprausti, bet to nedarai, nes nėra kada. Argi galima taip darbuotojui dirbti per du priėmimus? Ar tai saugu pacientams, esantiems švariajame priėmime?" – klausė viena pašnekovių.

Taupydami laiką ir atsisakydami pietų, kad spėtų pasirūpinti visais pacientais, darbuotojai darbo kambaryje turėdavo sausainių, riešutų, obuolių. "Čia negali būti jokio maisto, nė kavos puodelio, nė vandens. Ateinate dirbti!" – ši naujosios valdžios ne kartą išdėstyta pastaba yra teisinga, sutinka darbuotojai, bet netinkama tokiomis sąlygomis.

Jie neturi fiksuotos pietų pertraukos, be to, nėra fizinės galimybės ilgesniam laikui atsitraukti nuo darbų, nes reikia stebėti situaciją, gali bet kada paskambinti iš tyrimų kabineto ir pasakyti, kad jau galima atvežti pacientą.

Žmonės serga ir kitomis ligomis, ne vien koronavirusu. Bet nebėra kam dirbti. Ir vadovai vis tiek nesiima gelbėti situacijos, keisti savo elgesio.

Pašnekovai sakė neturintys ne tik žmoniškų darbo sąlygų, bet ir negaunantys jokių priedų už darbą vadinamojoje nešvariojoje zonoje. "Valdžia taupo", – konstatavo jie. Taupoma, kaip pasakojo, ir atsiskaitant už viršvalandžius švariojoje zonoje.

Paprašyti ateiti padirbėti per laisvas dienas, nes trūksta žmonių, darbuotojai turi pateikti pasirašytą prašymą, kad būtų leista dirbti papildomas valandas. "Už jas mums nemoka dvigubai. Gauname kaip už paprastą dieną", – tikino kalbintieji.

Viena darbuotojų teigė, kad, dirbdama daugiau, tai yra pavaduodama kelis žmones, versdamasi per galvą ir kenkdama savo sveikatai, atlyginimo už rugsėjį gavo žymiai mažiau nei rugpjūtį. Jos kolegos sakė nepastebėję didelių skirtumų, nes atlyginimus sunku palyginti – kiekvieną mėnesį dirbama vis skirtingą valandų skaičių, skirtingas naktinių budėjimų skaičius.

Mėto daiktus ir šaiposi?

Pasiteiravome, ar apie situaciją ir daugybę jos aspektų bandė kalbėtis su vadovais. "Pažadai, pažadai, pažadai. Darbuotojų ieškome, bus geriau, laukite. Kiek galima laukti? Darbo tik daugėja, o nemandagus elgesys motyvacijos dirbti irgi neprideda. Krūvis nežmoniškas, visi esame išsekę, o darbas vis tiek turi būti atliktas", – tokie kelių pašnekovų įspūdžiai po pokalbių su vadovais.

Kitas darbuotojas sakė, kad vadovai, į kuriuos jis kreipėsi, visiškai nieko nenorėjo žinoti, dėstomų problemų tarsi negirdėjo.

"Vadovai nesistengia domėtis, kas yra blogai, kaip galėtų padėti organizuoti darbą, o toks įspūdis, kad tik nori demonstruoti savo viršenybę. Pats žiūri, kad tik suspėtum atlikti savo darbą, o jos ateina ir kabinėjasi, kodėl vandens gertuvė darbo kabinete, kur neturi būti jokio maisto, pastatyta ar dar kažkas ne vietoje padėta. Mėto iš spintelių daiktus, juokiasi, šaiposi. Ir jų niekas nesutramdys, nesuvaldys. Išmetė į šiukšlinę, įsivaizduojat? Ir balsu juokiasi: mes tvarką padarysime!" – iš kur skyriuje pesimistinės nuotaikos, aiškino pašnekovai.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Jie pridūrė, kad ir anksčiau buvo sunku dirbti (nors etatai būdavo užimti, bet kas nors sirgdavo, atostogaudavo, tekdavo už ką nors padirbėti – pasidalyti papildomą krūvį), bet būdavo papildomai mokama ir visai kitaip elgiamasi, nebuvo mėtomi daiktai ir pan.

"Gydytojams – viskas gerai. Jie sukilo, išsikovojo ir atlyginimus, ir viską. Mums atšauna: ko mes norime? Reikėjo mokytis. Bet kažkas turi dirbti ir tokį darbą", – reagavo slaugytojai.

LSMU Kauno ligoninės komentaras

Apgailestaujame, kad šiuo sudėtingu visuomenei ir medikams laikotarpiu dar iškyla nesusipratimų, kuriuos turėtume aptarti ir ieškoti priimtinų sprendimų įstaigos viduje, o ne už jos ribų. Juk visuomenei pirmiausia rūpi mūsų pareiga teikti jai kokybiškas medicinines paslaugas ir tai laikome prioritetu. Galbūt tai yra nuovargio padarinys, nes medikų krūviai kasdien vis didėja, o ir visa medicinos sistema mėgina įveikti didžiules, kasdien iškylančias įvairias problemas.

LSMU Kauno ligoninės vadovai pabrėžia, kad deda ir dės pastangas ramiai sutelkti kolektyvą, daryti viską, kas geriausia pacientams. Priėmimo padalinių darbuotojams tenka didelė atsakomybė, nes ligonių srautai nemažėja: daugėja COVID-19 pacientų, žmonės serga kitomis ligomis. Karantino laikotarpiu jau nutarta mokėti priedus ne tik dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, bet ir priėmimų darbuotojams. Kviečiame šiuo sudėtingu laikmečiu susitelkti ir kartu įveikti nelengvus iššūkius.