GARLIAVA – SAVO MIESTO PATRIOTŲ KRAŠTAS

Garliava oficialiai yra miestas, tad ir jos gyventojai gali pagrįstai didžiuotis esą miestiečiais. Lygintis su pašonėje gyvenančiais kauniečiais jie neskuba - garliaviečiams artima tokia, pusiau kaimiško miesto tapatybė.

Garliava oficialiai yra miestas, tad ir jos gyventojai gali pagrįstai didžiuotis esą miestiečiais. Lygintis su pašonėje gyvenančiais kauniečiais jie neskuba - garliaviečiams artima tokia, pusiau kaimiško miesto tapatybė.

Daug bendrauja tarpusavyje

Didžiausioje Kauno rajono seniūnijoje - Garliavoje - gyvena 13 tūkst. žmonių. Mažųjų miestų kategorijoje patekusi į 2014-2020 m. ES finansinės paramos laikotarpį, Garliava artimiausiu metu tikisi sulaukti didelių investicijų.

Ši vieta yra buvusių tremtinių kraštas. Grįžusieji iš tremties neturėjo teisės apsigyventi miestuose, o visai šalia Kauno esanti Garliava jiems buvo gera išeitis įsikurti netoli nusavintų namų. Sovietmečiu čia kūrėsi ir nemažai melioratorių - veikė respublikinė melioracijos valdyba, Kauno mėsos kombinato darbuotojų anuomet juokauta, kad Garliava augo iš mėsos kombinato dešrų. Kiti augino audines ar prekiavo Aleksoto turguje. Dabartinė bendruomenė yra kitokia: marga, ten daug naujakurių, migruojančiųjų - tai išvykstančiųjų, tai parvykstančiųjų iš užsienių - bet, regis, ganėtinai vieninga.

"Kas man patinka? - susimąsto 20 metų čia gyvenantis Garliavos J.Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas. - Gyvename kaip mieste, o bendruomenė kur kas draugiškesnė. Vieni kitus pažįstame, daugiau bendraujame tarpusavyje. Tas bendravimas, matyt, ir laiko mus čia."

Šalia kuriasi Kaunas

"Man džiugu, kad Kaunas prie Garliavos kuriasi, - juokavo skulptorius Kęstutis Lanauskas. - Čia mano namai, mokykla, mano takas į mokyklą. Tiesa, norėčiau, kad jis būtų grįstas akmenukais - man jie kur kas labiau prie širdies nei asfaltas. Čia viskas vietoj, viskas po ranka. Ne tik Garliava, bet ir Lietuva man labai graži, niekur iš jos nevažiuosiu."

Skulptorius, kurio darbai - paminklai dailininkui Viktorui Vizgirdai ir mokytojui Adomui Mitkui - puošia Garliavą, apgailestavo, kad kai kurie istoriniai pastatai nyksta. "Be pėdsako dingo senasis malūnas, bet buvo galima išsaugoti bent detalę. Apgailėtinai atrodo liuteronų bažnyčios pastatas. Čia galėtų būti puiki vieta bendruomenei susiburti", - įsitikinęs skulptorius.

"Liuteronų bažnyčios pastatas priklauso privatiems asmenims. Kiek raštų jiems esame parašę, ragindami tvarkytis - viskas tuščiai. Pastatas yra paveldo objektas, jam tvarkyti keliami griežti reikalavimai. Jis jau kuris laikas parduodamas, matyt, dėl šios priežasties neatsiranda ir pirkėjų", - pastebėjo Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Pašnekovė džiaugėsi, kad daugėja priešingų pavyzdžių: privačių valdų savininkų, kurie tvarkosi ne tik savo kiemuose, bet ir šalia jų.

Turi vertingų eksponatų

Garliava neturi savo muziejaus, bet kai kurios įstaigose yra tokių istorijos kampelių, kokių galėtų pavydėti muziejai. Štai J.Lukšos gimnazijos muziejuje saugomi garsiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos–Daumanto mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašytų laiškų, jų vestuvių nuotraukų originalai, iš šovinio tūtelės partizanų pasigamintas vestuvinis žiedas, tremtinių iš duonos trupinių susivertas rožinis, kiti vertingi eksponatai. Prie gimnazijos besiglaudžiančiame Lietuvių rezistencijos studijų centre, kur kaupiama ir sisteminama medžiaga apie laisvės kovų dalyvius, rikiuojasi "Encyclopaedia Britannica", Bostone leistos
Lietuvių enciklopedijos tomai.

Gimnazijos direktorius varto N.Bražėnaitės muziejui dovanotą albumą su jos ir J.Lukšos–Daumanto nuotraukomis. "Su vaikais aptariam pokario realijas, J.Lukšos–Daumanto grįžimo į Lietuvą aplinkybes. Juk jis, praėjus vos savaitei po vestuvių, iš Prancūzijos grįžo atgal į Lietuvą ir žuvo. Gimnazistų klausiu, ar taip - gyvendami patogų gyvenimą, turėdami mylimą žmogų šalia - sugebėtų visko atsisakyti ir pasiaukoti dėl tėvynės", - užsiminė istorijos mokytojas ekspertas V.Vitkauskas.

Priims daugiau darželinukų

J.Lukšos gimnazija - vienintelė išgryninta gimnazija Kauno rajone, komplektuojanti tik 9-12 klases.

"Iš šių metų brandos egzaminų mūsų abiturientai jau surinko keturiolika šimtukų", - džiaugėsi gimnazijos direktorius.

Nuo rudens Garliava turės antrą gimnaziją - Garliavos Jonučių vidurinė mokykla tampa gimnazija ir progimnazija po vienu stogu. Adomo Mitkaus vidurinė mokykla pertvarkoma į pagrindinę mokyklą su vaikų darželiu - čia vyksta rekonstrukcijos darbai. "Rudenį pradės veikti keturios darželio grupės. Ar jau nuo rugsėjo - negalime pasakyti, viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai vyks remonto darbai. Daugiau darželio grupių Garliavoje labai reikia, nes prasidėjus remontui daug mamų su mažyliais atėjo teirautis, kur vaikus užrašyti, kada juos bus galima čia leisti į darželį", - pasakojo mokyklos direktorių pavaduojanti mokytoja Rūta Jackūnienė.

Biblioteką vertina studentai

Garliavoje gausu kultūros, švietimo ir sporto įstaigų. Čia veikia Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Garliavos meno mokykla, Sporto ir kultūros centras.

Prieš keletą metų rekonstruotame bibliotekos pastate, šalia įprastų skyrių, įsikūrė ir parodų, konferencijų salės, veikia Olego Karavajevo vadovaujama dailės studija, jaukus, spalvingas vaikų centras. "Šiandien bibliotekoje sanitarinė diena, skaitytojų neaptarnaujame - visur tuščia. Kitomis dienomis kompiuteriai užgulti vaikų, dažniausiai užimtas bei žaidimų kampelis, netrūksta ir skaitančiųjų, vartančiųjų knygas, piešiančiųjų", - pasakojo bibliotekininkė Neringa Pakalnytė. Parodas erdvioje, meno kūrinius eksponuoti pritaikytoje bibliotekoje rengia profesionalūs dailininkai, fotomenininkai. Šias erdves ypač pamėgo Kauno tekstilininkai ir fotografai. Bibliotekos draugystė su fotomenininkais prasidėjo nuo Lietuvos fotografijos grando Antano Sutkaus.

"Iš Kauno rajono kilęs A.Sutkus pirmasis surengė pas mus parodą. Paskui susidraugavome su Aleksandru Macijausku, kitais Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus nariais. Šiuo metu ruošiamės Romualdo Augūno fotografijų parodai, ateityje turėtų vykti Mindaugo Kavaliausko fotografijų paroda", - užsiminė bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilgelmina Puskunigienė.

Bibliotekoje daug fotografijos, dailės albumų, kitos specializuotos literatūros - ieškodami jos čia užsuka daug studentų. "Tarp skaitytojų turime ne tik studentų iš Kauno aukštųjų mokyklų, bet ir iš Vilniaus. Studentai vieni per kitus susižino, kokios specializuotos literatūros turime, užsisako ir atvažiuoja pasiimti", - pasakojo V.Puskunigienė.

"Ką garliaviečiai skaito? Įvairią literatūrą. Iš populiariosios nesibaigia eilės prie E.L.James "50 pilkų atspalvių" trilogijos dalių, iš lietuvių autorių dažniausiai skaitoma Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum", Alvydo Šlepiko "Mano vardas - Marytė", Andriaus Tapino "Vilko valanda", taip pat knygos apie keliones, istorines asmenybes, psichologinė literatūra", - vardijo bibliotekininkė Ona Karosienė.

Ugdo jautresnius vaikus

Garliavos meno mokyklos bendruomenė laukia rudens, kai turėtų būti baigtas rekonstruoti mokyklos pastatas Vytauto g. Prieš ekonominę krizę mokyklai rekonstruoti iš Valstybės investicijų programos buvo skirtas 1 mln. litų. Įstaigą pradėta rekonstruoti, bet, negavus tolesnio finansavimo, darbai įšalo. Finansinius įsipareigojimus perėmė ir mokyklą toliau savo lėšomis rekonstruoja, stato priestatą Kauno rajono savivaldybė.

"Džiaugiamės, kad mus priėmė parapijos namuose, Garliavos mokyklose - ten vykdavo pamokos. Dirbome labai susispaudę, neturėdami tinkamų patalpų. Tikimės, kad rudenį taip dirbti nebereikės", - vylėsi Garliavos meno mokyklos direktorė Regina Guobė. Muzikos ir dailės šioje mokykloje ir jos skyriuose kituose miesteliuose mokosi 740 vaikų, 38 jos absolventai studijuoja aukštosiose meno mokyklose Lietuvoje ir užsienyje. "Siekti rezultatų, ugdyti tarptautinių konkursų laureatus - ne mūsų tikslas. Norime paveikti vaiko emocinį vystymąsi. Juk prisilietęs prie muzikos, dailės vaikas pasidaro jautresnis. To mūsų kompiuterizuotoje visuomenėje labai trūksta. Vieno vaiko mokslas muzikos mokykloje per metus savivaldybei kainuoja per 3 tūkst. litų, pavyzdžiui, kalinio išlaikymas - 20 tūkst. litų", - iškalbingą statistiką pasitelkė R.Guobė.

Trys Garliavos meno mokyklos kolektyvai dalyvavo Dainų šventėje. Mums lankantis Garliavoje, vyko jaunių choro repeticija. "Tikimės gerų emocijų, kad bus linksma, leisime laiką su gera draugija", - Dainų šventės lūkesčius vardijo į repeticiją susirinkusios merginos.

Kultūra ir sportas - kartu

Liepos mėnuo moderniajame Garliavos sporto ir kultūros centre - atokvėpio metas. "Šį mėnesį skiriame švarai. Prieš rudens sezoną reikia visus kampus išsivalyti, iššveisti", - užsiminė direktorius Marius Norvaiša. Prieš trejus metus iškilęs centras praėjusį rudenį po savo stogu priėmė pertvarkytą Garliavos kultūros centrą. Nuo tada ši įstaiga tapo namais ne tik čia besitreniruojančioms LKL komandai "LSU–Atletas", moterų rankinio komandai "HC Garliava", moterų krepšinio lygos komandai "Hoptrans–Sirenos", bet ir liaudiškų šokių grupėms "Tauškutis" ir "Ąžuolas", folkloro ansambliui "Gegutala", chorui "Melodija".
Rankinis - labai populiarus Garliavoje, jį išpopuliarino garsus sportininkas, treneris Vytautas Griškevičius ir kiti. "Mūsų sporto centre dabar treniruojasi Lietuvos rankinio ateitis", - tikino M.Norvaiša. Garliavos sporto ir kultūros centrą pamėgo sportinių šokių šokėjai, kultūrizmo ir lengvojo kultūrizmo, karatė atstovai - čia vyksta jų varžybos.

"Kas svarbiau - kultūra ar sportas? Tokio klausimo nekeliame, viskas turi būti aukšto lygio - ir kultūra, ir sportas. Šios sritys gali bendradarbiauti: mūsų sporto renginiuose koncertuoja meno kolektyvai, kituose renginiuose tiek sportininkai, tiek kultūros atstovai pasirodo", - vardijo M.Norvaiša.

Steigs Garliavos parką

Atnaujinus ar įsteigus kultūros, švietimo ir sporto institucijas Garliavoje, susirūpinta viešąja erdve po atviru dangumi. "Kai vyksta Garliavos miesto šventė ar per kitus didelius kultūros renginius tenka uždaryti Vytauto g. Tai labai nepatogu. Prie Maišio upelio ketiname steigti Garliavos parką, ateityje renginiai po atviru dangumi vyks čia", - Garliavos seniūnė užsiminė, kad tam pirmiausia tektų išvalyti Maišio upelį ir tvenkinį, sutvarkyti pakrantes, vėliau įrengti amfiteatrinę sceną. Miesto parkas turėtų įsikurti 4,5 hektaro teritorijoje. "Garliaviečiai šią vietovę vadina kareivių pieva - anksčiau čia stovėjo antenos, teritorija buvo uždara, saugoma kareivių. Dėl to ir prilipo toks neoficialus pavadinimas", - pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas garliavietis Kęstutis Povilaitis.

Šiuo metu rengiamas vietovės techninis projektas, konkursas Maišio upeliui išvalyti. Parko įrengimo darbus ketinama finansuoti iš europinės paramos - pinigų, kurie pasieks Garliavą per 2014-2020 m. "Tikimės, kad šiuo finansiniu laikotarpiu Garliavoje bus investuota iki 20 mln. litų. Atliekame studiją, kuri padės nustatyti, ko reikia Garliavai. Reikia ir viešosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelių, ir gatves asfaltuoti bei remontuoti, ir mokyklų stadionus renovuoti. Studija padės nustatyti prioritetus", - įsitikinęs K.Povilaitis.

Garliavoje taip pat svarstoma, kokioms reikmėms panaudoti bendruomenės poreikiams paliktą žemės sklypą prie Maironio ir Alyvų g. sankirtos. "Teritorija saugi, ne prie vandens. Čia galima būtų įrengti vaikų ir jaunimo laisvalaikio zoną: žaidimų aikšteles, treniruoklius, tinklinio aikštelę, žiemą - čiuožyklą", - vardijo seniūnė.

Dovanojo žemės baudžiauninkams

Garliavos miestas kūrėsi abipus svarbaus Kaunas-Marijampolė-Varšuva pašto kelio. 1809 m. grafas Jozefas Godlevskis pastatė bažnyčią. Nuo šios datos skaičiuojama Garliavos istorija. J.Godlevskio iniciatyva ir lėšomis Garliavoje iškilo ir liuteronų bei žydų maldos namai.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo J.Godlevskis į pietus už Nemuno - nuo Aleksoto iki Mauručių - pigiai prisipirko žemės. Fredoje pasistatęs dvarą, čia ir gyveno, sumaniai tvarkė savo ūkį. Būdamas
Lenkijos kongresinės karalystės seimo atstovas, J.Godlevskis teikė pasiūlymus Rusijos (kuriai tuomet priklausė Užnemunė) carui dėl baudžiavos panaikinimo.

Kad naujasis kaimas Godlevo sparčiau augtų, grafas baudžiauninkams, norėjusiems čia įsikurti, dovanojo po vieną margą (0,56 ha) žemės. Lietuviai lenkišką pono pavardę ir miestelio pavadinimą ilgainiui sulietuvino. Nuo 1925 m. miestelis oficialiai vadinamas Garliava, o Garliavos bažnyčioje palaidoto grafo paminklinėje lentoje rašoma "Juozas Garliauskas".

1812 m. senuosiuose valsčiaus valdybos namuose buvo apsistojęs Napoleonas, kurio armijos štabas buvęs netoli Garliavos.

XIX a. pradžioje čia veikė dvi smuklės, odų raugykla, užvažiuojamas kiemas, malūnas, vyko keli prekymečiai per metus.

1898 m. Garliavos parapijos teritorijoje buvo 41 kaimas, 33 dvareliai, kuriuose gyveno beveik 12 tūkst. katalikų, 2 tūkst. žydų, 700 liuteronų. Tarpukariu žydai sudarė 65 proc. vietos gyventojų.

Garliavos žydų bendruomenė sunaikinta 1941 m. Jauni ir darbingi žmonės buvo išvežti darbams, visi kiti sušaudyti Rinkūnų kaime.

Pokariu Garliavos apylinkėse vyko įnirtingas pasipriešinimas sovietų okupacijai, vėliau kūrėsi iš Sibiro sugrįžę tremtiniai.

Parengta pagal Ritos Pauliukaitienės surinktą medžiagą.