Miesto valdžia baigia dailinti 2014-ųjų Kauno biudžeto projektą, tačiau optimizmu netrykšta. Lėšų trūkumą teks kompensuoti paskolomis. Opozicija pastebi, kad valdantieji tik trypčioja vietoje ir gramzdina Kauną į duobę.

Dėlioja paskutinius taškus

"Visur bus liūdniau. Nesame kaip nors pertekę. Jeigu pavyks surinkti daugiau, nei planuojama, jeigu išsireikalausime dividendų iš savivaldybės kontroliuojamų įmonių, kas normaliai turėtų būti daroma, tada situacija pagerės", – svarstė trumpam nuo biudžeto projekto reikalų atsitraukęs savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Apie konkrečius skaičius biudžeto eilutėse jis kol kas nenorėjo kalbėti tikindamas, kad dar anksti. "Kai jau viską baigsime, tada bus aiškiau", – išsisuko Finansų skyriaus vedėjas. Jis tik patvirtino, kad šiųmetis biudžetas bus didesnis už pernykštį, tačiau ir įsipareigojimų našta padidėjo.

Kauno mero Andriaus Kupčinsko vadovaujama darbo grupė dėl 2014 m. miesto biudžeto savo veiklą baigė sausio 19-ąją. Šiuo metu paskutinius taškus dar dėlioja savivaldybės administracijos finansininkai.

Biudžeto projektas jau rytoj turėtų būti atiduotas tarybos komitetams, kurie dar galės teikti pasiūlymus. Ar jie verti dėmesio, galutinį žodį tars Biudžeto ir finansų komitetas. Tikimasi, kad vasario 6 d. vyksiančiame miesto tarybos posėdyje politikai palaimins svarbiausią šių metų savivaldybės dokumentą, nuo kurio ir priklausys, kas ir kaip vyks ar nevyks Kaune.

Meras ieško meškerių?

"Vyksta paskutiniai patepimai, tačiau norai ir galimybės dažnai neatitinka tikrovės. Vis dėlto yra galimybių numatyti didesnį biudžetą nei praėjusiais metais", – savo poziciją dėstė miesto meras A.Kupčinskas.

Paprašytas įvardyti, kas buvo svarbiausia dėliojant eilutes šių metų miesto piniginėje, A.Kupčinskas pirmiausia pasidžiaugė, kad savivaldybė šiemet galės daugiau skolintis. Praėjusiame posėdyje taryba pritarė, kad papildomai būtų pasiskolinta 46,5 mln. litų, kurie bus skirti Panemunės tiltui, inžinerinių statinių ir ES projektams rengti, koncesijų įsipareigojimams finansuoti.
"Dabar reikia pirkti meškerę ir pasirengti ES 2014–2020 m. finansinio laikotarpio projektams. Be šitų namų darbų nepagausime stambesnių žuvelių", – alegoriškai kalbėjo miesto vadovas.
Jis pripažino, kad šiemet savivaldybės pečius slėgs ir nemaži kreditoriniai įsiskolinimai, tačiau dabar, kai jau yra žinomi tikslūs skaičiai, lengviau planuoti, kiek ir kam pinigų reikės.

Nuolat sulaukiantis priekaištų iš opozicijai priklausančių miesto tarybos narių, kad slepiama informacija apie savivaldybės finansinius įsipareigojimus, A.Kupčinskas tikino, kad kai kurie politikai esą neatsakingai manipuliuoja skaičiais. Kita vertus, tarybos nariai gali tik spėlioti, nes iki šiol nebuvo praktikos miesto politikams pateikti išsamią informaciją apie savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių finansinius įsipareigojimus.

Skolos smaugia

A.Kupčinsko teigimu, šiuo metu savivaldybė turi daugiau kaip 90 mln. litų kreditorinių įsiskolinimų.

Vien savo įmonėms savivaldybė skolinga 50 mln. litų. Iš šios sumos didžiausia pyrago dalis turėtų atitekti transporto bendrovėms "Autrolis" ir "Kauno autobusams", "Kauno energijai". Milijonais skaičiuojamos nesumokėtos sumos "Kauno švarai" ir "Kauno gatvių apšvietimui".

Apie 46 mln. litų savivaldybė skolinga kitiems subjektams už atliktus darbus ir paslaugas. 2013-uosius miesto valdžia pradėjo su kone 10 mln. litų mažesniais kreditoriniais įsiskolinimais, tad duobė per metus pagilėjo.

Savivaldybės vadovai garsiai nekalba ir apie milijonus, kuriuos reikės sumokėti už Panemunės tilto statybos darbus, nes sutartyje su rangovu numatyta atsiskaityti per 12 mėn. nuo darbų atlikimo.

Gali nukentėti švietimas

"Kauno dienai" pavyko sužinoti, kad kai kuriems svarbiems darbams šiemet pirminiame biudžeto projekte buvo numatytos gerokai mažesnės sumos, nei likę įsiskolinimai už jau anksčiau padarytus darbus.

Planuota, kad želdynams prižiūrėti mieste bus skiriama apie 3 mln. litų, tačiau paaiškėjo, kad už šiuos darbus savivaldybė jau yra skolinga kone 4 mln. litų. Kauno gatvėms apšviesti ketinta skirti apie 2,5 mln. litų, o skolos už šią sumą jau yra didesnės bent 200 tūkst. litų.

Neoficialiomis žiniomis, atsivėrusias skyles bandoma pridengti švietimo sričiai skirta finansine antklode. Kol kas neskelbiama, tačiau savivaldybės koridoriuose užsimenama, kad švietimo reikalams gali pritrūkti daugiau nei 20 mln. litų.

Pinigų švietimo reikalams trūko ir 2013-ųjų pabaigoje. Neoficialiomis žiniomis, savivaldybė ėmė trumpalaikę paskolą, tačiau kilo keblumų ją grąžinti, tad ir šie įsipareigojimai persikėlė į 2014-uosius.

Opozicijai kortų neatskleidžia

"Kol kas nieko nežinome apie biudžetą, nes mūsų niekas neįtraukia į tokias darbo grupes. Gauname storiausią finansinį dokumentą likus kelioms dienoms iki tvirtinimo. Fiziškai neįmanoma visko išanalizuoti ir dar ką nors pasiūlyti", – pareiškė opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius.

Jis prognozavo, kad šių metų biudžetas jau bus grįstas populistiniais pažadais, nes kitąmet vyks rinkimai į savivaldybių tarybas. "Galiu spėti, kad ypač daug dėmesio bus skirta bendruomenėms ir kitiems populistiniams sprendimams, kurie skirti konservatorių elektoratui", – rėžė politikas.

Į Biudžeto rengimo darbo grupę neįtrauktas, tačiau viename posėdyje sudalyvavęs opozicinės "Vieningo Kauno" frakcijos narys Povilas Mačiulis atkreipė dėmesį, kad A.Kupčinskas pastaruoju metu daug kalba apie namų darbus, kuriuos turi atlikti savivaldybė, ruošdamasi europiniams projektams.

"Namų darbai tikrai nedaromi. Biudžete neradau lėšų Laisvės al. rekonstrukcijos projektui. Nenumatytas finansavimas naujoms vaikų darželių grupėms įrengti, nors poreikis didžiulis", – vardijo P.Mačiulis ir pastebėjo, kad finansiškai nepagrįstų pažadų švaistoma ir daugiau, tik kol neskelbiamas visas biudžeto projektas, to patikrinti net neįmanoma.

Biudžeto rengimo darbo grupės posėdyje apsilankiusiam P.Mačiuliui užkliuvo tai, kad ne visi grupės nariai stropiai dirbo. Anot jo, tokią grupę sudarydamas meras turėtų įvertinti ne vien tarybos nario partinę priklausomybę, bet kviesti finansus išmanančius politikus, kurių miesto taryboje yra ne vienas.

Pasak P.Mačiulio, tarybos nariams iki šiol nėra pateikti visi savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių finansiniai įsipareigojimai. "Jeigu slepiama tokia informacija, tai gali būti savotiškas žaidimas, kai skolos slepiamos po gražiai sutvarkytais buhalteriniais metodais", – svarstė "Vieningo Kauno" frakcijos narys.

Gyvena šia diena

Vienintelis opozicijos atstovas, oficialiai įtrauktas į biudžeto rengimo darbo grupę, buvo liberalas Rimantas Mikaitis. Jis optimizmu netrykšta ir įžvelgia nemažai bėdų, kurių valdantieji spręsti nenori.

"Meras pernai dėjo visas įmanomas pastangas, kad galėtų daugiau pasiskolinti. Ir dabar tuo džiaugiasi, bet paskolos nepadeda subalansuoti miesto biudžeto. Skolintos lėšos skiriamos ne investicijoms, o seniems finansiniams įsipareigojimams padengti. Jau ne vieni metai nėra jokių sprendimų, kurie keistų padėtį iš esmės ir suteiktų vilties miestui atsitiesti ateityje", – kritikavo R.Mikaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad 2013 m. savivaldybei nepavyko surinkti planuotų pajamų – pritrūko 25 mln. litų dėl nesurinkto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). "Kaune mažėja dirbančiųjų ir mokančiųjų GPM – žmonės kraustosi į rajoną, į sostinę, išvažiuoja į užsienį, o pas mus nekuriamos naujos darbo vietos, nėra dėmesio ir patrauklių sąlygų verslui bei investicijoms, trūksta dėmesio ir žmonėms patraukliai aplinkai čia gyventi", – žvelgdamas į finansinę miesto situaciją dėstė R.Mikaitis.

Anot jo, nerimo kelia ir tai, kad savivaldybė atsisakė planų rekonstruoti pagrindines gatves atidedant mokėjimą. Taryba dar prieš porą metų buvo palaiminusi tokį planą.

"Gatvės ir toliau bus tik lopomos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, kuri vargiai bus dosni. Biudžete bandoma nebent sukrapštyti apie 1 mln. litų įvažoms į kiemus tvarkyti. Kitąmet – rinkimai į savivaldybių tarybas. Visi biudžeto sprendimai rodo, kad valdantieji tik stengiasi kaip nors išgyventi metus, o paskui – nors ir tvanas", – įžvelgė liberalas.

Skaičiai
734 mln. litų – toks planuojamas 2014-ųjų Kauno biudžetas su valstybės dotacijomis (be skolintų lėšų).
697 mln. litų – tokį miesto biudžetą su valstybės dotacijomis (be skolintų lėšų) 2013-iesiems buvo patvirtinusi miesto taryba. Vėliau biudžetą teko peržiūrėti ir tikslinti.