ITALĄ UPĖS ATNEŠĖ Į KAUNĄ: JŪSŲ GROŽIS YRA GAMTA

Italas Andrea Ricci, Lietuvą pažinti nusprendęs pasinaudodamas vandens, o ne sausumos keliais, jau mėgavosi nuo Nemuno, Neries atsiveriančiais pakrančių vaizdais. Tokį būdą jis neretai renkasi ir kitose šalyse, tad turi su kuo palyginti.

– Kaip apibūdintumėte kelionę Nemunu iš Druskininkų į Kauną? – pasiteiravome A.Ricci.

– Vienu žodžiu: gražu. Jeigu plačiau – didžioji dalis upės teka gamtos apsuptyje, su pakeliui vos keliais arti esančiais miestais, pavyzdžiui, Alytumi, Birštonu. Nemunas yra ideali upė, prie kurios galima rengti tarptautinį irklentininkų sąskrydį.

– Kodėl Nemuną plaukti pasirinkote tik antrajai kelionei? Kodėl Neris buvo pirmas jūsų pasirinkimas, nors abiejų kelionių tikslas buvo pasiekti Kauną?

– Atvykęs į Lietuvą visuomet būdavau Vilniuje, tad pro jį tekanti Neris tapo pirmąja mano meile.

– Kuo skyrėsi šios dvi kelionės skirtingomis upėmis į Kauną?

– Nemunas ir Neris yra panašios ir negalėčiau pasakyti, kad kažkuri viena man patiko labiau už kitą. Abi tinkamos tarptautiniam sąskrydžiui, nes būtų įdomios Lietuvą norintiems aplankyti užsienio irklentininkams. Pradėčiau nuo upės, prie kurios rasčiau daugiau paramos iš vietinės valdžios ir vietinių bendruomenių.

– Esate minėjęs, kad mūsų upės ir ežerai yra tarsi sukurti irklenčių sportui. Ką turėjote omenyje?

– Jūsų šalies grožis yra gamta. Ežerai ir upės apsupti gamtos. Ir tai kelionei suteikia labai daug grožio. Jie visais atžvilgiais yra tinkami plaukti irklentėmis, nes juose nėra kliūčių. Tai yra nepalyginamas malonumas šalį atrasti per jos vandens kelius.

– Kai plaukėte Nemunu, kelionę teko nutraukti dėl labai stipraus vėjo. Neryje prakiuro irklentė. Kaip kelionėje tvarkotės su nesklandumais?

– Sportuojant gamtoje visuomet gali nutikti netikėtumų. Jie yra nuotykio dalis. Lietus man nebaisus, esu pasiruošęs susidurti ir su vėju iki tam tikro lygio, ir didžiąją kelionės dalį man tai pavyko plaukiant Nemune. Neryje buvo pradurta irklentė. Tikriausiai galėjau ja baigti kelionę, bet lietuvių dešimtkovininkai maloniai pasiūlė pagalbą – parūpino sveiką irklentę.

Jūsų šalies grožis yra gamta. Ežerai ir upės apsupti gamtos. Ir tai kelionei suteikia labai daug grožio.

– Supratau, kad pasirengimas kelionei Nemunu truko dvi dienas. Ką konkrečiai reikėjo ruoštis šiam nuotykiui?

– Ne dvi dienas, o dvi savaites. Pasirinkau keliauti be palapinės. Taip galima geriau pažinti šalį. Tai priverčia visą kelionę ieškoti kontakto su vietiniais žmonėmis. Pavyzdžiui, kur papietauti, nakvynės vietų. Pasiruošimo tiek plaukti Nemunu, tiek Nerimi tikslas buvo suprasti ir numatyti, kur galėčiau sustoti dieną ir kur ieškoti nakvynės. Ir kartu informuočiau savivaldą apie mano turą.

– Kodėl jums patinka tokie iššūkiai? Kuo žavi plaukimas kelias dienas iš eilės? Nenusibosta?

– Esu sportininkas ir ilgų distancijų irklentininkas, tad tokie iššūkiai yra mano pasirinkto gyvenimo būdo dalis. Esu beprotiškas gamtos mylėtojas, o Lietuvos gamta yra tokia graži, kad niekada nebuvo nuobodu. Per šias ilgo plaukimo irklente sesijas valandų valandas mąstydavau apie darbo reikalus ar net filosofinius dalykus.

– Ko pasigedote Lietuvoje kaip irklenčių entuziastas?

– Kaip ilgų distancijų irklentininkas ekspertas nepajutau, kad ko nors pasigedau. Man pakanka gamtos. Bet eiliniams pavieniams irklentininkams, grupėms, manau, upėse trūksta specialių vietų, kuriose būtų lengva išlipti į krantą, pailsėti, rasti pastogę, kurioje būtų galima pasislėpti esant blogoms oro sąlygoms. Manau, kad kai upėmis ims reguliariai plaukioti irklentininkai, maži kioskai, kavinės galbūt taps upių kraštovaizdžio dalimi, kaip tai atsitiko Centrinėje Europoje. Europos irklentininkams reikia tik pareklamuoti Lietuvos siūlomas galimybes. Tai galima padaryti tiesiogiai susisiekiant su organizacijomis, ir prisistatant per tarptautines sporto ir turizmo parodas.

– Lietuvos upes atradote atsitiktinai? Čia jus atvedė darbo reikalai?

– Taip. Dirbu kelioms italų bendrovėms, atliekančioms su geležinkeliu susijusius darbus. Jas domina bendradarbiavimas su Lietuvos bendrovėmis dėl projekto "Rail Baltica". Idėja patyrinėti Lietuvą per jos upes gimė stebint šalį iš lėktuvo ir žiūrint į Nerį, kol viešėjau Vilniuje. Tada sužinojau, kad Neris Vilnių jungia su Kaunu, "Europos kultūros sostine 2022", ir nusprendžiau pradėti.

– Ar jau turite planų dėl dar vienos kelionės po Lietuvos vandenis?

– Konkrečių planų – ne. Bet galvoju gal apie mažesnę upę, pavyzdžiui, Šventąją.

– Lietuvoje patirti netikėtumai tikriausiai nebuvo vieninteliai ir didžiausi per tą laiką, kiek plaukiojate irklente. Kokių yra tekę patirti ekstremaliausių kelionių irklente?

– Lietuvoje nebuvo ekstremalių situacijų. Dėl to ir galvoju, kad jūsų upės yra labai geras būdas atrasti šalį. Daugiausia iššūkių pateikė tikriausiai Dunojus, kuriuo plaukiau pernai birželį ir liepą. 1 200 km per penkias savaites, kasdien po daugiau kaip 60 km. Per tą laiką teko patirti karštį, nudegimus saulėje, vėją, lietų, šaltį.

– Kuriose šalyse dar esate plaukiojęs?

– Kanojomis plaukioju jau daugiau kaip 30 metų. Irklentėmis pradėjau prieš aštuonerius metus. Kiek pamenu, esu išbandęs Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos vandenis.