GYVŪNŲ KAPINAITĖS – KAUNIEČIŲ UTOPIJA?

Vilniaus miesto savivaldybė dar 2011 m. išsprendė daugiabučių namų gyventojus kamavusią problemą, skyrusi nugaišusiems naminiams gyvūnams laidoti vietą miesto pakraštyje. Kaune ši problema dar neišspręsta.

Dažniausi sprendimo būdai

Ką, be streso, dar patiria nugaišusio naminio gyvūno šeimininkas, gyvenantis mieste? Jis turi išspręsti moralinį ir teisinį galvosūkį – kaip pasielgti su mylėto gyvūno gaišena? Lengviau šią problemą išspręsti tiems, kurie gyvena miesto pakraštyje, turi nuosavos žemės sklypelį, o ką daryti daugiabučių namų gyventojams? Ne paslaptis, kad vieni, mažiau moralūs, įdeda, pavyzdžiui, katytės ar žiurkėno gaišeną į plastikinį maišelį ir išmeta į buitinių atliekų konteinerį. O ką daryti nemažo nugaišusio mylėto šuns šeimininkui? Dažniausiai didesnių gyvūnų gaišenos išvežamos į miesto pakraštį, į sodybą, parką ar kitą panašią atokesnę vietą ir užkasomos. Kartais net sutemus, kad nebūtų liudininkų. Mat, kam nors paskundus, galima gauti solidžią baudą, nes gyvūnų gaišenas draudžiama užkasti neįteisintose vietose, juolab – išmesti į konteinerį. Tai kaip elgtis?

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Sirutytės, gyvūnų augintinių laikytojų veiksmus, nugaišus  augintiniui, nustato Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimai.

Vilniaus pavyzdys

Minėtuose reikalavimuose nustatoma, kad gyvūnų augintinių gaišenos gali būti užkastos gyvūno šeimininko privačioje valdoje, savivaldybės administracijos patvirtintoje gyvūnams laidoti skirtoje vietoje arba gali būti perduotos sudeginti ar perdirbti  šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje. "Neturint nuosavos valdos mieste, galima sutarti su giminėmis, draugais ar pažįstamais ir gyvūną palaidoti jų valdoje, pavyzdžiui, sodo sklype", – patarė specialistė.

Kaip sakė R.Sirutytė, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyta, kad savivaldybės gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą. Tokia galimybe pasinaudojo, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, kur dėl didelio daugiabučiuose namuose laikomų augintinių skaičiaus išryškėjo ne vietoje laidojamų gyvūnų augintinių problema. Todėl Panerių seniūnijoje, šalia Liudvinavo g. 1D, paskirtas sklypas gyvūnų kapinėms. Jose galima nemokamai laidoti gyvūnus augintinius pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nustatytą tvarką. "Kur papuolė – gamtoje ar miestuose – gyvūnų gaišenos užkasti negalima", – pabrėžė R.Sirutytė ir priminė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą tokių teisės aktų reikalavimų pažeidimai piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 29 iki 290 eurų.

Baus, nes pati nesirūpina?

O kaip ši problema sprendžiama Kaune? Pasidomėjus Miesto tvarkymo skyriuje, ar yra skirta Kaune vieta laidoti nugaišusiems naminiams gyvūnams, teko išgirsti neigiamą atsakymą, o bauda už gyvūno gaišenos išmetimą į buitinių atliekų konteinerį gali siekti 579 eurų (už švaros ir tvarkymo mieste taisyklių pažeidimą). Suprantama, baudos dydis priklauso nuo konkrečios situacijos.

Kauno daugiabučių namų gyventojams Miesto tvarkymo skyrius siūlo gyvūną palikti veterinarijos klinikoje, jei jis ten buvo užmigdytas ar nugaišo, pavyzdžiui, po sunkios operacijos. Jei gyvūno šeimininkas turi, pavyzdžiui, sodybą, gali gaišeną ten užkasti, o jei neturi nieko panašaus, siūloma nuvežti į "Nuarą", kuris gabena gaišenas utilizuoti į Rietavą. Ir tiek. Tad atrodo, kad legali nemokama vieta gyvūnams laidoti Kauno pakraštyje – daugiabučių namų gyventojų utopija.

Atiduoti draugą utilizuoti?

Vadinasi, daugiabučių namų gyventojai, daugybę metų mokėję nemažas sumas už savo augintinius visokių rinkliavų pavidalu, buvo ir bus baudžiami už tai, kad savivaldybė nepasirūpina daugiabučių namų gyventojams opiu klausimu – oriai, nesislapstant nuo nepašalinių akių, palaidoti mylimą keturkojį ar kitokį augintinį?

O gal gyvūnų kapinių idėja susidomėtų verslininkai ir tinkamoje teritorijoje įrengtų privačias gyvūnų kapines? Juk kalbinti veterinarijos gydytojai tvirtino, kad gyvūnų šeimininkai retai palieka savo augintinių gaišenas utilizuoti, nes nori juos palaidoti. Tik ar bus daug norinčiųjų naudotis privačių kapinių paslaugomis? Atrodo, kad daugiabučių namų gyventojai ir toliau, nebodami draudimų bei gresiančių baudų, individualiai spręs, kaip ir kur laidoti nugaišusius naminius gyvūnus. Mat dauguma gyvūnų šeimininkų jokiu būdu nenorės atiduoti jų utilizuoti, kad buvęs ištikimas šeimos draugas taptų žaliava perdirbimo įmonėms, gaminančioms pašarus, farmacinės ar techninės paskirties produktus.

Sena kaip pasaulis tradicija

* Senovės Egipte laikytos šventomis katės buvo mumifikuojamos ir laidojamos.

* Didžiausios senovės pasaulyje šunų kapinės buvo atrastos Aškelono nacionaliniame parke Izraelyje.

* Londono Haid Parke, vartų sargo sode, 1881–1903 m. veikė neformalios gyvūnų kapinės.

* Pirmasis zoologinis nekropolis Paryžiuje radosi 1899 m.

* JAV meno kolekcininkė Peggy Guggenheim yra palaidota šalia savo šunų kapo, prie savo namų Venecijoje, prie Didžiojo kanalo.

* Oficialiose (nuo 2011 m.) gyvūnų kapinėse (45 arų plotas) Vilniuje leidžiama įrengti individualias arba grupines gyvūnų kapavietes, statyti paminklus, neviršijančius 60 cm aukščio, tverti kapus tvorelėmis.

* Vilniuje, Karoliniškėse, miške prie televizijos bokšto,  nelegaliose naminių gyvūnų kapinėse, buvo laidojama nuo pat Karoliniškių mikrorajono įkūrimo.

Parengta pagal wikipedia.org