KARE DĖL KAUNO RAJONO TERITORIJŲ GRIEBTASI IR „VAIKŲ KORTOS“

Rugsėjį paskelbusi apie ketinimą prie miesto prijungti 13 Kauno rajono seniūnijų, Kauno miesto valdžia šią savaitę pranešė, kad naikins lengvatą darželius lankantiems vaikams, kurių tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos mieste. Dėl to mokesčio suma ne miesto vaikams augs keliolika kartų.

„Apmaudu, kad šiame kare naudojama vaikų korta, nukenčia jaunos šeimos", – pastebėjo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungoje veikia laisvo judėjimo principas, ir piliečiai turi teisę gauti viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Įstatymai numato, kad į kitos savivaldybės darželius, tėvų ar globėjų pageidavimu, vaikas gali būti priimtas tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. Kitų ribojimų renkantis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keičiant įstatymas nenumato.

„Gyventojų skirstymas į kauniečius ir „kaimiečius" mums nepriimtinas. Toks miesto sprendimas rajono atžvilgiu – diskriminacinis. Žmonės tapo mobilūs – vienur gyvena, kitur dirba arba atvirkščiai. Ar reikia plėšyti vaiką per pusę, jei jo tėtis gyvenamąją vietą deklaravo Kaune, o mama - Kauno rajone? Galimas ir toks atvejis, kad tėvai išsiskyrę, ir vaikas išsikėlė gyventi su vienu iš jų į savivaldybę, kur būstas ir pragyvenimas pigesnis nei mieste?", – retoriškai klausė V. Petkevičius.

Skyriaus vedėjas priminė 2015-ųjų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad apribojus kitoje savivaldybėje registruotų vaikų galimybes lankyti darželius, yra pažeidžiamas vaikų teisėtas interesas gauti švietimo paslaugas. Kitą vertus, visą laiką su vaiku, ar jis būtų darželinukas, ar moksleivis, keliauja ir jam valstybės skirtas pinigų krepšelis.

Gyventojų skirstymas į kauniečius ir „kaimiečius" mums nepriimtinas. Toks miesto sprendimas rajono atžvilgiu – diskriminacinis.

Anot J. Petkevičiaus, Kauno rajonas seniai veda derybas su Kauno miestu dėl vaikų priėmimo į darželius tvarkos, tačiau dialogas vyksta vangiai.

Kauno rajono savivaldybė praėjusių metų liepos 13 dieną oficialiu raštu kreipėsi į Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, kviesdama kartu spręsti darželinukų problemą. Tų pačių metų rugsėjo 9 dieną buvo gautas mero atsakymas: „... Jei Kauno rajono savivaldybė skirtų 180 eurų už vieno vaiko ugdymą, Kauno miesto savivaldybė neatmeta galimybės svarstyti klausimą dėl priėmimo Kauno rajono vaikų į Kauno miesto ugdymo įstaigose esančias laisvas vietas".

Kauno rajono savivaldybės atstovai susitiko su tuometiniu Kauno miesto švietimo skyriaus vedėju Virginijumi Mažeika, po to – su administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijole Putriene, tačiau susitarti nepavyko.

ELTA primena, jog Kauno rajonas pastaraisiais metais yra viena labiausiai šalyje augančių savivaldybių. Šios savivaldybės duomenimis, Kauno miesto darželius lanko maždaug 350 mažųjų Kauno rajono gyventojų, o Kauno rajone - tik 53 miestiečiai. Interneto svetainėje kaunas lt. skelbiamame laisvų vietų darželiuose žemėlapyje nurodyta, kad šiuo metu Kauno miesto darželiuose yra 312 laisvų vietų.

Reikėtų priminti ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, jog vaikai negali būti diskriminuojami dėl savo arba savo tėvų amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės šeiminės padėties ar kokių nors kitų aplinkybių.

„Europoje savivaldybės seniai eina bendradarbiavimo keliu. Tenka tik apgailestauti, kad Kauno miesto vadovai atsiradusias problemas naudoja kaip spaudimo įrankį. Tikslas – perbraižyti žemėlapį, prijungti naujas teritorijas. Toks karas labiausiai žalingas gyventojams", – sakė J. Petkevičius. Jis patikino, jog Kauno rajono savivaldybė darys viską, kad jaunos šeimos nenukentėtų.