GARLIAVOJE SKINASI KELIĄ SAVANORIŠKA GYVŪNŲ GLOBA

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau įsibėgėjusi humaniška benamių kačių skaičiaus mažinimo programa, tačiau mažesniuose miesteliuose į ją vis dar žvelgiama įtariai. Greičiausiai todėl, kad gyventojams trūksta informacijos, aktyvesnės vietinės valdžios pozicijos.

Savarankiškas sprendimas

Sunku pakeisti daugiabučių namų (ir ne tik) gyventojų nuostatą bausti, niekinti benamius gyvūnus šeriančius žmones. Todėl ne viena moteris, padedanti badaujantiems gyvūnams, stengiasi tai daryti slapčia, bijodama sulaukti daugumos gyventojų neapykantos. Galima 100 kartų rašyti spaudoje apie tai, kaip reikėtų spręsti benamių kačių globos ir jų populiacijos mažinimo problemą, tačiau kai kur šis sunkus vežimas nejuda iš vietos, nors yra jį judinančiųjų. Viena tokių yra Valentina, gyvenanti viename Garliavos daugiabutyje. Ši moteris neabejinga gyvūnams nuo vaikystės.

Gerai žinodama, kad Kaune jau apie šešerius metus veikia benamių kačių populiacijos mažinimo humanišku būdu programa "Pagauk–sterilizuok–paleisk" (PSP), pamėgino savarankiškai dirbti pagal minėtą modelį savo gyvenamojoje vietoje – šerdavo benames kates, prisijaukinusi jas pagaudavo, nuveždavo į veterinarijos kliniką sterilizuoti, paskiepyti ir parveždavo atgal į tą patį kiemą. Yra žinoma, kad tokios katės nebeįsileidžia naujokių į savo teritoriją, kurioje pačios gyvena iki penkerių metų. Pagal PSP programą sterilizuotoms, paskiepytoms nuo užkrečiamųjų ligų katėms reikalinga ir nuolatinė, suderinta su seniūnija, šėrimo vieta, namelis žiemai.

Neapykantos pavyzdys

Apmaudu, kad moteris nerado supratimo valdiškose institucijose, kuriose ieškojo pagalbos. Nedaug supratimo apie bedalių gyvūnų globą turi ir kai kurie garliaviečiai.

"Nešertum, greičiau išstiptų", – moteris šią frazę yra ne kartą girdėjusi. Maža to, nemylintieji bedalių gyvūnų pavaišino moters prižiūrimas kates maistu su nuodais, įmaišė į gyvūnų maistą smulkių vinių, išspardė tikrai atokioje vietoje pastatytus ir nuolat plaunamus dubenėlius su maistu.

O juk Lietuvos gyvūnų globos įstatyme parašyta, kad negalima skriausti bejėgio benamio gyvūno, kad reikia jam padėti, bent duodant paėsti. Ypač žiemą. Beje, tie benamiai gyvūnai ne iš dangaus Garliavoje nukrito – tai nežmoniško elgesio su nebereikalingais, nusibodusiais ar dėl kitų priežasčių neįtikusiais gyvūnais rezultatas. Atsidūrę gatvėje, tie gyvūnai dauginasi geometrinės progresijos mastu. Dėl to kalti ne jie, o mes, žmonės, neatsakingai, nežmoniškai su jais elgdamiesi.

Sprendžia problemą savarankiškai

Šis rašinys – dar vienas mėginimas šviesti tą visuomenės dalį, kuri nieko nežino apie gyvūnų globą ir jų teises ginančius įstatymus. Reikia pasakyti, kad čia minima Garliavos gyventoja – pavyzdys, kaip reikia elgtis su benamiais gyvūnais. Pasirodo, ir vienas žmogus gali veikti panašiai kaip gyvūnų globos organizacijos, vykdydamos PSP programą. Mat šios moters prižiūrimos katės yra kastruotos (moteris pati sumoka už tai!), šeriamos atokioje, nors ir dar nesuderintoje su seniūnija vietoje.

Reikia tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Garliavoje yra toks žmogus kaip Valentina, visa širdimi panirusi į benamių kačių populiacijos mažinimo, jų priežiūros reikalus. Padėkime jai, o ne trukdykime dirbti. Kai Kauno rajono savivaldybė kitais metais ras biudžete lėšų gyvūnų globos organizacijoms, kurios profesionaliai, didesniu mastu nei viena savanorė spręs šią opią benamių kačių populiacijos mažinimo problemą, čia minimos garliaviškės įdirbis, šios veiklos patirtis tikrai pravers ir kitų Garliavos daugiabučių namų gyventojams, norintiems padėti keturkojams nelaimėliams.

Nedraudžiama šerti

Tiems, kurie stengiasi visokiais neleistinais būdais mažinti benamių kačių populiaciją, primename – nėra draudžiama šerti benamius gyvūnus lauke. Negalima to daryti tik bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose, sandėliuose, palėpėse, rūsiuose ar pusrūsiuose ir pan.), arti gyvenamojo namo. Ta šėrimo vieta turi būti nuolatinė, tvarkinga, prižiūrima, neturi kelti nepatogumų namo gyventojams, derinama su seniūnija.

Svarbiausia – privalu spręsti benamių kačių populiacijos mažinimo problemą. Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, ši problema yra daug rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. "Benamių gyvūnų gausa, nekontroliuojamas jų dauginimasis ne tik trukdo aplinkinių namų gyventojams, teršia aplinką, kelia pykčius tarp nelaimėlius globojančių ir jų nekenčiančių žmonių, bet ir kenkia patiems gyvūnams. Pavyzdžiui, daugelis benamių kačių mažylių suserga, užkrečia kitus gaujos narius. Tada kenčia dauguma šių gyvūnų, galinčių užkrėsti ir žmones. Tad reikia imtis ryžtingų priemonių."

Žiaurumas baudžiamas

Yra manančiųjų, kad benamius gyvūnus reikia, kaip sovietmečiu, naikinti, tačiau visų pirma tai nehumaniška. Antra, taip besielgiantiems gyventojams gresia didžiulės baudos. Anot B.Kymantaitės, draudžiama bet kokiu būdu gaudyti, žaloti, nuodyti ar kitaip naikinti tokius gyvūnus.

"Toks elgesys su gyvūnu teisiškai yra laikomas žiauriu ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė: baudžiama viešaisiais darbais arba didžiule bauda – iki 500 MGL (19 tūkst. eurų), arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų", – priminė B.Kymantaitė.

Trečia, žiaurus elgesys su benamiais gyvūnais – jų naikinimas – jokiu būdu neišsprendžia benamių gyvūnų problemos, nes toje pačioje teritorijoje netrukus vis vien apsigyvens kitos benamės ir beglobės katės, kurios dauginasi stulbinančia progresija. Yra žinoma, kad katė drauge su savo palikuonimis per septynerius metus atsiveda tūkstančius kačiukų. Tai ką daryti?

Kauno rajonas sukrutęs

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimondo Stankaus, pernai savivaldybėje buvo priimtas Bešeimininkių gyvūnų augintinių mažinimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veiklos organizavimo, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinosios globos, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimo savininkams tvarkos aprašas. Jame numatyta bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo veiklos organizavimo tvarka, kai tokią veiklą organizuoja organizacijos ar fiziniai asmenys, tačiau gyvūnų globos organizacijoms tokiai veiklai trūksta lėšų.

Vis dėlto R.Stankus tiki, kad kitų metų Kauno rajono savivaldybės biudžete atsiras lėšų tokiam svarbiam reikalui kaip benamių gyvūnų globos organizavimas, jų populiacijos mažinimas humaniškais būdais. Tikėkimės, kad taip ir bus. Na, o belaukiant oficialaus minėtos programos starto, sutarčių su gyvūnų globos organizacijomis dėl jų veiklos Kauno rajone, norisi tikėti, kad Garliava taps pirmoji, kur minėtai programai bus uždegta žalia šviesa.

Seniūnija aiškinsis padėtį

Apie benamių kačių ir jas globojančių žmonių problemas Garliavoje kalbinta seniūnės pavaduotoja Jūratė Seiliuvienė sakė, kad ji nėra girdėjusi apie Valentinos savanorystę. Todėl siūlanti moteriai ateiti į seniūniją ir aptarti galimą pagalbą, įveikiant kliūtis benamių kačių savanoriškos globos kelyje.

Grįžusios į įprastą joms vietą sterilizuotos katės neįsileidžia į savo valdas kitų benamių kačių ir, nebeatvesdamos kačiukų, gyvena maždaug penkerius metus.

Ar veikia ši, PSP, programa Kauno mieste? Taip, veikia jau ne vienus metus. Ją mieste įgyvendina nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos, humaniškai ir kartu efektyviai mažindamos benamių kačių skaičių. Minėtoms organizacijoms pernai pagalbos ranką ištiesė Kauno miesto savivaldybė.

Kauniečių pavyzdys

"Įgyvendinant programą "Pagauk–sterilizuok–paleisk", mūsų mieste vien pernai per keturis mėnesius buvo sugauta, sterilizuota ir grąžinta į tą pačią teritoriją beveik 400 benamių kačių. Grįžusios į įprastą joms vietą sterilizuotos katės neįsileidžia į savo valdas kitų benamių kačių ir, nebeatvesdamos kačiukų, gyvena maždaug penkerius metus. Laikui bėgant toje teritorijoje kačių tiesiog nebelieka. Tai byloja apie didžiulę PSP programos naudą", – šiemet yra sakęs Kauno miesto savivaldybės Gyvūnų priežiūros ir globos tarybos pirmininkas Domas Sirgedas.

Prie Kauno daugiabučių, esant galimybei, net pastatomas namelis katėms pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, kartu išvengiant šių gyvūnų skverbimosi žiemą į namų rūsius, kitas patalpas, kas, kaip žinoma, kelia konfliktus tarp gyventojų.