DIPLOMATO PAMOKA: VISADA BŪTI SĄŽININGAM SAU

"Žmonės sako, kad jis didvyris, bet man jis – tiesiog mano tėtis", – taip apie diplomatą Chiunę Sugiharą kalbėjo Kaune viešėjęs jo sūnus Nobuki Sugihara. Vakar japoniškų būgnų ritmai vainikavo Sugiharos savaitės pabaigą.

Svarbu atsiminti

Pirmą kartą surengta Sugiharos savaitė į Kauną priviliojo gausų būrį svečių iš Japonijos, tarp kurių – Ch. Sugiharos vyriausiojo sūnaus žmona Michi Sugihara bei vienas sūnų N. Sugihara.

Lankydamasis Kaune, N. Sugihara padėjo gėlių ir simboline tylos minute palydėjo Garliavoje nužudytus žydus. Japonijos diplomato sūnus neslėpė, kad tėvas, išduodamas vizas ir išgelbėdamas tūkstančius gyvybių, pasėjo norą domėtis istorija ir išmokti pagerbti tuos, kuriems pabėgti nepavyko.

"Lankytis čia yra svarbu, nes mano tėvas išdavė daug vizų žydams iš Lenkijos ir Lietuvos, kad jie galėtų pabėgti į Japoniją, o iš ten galėjo vykti į Ameriką ar Izraelį. Dauguma žmonių, kurie liko, buvo žiauriai nužudyti. Mes turime atsiminti tuos žmones. Lietuva yra gana toli nuo Japonijos, mes mažai žinojome apie šią šalį, bet kai atvyko daug žydų, jie mums labai daug pasakojo. Todėl aš norėjau pats pamatyti, kas čia atsitiko ir kaip galėjo būti žudomi žmonės vien todėl, kad jie buvo žydai. Norėjosi jiems atiduoti pagarbą ir žinoti žydų ir lietuvių istoriją", – atminimo vietoje kalbėjo N. Sugihara.

Reikia daryti tai, kas tau atrodo teisinga, ir visada būti sąžiningam sau.

Juodoji istorija

Istorijos šaltiniuose minima, kad masinis Garliavos žydų persekiojimas prasidėjo 1941 m. rugpjūtį. Vykdant okupacinės valdžios nurodymus, žydai buvo registruojami ir suimami. Rugpjūčio 12 d. Garliavos valsčiaus viršaitis pranešė Kauno apskrities viršininkui, kad valsčiuje gyvena 285 žydai. Pagal K. Jägerio raportą, Garliavos žydai buvo sušaudyti tarp 1941 m. rugpjūčio 28 d. ir rugsėjo 2 d.

Likus porai savaičių iki žudynių rugpjūčio viduryje vietiniai policininkai ir baltaraiščiai Garliavos ir aplinkinių kaimų žydus (Aukštosios Panemunės, Pakuonio, Veiverių ir kt.) suvarė į miestelio sinagogą. Žudynių dieną iš sinagogos policininkai ir baltaraiščiai atvarė keliasdešimt vyrų į slėnį šalia Rinkūnų kaimo ir liepė jiems iškasti griovį, neva tai būtina vandeniui nuleisti. Supratę, kam reikalingas šis griovys, žydai atsisakė jį kasti.

Tuomet policininkai atvarė keliasdešimt lietuvių vyrų iš Garliavos. Jie iškasė apie 50–60 m ilgio, 2 m pločio ir apie 1,5 m gylio griovį. Metraštyje rašoma, kad policininkai ir baltaraiščiai apsupo žudynių vietą ir grupėmis vedė žydus prie duobės. Pirmiausia buvo šaudomi vyrai. Juos statė prie griovio ir iš kelių metrų atstumo šaudė į nugaras. Šaudoma buvo pagal karininkų komandą. Žudynių dalyvių liudijimu, sušaudyta apie 300 žydų.

Gyvenimo pamoka

N. Sugihara pasakojo, kad jo tėvas Ch. Sugihara buvo labai gerbiamas dėl savo poelgio, tačiau vaikai jį matė tiesiog kaip mylintį tėvą. Tik vėliau atėjo suvokimas, kad jis iš tiesų gali būti laikomas didvyriu, todėl visi pasakojimai apie tėvą paskatino labiau domėtis kitų tautų istorija. Nobuki atskleidė ir didžiausią gyvenimo pamoką, kokią jis išmoko iš savo tėvo.

"Žmonės sako, kad jis didvyris, bet man jis – tiesiog mano tėtis. Aš iš jo išmokau, kad reikia daryti tai, kas tau atrodo teisinga, ir visada būti sąžiningam sau", – akcentavo N. Sugihara.

Svečias iš Japonijos liko sužavėtas, kad visą savaitę Kaune per įvairius renginius ir susitikimus vyko tikri kultūros ir draugystės menai.

"Tai nuostabus renginys šalims keistis kultūra ir mokymais. Tai gera patirtis. Tikiuosi, kad Sugiharos savaitė bus rengiama kiekvienais metais. Per šią savaitę buvo pristatyta nemažai japonų kultūros elementų. Japonija yra toli, tad per tokius renginius lietuviai gali prie jos priartėti ir susidomėti mūsų šalimi. Juk šią savaitę buvo net arbatos gėrimo ceremonijos ir kitų tradicijų pristatymų. Manau, kad lietuvių ir japonų kultūra yra labai skirtinga, bet žmonės vieni kitus labai gerai supranta ir stengiasi pažinti", – mintimis dalijosi Japonijos diplomato sūnus N. Sugihara.