Šios parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ atidaryme dalyvavo ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Latvijos kultūros ministrė Agnese Lace, Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministras Mykola Točyckis, garsūs menininkai Miguelis Rothschildas, Mariele Neudecker, Kristina Õllek, Joe Gerhardtas (Semiconductor), Emilija Škarnulytė.
„Šioje parodoje, visų pirma, norėjosi švęsti M. K. Čiurlionį, o taip pat surasti naują būdą, kaip tą padaryti, parodyti jį net ir netikėtoje šviesoje. M. K. Čiurlionis – labai smalsus menininkas. Nusprendėme, kad jį perteikti reikia net dviejų begalybių – jūros ir kosmoso. Per šias dvi temas parodoje ir vingiuojame, bandydami susieti praeitį su dabartimi ir žvilgtelti į ateitį centre išlaikant M. K. Čiurlionį, pabrėžiant jo svarbą, akcentuojant jo darbus“, – pristatydama parodą pasakojo viena jos kuratorių skyriaus muziejininkė Greta Katkevičienė.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus vedėja Vaiva Laukaitienė priminė, kad kūrėjo gimtadienius muziejus visuomet minėdavo jo darbų parodas veždami kur nors kitur. „Šįkart nusprendėme savo muziejaus lankytojams parodyti, kaip gali M. K. Čiurlionis atrodyti kitų menininkų kontekste. Jo darbus įprasta matyti atskirose galerijose kaip vienišą menininką. Tačiau jis nėra vienišas nei savo temomis, nei interesais, nei savo meno kokybe“, – pabrėžė V. Laukaitienė.
Parodoje eksponuojama 60 M. K. Čiurlionio ir apie 40 kitų autorių kūrinių. Kai kurie iš fondų dienos ant galerijos sienų atsidūrė pirmą kartą. Kitų autorių kūrinius atsivežė iš visos Europos.
Dėl kūrinių paskolinimo suderėta ir su garsiausiais Europos muziejais: Tate galerija, Britų muziejumi, d‘Orsay muziejumi, Pompidou centru, Wenzelio Habliko muziejumi bei kt.
Parodoje – M. K. Čiurlionio kūriniai, papildyti jo amžininkų bei šiuolaikinių žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų eksponatų: dailės kūrinių, instaliacijų bei įvairių objektų.
Ekspozicijai ruoštis pradėta prieš pusantrų metų ir tai – anot parodos kuratorių – palyginti trumpas laikas, nes neretai tokiems procesams skiriama ir penkeri metai.
„Tai tikrai brangi paroda. Kai ko teko ir atsisakyti“, – parodos kuratorės neatskleidė konkrečių sumų, kurias reikėjo atseikėti muziejams ir bendradarbiavimą bei draudimo bendrovėms, tačiau neslėpė, kad nepavyko sutarti dėl visų geistų kūrinių. Kai kuriais atvejais – dėl finansinio aspekto, kitais – dėl to, kad nusižiūrėti kūriniai jau buvo pažadėti paskolinti kitoms institucijoms ar tiesiog nematė intereso bendradarbiauti.
Kai kurie darbai atkeliavo ne tik iš muziejų, bet ir iš privačių kolekcininkų ar menininkų dirbtuvių.
Tai tikrai brangi paroda. Kai ko teko ir atsisakyti.
Anot parodos organizatorių, jubiliejiniai metai tapo dar viena proga iš naujo analizuoti kontekstą, kuriame kūrė M. K. Čiurlionis, iš naujo atrasti šio kūrėjo meninio palikimo aktualumą šiuolaikiniam menui ir mokslui.
2025-uosius Lietuva yra paskelbusi M. K. Čiurlionio metais. Šiuos M. K. Čiurlionio jubiliejinius metus švęs ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis – įvairūs šiai progai skirti renginiai nuvilnis per daugelį pasaulio šalių: nuo Pietų Afrikos iki Švedijos, nuo Pietų Korėjos iki Ispanijos, tačiau didžiausias jo kūrybinis palikimas yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą sudaro tapybos, grafikos kūriniai bei simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
Paroda veiks: 2025 kovo 21 d. – spalio 12 d.
Naujausi komentarai