Europos kultūros sostinė – be M. Žilinsko galerijos | Diena.lt

EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ – BE M. ŽILINSKO GALERIJOS

M.Žilinsko dailės galerijos uždarymas ilgai truksiančiai rekonstrukcijai tapo galvos skausmu "Kaunas 2022" komandai: svarstoma, kur reikės perkelti čia planuotus renginius.

Keletą darbuotojų atleido

Paskutinę birželio dieną priėmusi gausų lankytojų būrį, M.Žilinsko dailės galerija užvėrė duris – prasideda rekonstrukcija. Tiksliau, paruošiamieji darbai: prieš čia įžengiant statybininkams, meno kūriniai pakuojami ir ruošiami kelionei į laikinus namus.

Galerijai ištuštėjus po edukacijų ir kitokios veiklos kupinos dienos, jų darbuotojos rakino sales ir sėdo prie kuklaus vaišių stalo. Kai kurioms iš šių moterų tai buvo paskutinė darbo diena: jų paslaugų atsisakyta šias parodų erdves uždarant trejų metų trukmės rekonstrukcijai.

Šiame Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje iki šiol dirbo aštuoniolika vadinamųjų salių darbuotojų. Tai – moterys, muziejaus darbo laiku prižiūrinčios galerijos salėse eksponuojamus meno kūrinius. "Atleidome šešias ar septynias – tiksliai negalėčiau pasakyti", – sakė šiuo metu atostogose esanti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus laikinoji direktorė Daina Kamarauskienė. – Tai padarėme šalių susitarimu. Daugelis jų – pensinio amžiaus moterys, išsiskyrėme draugiškai."

Pašnekovės žodžiais, kitos galerijos salėse dirbusios moterys pereina dirbti į kitus muziejaus padalinius. Teigiama, kad kiti darbuotojai, nors jų darbo vieta iki šiol fiziškai buvo šios galerijos ar prie jos esančios patalpos, darbus galės sėkmingai tęsti kitose patalpose. "Ten dirbo ir restauratoriai, ten yra ir muziejaus Taikomosios dailės, ir Grafikos, Mykolo Žilinsko meno kolekcijos ir daugybė kitų skyrių, kurie dabar tiesiog išsikraustys į kitas patalpas ir ten toliau veiks", – žadėjo D.Kamarauskienė.

Eksponatus iškraustys etapais

M.Žilinsko dailės galerijos ekspozicijoje ir fonduose šiuo metu saugojama apie 100 tūkst. eksponatų. "Jų yra ir visai mažiukų, kaip porceliano gaminiai, puodelis, lėkštelė ar šaukštelis, ir yra skulptūros didžiausios. Yra didžiausi paveikslai ir mažiukai medaliai. O supakuoti reikia kiekvieną. Taigi, prasideda darbymetis", – sakė laikinoji muziejaus direktorė.

D.Kamarauskienės teigimu, anksčiausiai lankytojai į pamėgtą galeriją sugrįš 2023 m. lapkritį, tačiau neatmetama prielaida, kad rekonstrukcija gali užsitęsti.

Kiek laiko užtruks tokio kiekio eksponatų perkėlimas iš uždarytos galerijos, D.Kamarauskienė negalėjo pasakyti. "Turime viską iškraustyti iki spalio mėnesio. Eksponatų iškraustymas vyksta etapais, nes tai yra labai ilgas ir brangus procesas. Reikia ir specialių pakavimo medžiagų, ir specialaus transporto. Reikia didžiulių fizinių pajėgų, kurių mes neturime. Turime kviestis pagalbą iš šalies, samdyti žmones ir pervežimo firmas", – pasakojo pašnekovė.

Yra didžiausi paveikslai ir mažiukai medaliai. O supakuoti reikia kiekvieną. Taigi, prasideda darbymetis.

Laikantis griežtų taisyklių, kiekvienas eksponatas pakuojamas su specialistų, restauratorių priežiūra, yra aprašoma kiekvieno meno kūrinio būklė jam paliekant muziejų, turės būti aprašyta ir kūriniui atvykus į paskirties vietą. "Darbų vežiojimas yra sudėtingas muziejinis darbas. O kadangi eksponatų kiekiai dideli, labai sunku pasakyti, kiek mes su pervežimu užtruksime. Kol kas sunku net ir apskaičiuoti, kiek mums reikės pakavimo medžiagų kiekvienam eksponatui supakuoti", – svarstė D.Kamarauskienė.

Saugos skirtingose vietose

Vienas brangiausių galerijoje saugomų M.Žilinsko dailės kolekcijos kūrinių – XVII a. pradžioje garsiojo flamando Peterio Paulo Rubenso nutapytas "Nukryžiuotasis". Saugumo sumetimais muziejininkai neatskleidžia, kiek tiksliai įvertinti brangiausi šios kolekcijos kūriniai. Anksčiau muziejaus atstovai yra minėję, kad brangiausių čia saugomų kūrinių kainos siekia ir 500 tūkst. eurų.

Tokie vertingi eksponatai, pasak Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vyriausiosios fondų saugotojos Nijolės Adomavičienės, bus saugojami naujosiose saugyklose muziejaus centriniuose rūmuose V.Putvinskio gatvėje. "Bent jau brangiausi tapybos darbai tikrai bus saugojami ten, nes ten tam dabar sudarytos geriausios sąlygos. Kitiems eksponatams saugoti dar ieškoma erdvių. Esame tam tikras erdves numatę, tačiau vyksta laikino eksponatų saugojimo paslaugos viešieji pirkimai – kas laimės konkursą, tas ir saugos. Konkurso sąlygose numatyta, kad turi būti sudarytos tinkamos eksponatų saugojimui sąlygos: tam tikra patalpų temperatūra, drėgmė ir panašiai. Taip pat turi būti užtikrintas ir eksponatų saugumas. Mes negalime vežti meno kūrinių į netinkamas patalpas ir saugoti juos ten du tris metus", – sakė N.Adomavičienė.

Nuo lankytojų akių kuriam laikui bus paslėptas ir vienas brangiausių M.Žilinsko meno kolekcijos kūrinių – XVII a. pradžioje P.P.Rubenso nutapytas "Nukryžiuotasis".

Kol truks galerijos rekonstrukcija, jos fondų meno kūriniai nebus visiškai atskirti nuo žiūrovų.

Žadama, kad tuo metu bus rengiamos šių kūrinių parodos. "Tai bus sudėtinga, nes muziejaus fondai iškeliauja į kitas vietas. Tačiau parodinė veikla dėl to nesustos. Tai, kas saugoma M.Žilinsko dailės galerijoje, yra reikalinga ir visam muziejui, ir mūsų lankytojams. O rengti parodas bus sunkiau fiziškai, nes kažkas bus išvežta, kažkas nepatogiai supakuota. Tačiau kitais metais švęsime muziejaus 100-metį, artėja ir 2022 m., kai Kaunas taps Europos kultūros sostine", – pasak D.Kamarauskienės, parodos vyks visu tempu, tik ne galerijos patalpose.

Pasiteiravus, ar 2022 m. planuojami kokie nors renginiai uždarytoje galerijoje, pašnekovė atsakė: "Sunku prognozuoti, kaip ten viskas bus 2022 m., tačiau kol kas mes planuojame tik renginius tuščioje galerijoje, kai iš jos bus iškraustyti eksponatai, tačiau dar neatėję statybininkai."

Darbai buvo užsitęsę

M.Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcija vyks trimis etapais: pastato apšiltinimo, galerijos modernizavimo ir saugyklų bei restauravimo centro statybos. Bendra projekto vertė – 15 mln. eurų. Pasak D.Kamarauskienės, pastato energinio efektyvumo projektas bus finansuojamas iš Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) lėšų, prisidedant valstybės lėšomis, modernizavimo etapas bus finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. O trečiajam etapui tikimasi sulaukti finansavimo iš valstybės investicijų.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus administracija gerai prisimena smarkiai užsitęsusį pagrindinio muziejaus pastato V.Putvinskio gatvėje kapitalinį remontą ir priestato statybą. Buvo planuota, kad šie darbai truks penkerius metus, tačiau iš tiesų tęsėsi vienuolika metų – baigėsi tik 2016 m. Ar laikinosios direktorės nebaugina tokia ilgametės užsitęsusios rekonstrukcijos perspektyva? D.Kamarauskienė neatmetė galimybės, kad pastatas, uždaromas trejiems metams, galbūt duris atvers tik po penkerių šešerių metų. "Tokia tikimybė yra, nes nėra bendro finansavimo, nėra aiškiai paskirtos visos pinigų sumos. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą kitam etapui reikės ir vėl ieškoti pinigų. Galimybė, kad viskas užsitęs ilgiau, tikrai yra. Objektas baugina vien tuo, kad jis yra labai sudėtingas. Tai ne kokį bendrabutį sutvarkyti, – palygino pašnekovė. – Žinoma, kad baisu, bet ką daryti? Palikti pastato griūti mes taip pat negalime. Tai yra didžiausia galerija Kaune ir pati rimčiausia užsienio meno kolekcijų galerija Lietuvoje. Tai yra reprezentacinė galerija, ir jos rekonstrukcija vienaip ar kitaip turi būti atlikta – ar per trejus, ar per penkerius metus. O ta svajonė – treji metai – yra todėl, kad yra ES finansavimo etapas. Tačiau mūsų valstybėje prognozuoti yra labai sunku. Tuo labiau, kad su tokio dydžio objektų kapitaliniais remontais visą laiką nutinka netikėtumų. Tai pradėjus darbus atsiranda papildomų darbų, tai keičiasi rangovas, tai kokie nors netikslumai projektavime ir dėl to viskas stabdoma, turi būti perprojektuojama."

D.Kamarauskienė tikino esanti pasirengusi tokiam iššūkiui kaip didelio muziejaus padalinio rekonstrukcija, yra įsigilinusi į su tuo susijusius finansinius ir statybinius inžinerinius reikalus: "Einant laikinosios direktorės pareigas, nori nenori su tuo tenka susidurti. Teko išsiaiškinti, kaip čia kas vyks, buvau ne kartą susitikusi su projektuotojais, viešųjų pirkimų specialistais, teko dėl to lankytis ir Kultūros ministerijoje. Dabar nori nenori tenka atidėti muziejininkystę į šalį ir užsiimti remontais. Deja, toks muziejaus direktoriaus darbas."

Vakar paaiškėjo, kad D.Kamarauskienei ir toliau teks rūpintis muziejaus padalinių remontais – paskelbta, kad ji laimėjo Kultūros ministerijos organizuotą Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus konkursą. Be D.Kamarauskienės, konkurse dalyvavo dar du asmenys. Ši pozicija atsilaisvino 2019 m. pabaigoje, kai, vykstant tarnybiniam patikrinimui, iš pareigų pasitraukė mažiau nei metus muziejui vadovavusi Ina Pukelytė. Metų pradžioje skelbtas konkursas neįvyko. 

Kodėl ne E.Miliūnas?

Pirmasis galerijos rekonstrukcijos etapas (esamo galerijos pastato apšiltinimas) bus vykdomas pagal architektės Indrės Pažemeckienės, atstovaujančios vilniečių bendrovei "Eksploit", parengtą projektą. Viešai paskelbus šią informaciją, sulaukta kritikos, kodėl galerijos rekonstrukcija nepatikėta vienam iš pastato projekto autorių (kartu su architektais Kęstučiu Kisieliumi ir Sauliumi Juškiu) architektui Eugenijui Miliūnui, kurio kompetencija neabejojama – jis su komanda suprojektavo ir "Žalgirio" areną.

Pasak D.Kamarauskienės, neteisinga teigti, kad projektuotojas parinktas visai rekonstrukcijai. "Antram ir trečiam rekonstrukcijos etapams projektuotojas dar neparinktas. Kitiems etapams yra pateikti "E.Miliūno studijos" projektiniai pasiūlymai. Bet šiems etapams dar nėra paskelbtas konkursas, ir kas jį laimės tikrai nežinia. Konkurse pirmojo etapo darbams atlikti dalyvavo ir "E.Miliūno studija", tačiau, skelbiant konkurso nugalėtoją, vadovautasi mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, o "E.Miliūno studijos" pasiūlyta kaina buvo keturis kartus didesnė nei pigiausias pasiūlymas. Žinoma, mes patys suinteresuoti, kad rekonstrukcijos projekto autorius būtų tas, kuris ir patį pastatą projektavo. Tačiau pirmojo etapo konkurso jie nelaimėjo. Gal laimės antrąjį?" – svarstė D.Kamarauskienė.

Vis dėlto „E.Miliūno studijos“ atstovai pateikė kitokius duomenis. „Individuali įmonė „E.Miliūno studija“ yra juridinis asmuo ir ji nėra projekto autorius (juridiniai asmenys nebūna autoriais, tik fiziniai). Eugenijus Miliūnas yra individualios įmonės „E.Miliūno studija” savininkas, architektai Kęstutis Kisielius ir Saulius Juškys nėra niekaip susiję su „E.Miliūno studija”. Dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų konkurse: „E.Miliūno studija” (bet ne projekto autoriai) dalyvavo pirmojo etapo rekonstrukcijos darbų konkurse, kartu su bendrove „Ademo grupė”, sudarę jungtinės veiklos sutartį. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus paskelbtame dokumente nurodyta, kad pigiausia kaina buvo 33.746,90 Eur su PVM, bendrovės „Ademo grupė” pasiūlymas buvo 50.820,00 Eur su PVM“, – informavo „E.Miliūno studijos“ savininko įgaliotas asmuo architektas Aurimas Ramanauskas.

Mintyse su O.Daugeliu

D.Kamarauskienės teigimu, galima tik viltis, kad pastato šiltinimo darbai galerijoje prasidės spalį: "Kada jie iš tiesų startuos, sunku pasakyti, kol neįvykęs darbų rangovo konkursas. Deja, tokie viešieji konkursai kartais paskęsta teismuose ir jų procedūros labai ilgai užsitęsia."

Pasiruošimas galerijos rekonstrukcijai prasideda tuo metu, kai buvęs ilgametis Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis yra itin sunkios būklės – gydomas Kauno klinikų reanimacijoje. Sužinoję apie jo būklę, kai kurie muziejaus darbuotojai kvietė melstis, ilgametis direktorius prisimintas ir galerijos uždarymo vakarą – į jo sveikatą sakytas tostas. "Kaip mes galime neprisiminti savo ilgamečio direktoriaus, kolegos, bičiulio? Jis buvo ir yra visų muziejaus žmonių mylimas, visi yra labai susirūpinę. Kas kaip įsivaizduoja, taip mintimis stengiasi padėti: kas žvakutes dega, kas meldžiasi. Tačiau darbas dėl to nestoja", – teigė D.Kamarauskienė.

Šį faktą vertiname skausmingai, nes čia turėjo vykti reikšmingiausia "Kaunas 2022" vizualaus meno programos dalis.

Be reprezentacinės erdvės

2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau ir tais labai reikšmingais visam miestui metais jis turės verstis be didžiausios miesto parodų erdvės – M.Žilinsko dailės galerija tuo metu dar bus remontuojama. "Šį faktą vertiname skausmingai, nes čia turėjo vykti reikšmingiausia "Kaunas 2022" vizualaus meno programos dalis. Šiuo atveju linkime vieno – kad galerija būtų remontuojama, o ne šiaip stovėtų uždaryta. Juk garantuotų lėšų antram ir trečiam rekonstrukcijos etapui nėra", – sakė organizacijos "Kaunas 2022" vadovė Virginija Vitkienė.

Prieš galerijos erdves užleidžiant statybininkams, į laikinus namus turės iškeliauti apie 100 tūkst. čia saugomų meno kūrinių.

Ji užsiminė, kad šiuo metu svarstoma, kur perkelti galerijoje planuotus "Kaunas 2022" projektus. V.Vitkienė pripažino, kad be M.Žilinsko dailės galerijos didelių parodinių erdvių mieste lieka mažokai. "Tiesa, yra atsiradusių ir naujų vietų, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio namai, su kuriais aktyviai deramės, deriname kai kurias būsimas parodas. Žinoma, parodoms išnaudosime Kauno paveikslų galeriją, netradicines erdves. Nemaža dalis Europos kultūros sostinės programos vyks modernistiniuose pastatuose", – pašnekovės žodžiais, taip daroma ne todėl, kad trūksta ekspozicinių erdvių, bet siekiant Europai parodyti Kauno tarpukario modernizmo plotį ir įvairovę.

V.Vitkienė prisipažino, kad su M.Žilinsko dailės galerija ją sieja ir emociniai ryšiai – čia kaip meno vadovė ji pradėjo rengti Kauno tekstilės bienalę, vėliau išaugusią į tarpdisciplininę Kauno bienalę, kuri tapo "Kaunas 2022" projekto priešistore.

"Parodos šioje galerijoje visada būdavo labiausiai lankomos. Kur beeksponuodavome Kauno bienalės parodas, didžiausias lankomumas būdavo M.Žilinsko dailės galerijoje. Žmonėms tai buvo meno šventovė. Ką padarysi – pastatas labai nusidėvėjęs, kapitalinio remonto jam tikrai reikėjo. Dar svarstėme, gal galima būtų galeriją kurį laiką naudoti esamos būklės, tačiau šis lietingas vasaros sezonas parodė, kad neįmanoma – ten viskas bėga. Atidėti rekonstrukcijos nebuvo galima", – įsitikinusi "Kaunas 2022" vadovė.

Remontuos ir kitur

M.Žilinsko dailės galerija – ne vienintelis duris dėl remonto užvėręs Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Tvarkybos darbai tuoj turėtų prasidėti J.Zikaro namuose-muziejuje, L.Truikio ir M.Rakauskaitės namuose-muziejuje ruošiamasi remontuoti stogą. "Finansavimas J.Zikaro namų-muziejaus remontui skirtas iš skolintų valstybės lėšų. Tuo metu, per karantiną, buvo skirti pinigai įvairių kultūros objektų infrastruktūrai atnaujinti. J.Zikaro namams-muziejui pagal iš anksto parengtą projektą buvo skirta 350 tūkst. eurų", – sakė D.Kamarauskienė.

Vyks garsaus tarpukario skulptoriaus gyvento namo restauravimas: čia bus atkuriamos autentiškos medinės architektūrinės detalės, restauruojamas tarpukario belgiškas linoleumas. Taip pat bus didinamas pastato saugumas, gerinamos sąlygos eksponatams.

"Dėl restauravimo ir kitų darbų iš šio muziejaus taip pat reikia iškraustyti eksponatus. Mes dabar kaip romai – išgyvename kraustymosi laikotarpį", – šyptelėjo D.Kamarauskienė.

Ateinantys metai Lietuvoje paskelbti Juozo Zikaro metais. Tuomet bus minimos J.Zikaro 140-osios ir "Laisvės" skulptūros 100-osios metinės. Namus-muziejų po remonto planuojama atverti 2021 m. pradžioje.

GALERIJA

  • Kaina: nuo lankytojų akių kuriam laikui bus paslėptas ir vienas brangiausių M.Žilinsko meno kolekcijos kūrinių – XVII a. pradžioje P.P.Rubenso nutapytas „Nukryžiuotasis“.
  • Etapas: D.Kamarauskienės teigimu, anksčiausiai lankytojai į pamėgtą galeriją sugrįš 2023 m. lapkritį, tačiau neatmetama prielaida, kad rekonstrukcija gali užsitęsti.
  • Europos kultūros sostinė – be M. Žilinsko galerijos
  • Europos kultūros sostinė – be M. Žilinsko galerijos
  • Europos kultūros sostinė – be M. Žilinsko galerijos
  • Europos kultūros sostinė – be M. Žilinsko galerijos
Andriaus Aleksandravičiaus, Vilmanto Ruapelio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (12)

Anonimas

Kauno tekstilės bienalę pradėjo rengti Oržekauskienė, o Vitkienė tėra puskvaišių siautėjimo stoties prieigose bei telefono laidu besismaugiančių marozų performansų iniciatorė bei babkių siurbimo projektų pagalba kunigaikštienė. stebėtinai spitri prisiskirti sau svetimus nuopelnus. ak. Iš kuklumo nemirs :)

Kaip gaila,

Taip svarbu buvo tureti si muzieju Kaunui Europos kulturos sostinei. Neisivaizduoju,kaip nepagalvota sutvarkyti si aptriususi pastata anksciau,taip pat ir siltinimo darbus. Kazkoks aplaidumas ir tiek,ir geda Kaunui. Prisimenu,kai buvo svenciamas K.Donelaicio 300 g metines,Vilniuje ,prie VU stovinti paminkla sove kazkam restauruoti,tad zmones ir turistai mate nisoje tuscia vietaVa taip lietuviskai irbpagerbem.Kazkaip mankurtiskai atrodo is sono

akcija,,uz saugu seksa,,

tam vaikinui reiktu uzmaut prezervatyva -galetumet numegzt koki
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS