Kas bandė vilkinti ministerijos perkėlimą į Kauną? | Diena.lt

KAS BANDĖ VILKINTI MINISTERIJOS PERKĖLIMĄ Į KAUNĄ?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) koridoriuose netikėtai pasigirdo siūlymų rengti studiją, ar apsimoka perkelti ministeriją į Kauną. Kalbama, kad taip procesą siekia vilkinti naujasis viceministras.

Galimybių studija

Idėja perkelti ŽŪM iš Vilniaus į Kauną nėra nauja. Dar 2009-aisiais tai padaryti siūlė tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Dabar atgimusi idėja teikia vilčių, kad valdžios koncentracija iš sostinės bus išsklaidyta. Tačiau skambiai ištarti žodžiai kol kas sunkiai virsta realybe.

"Kauno dieną" pasiekė informacija, kad ŽŪM už 130 tūkst. eurų ketina rengti galimybių studiją, kuria esą bus siekiama išsiaiškinti, ar ministeriją perkelti iš sostinės į Kauną tikrai apsimokės. Dienraščio žiniomis, šios studijos iniciatorius naujasis viceministras Evaldas Gustas, kuris dar būdamas ūkio ministru buvo pamėgęs įvairias studijas. Tiesa, dažniausiai jos nebūdavo naudingos.

Paklaustas apie naująją studiją, E.Gustas buvo nekalbus. "Man būtų neetiška apie tai kalbėti, nes tai jau nėra mano kuravimo sritis", – tikino jis.

Paaiškėjo, kad ministerijos perkėlimo procesu dabar rūpinasi kitas viceministras Ventantas Griciūnas. Kodėl E.Gustui teko šį projektą perduoti kuruoti kitam viceministrui, nėra aišku.

Valdžios oponentai įsitikinę, kad ŽŪM koridoriuose vysta ne visai aiškūs procesai, kuriais siekiama vilkinti situaciją. Pati studija jau buvo atlikta dar prieš krizę, tada paaiškėjo, kad perkėlus ŽŪM į Kauną, pavyktų nemažai sutaupyti. Stebina ir tai, kad naują studiją ketinta rengti tik tada, kai jau buvo priimtas sprendimas.

"Jau tada mes buvome ir apskaičiavę, ir atlikę galimybių studiją. Žinoma, perkėlimo procesas kažkiek kainuos, bet apskritai projektas yra naudingas. Jei būtų dabar atliekama studija, tikrai būtų žvilgsnis į vilkinimą. Tradicinis vilkinimo metodas – padaryti studiją, už ją sumokėti nemažai pinigų, o paskui pasakyti, taip ar ne. Tai galima sieti ir su prezidento rinkimais, nes Saulius Skvernelis iškėlė idėją, tačiau vilniečiai šiam procesui labai priešinasi", – kalbėjo Seimo narys K.Starkevičius.

Buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius įsitikinęs, jeigu ne krizė, dar jo vadovavimo laikais ministerija būtų perkelta į Kauną. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

Jis priminė, kad prieš dešimtmetį perkelti ministeriją į Kauną sutrukdė Lietuvą užklupusi ekonominė krizė. Tačiau keli padaliniai visgi buvo perkelti iš sostinės, bet, pasikeitus valdžiai, tie skyriai buvo grąžinti atgal į Vilnių.

"Krizė sutrukdė parduoti ministerijos pastatus. Būtų neatsiradę pirkėjų arba būtų pasiūlyta labai maža kaina. Pati ministerija turi nemažai turto, padaliniai yra labai gerose vietose Vilniaus centre. Dabar nekilnojamojo turto kainos yra išaugusios, tad šiuo metu perkelti ministeriją į Kauną labiau apsimoka", – sakė K.Starkevičius.

Studijos nebus

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys "Kauno dienai" patvirtino, kad būta siūlymų rengti dar vieną studiją, tačiau šios minties esą atsisakyta. Penktadienį vyko atranka, kas galės kartu su viceministrais koordinuoti ŽŪM perkėlimo į Kauną klausimą.

"Mes dėliojamės darbus ir po truputį judame. Dabar paskelbtas konkursas, penktadienį vyko atranka į projektų vadovo vietą. Nusprendėme pataupyti gyventojų pinigus ir atsisakyti idėjos rengti naują galimybių studiją, tačiau norime, kad greičiau pradėtų dirbti projektų vadovas, kuris įsigilintų į situaciją iš esmės, pasidomėtų tiek kaštų naudos analize, tiek patalpomis Kaune ar personalo klausimais. Tik jei matysime poreikį, kad kažkuriai sričiai reikalinga pasikviesti ekspertų, tuomet darysime konkursą ir pirksime tokią paslaugą. Tačiau norime pirmiausia savomis jėgomis išjudinti projektą", – teigė G.Surplys.

Tačiau K.Starkevičius sukritikavo siekius surasti projekto vadovą. Anot jo, visą perkėlimo procesą yra pajėgi sukontroliuoti pati ministerijos administracija bei viceministrai. Papildomų projektų vadovų samdymas yra tik pinigų leidimas veltui.

Planuojama, kad 2020 m. pradžioje ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbas jau vyks Kaune.

Darbas su personalu

Žemės ūkio ministras tikino, kad šiuo metu tenka nemažai rūpintis ir personalo klausimais.

"Atsakinėjame į darbuotojų klausimus, kuriuos jie teikia Prezidentei ir premjerui. Reikia suprasti žmones, jiems tai yra didelis stresas. Ko gero, jei šiandien paklaustumėme, kur jis norėtų dirbti, – Kaune ar Vilniuje – Kauną pasirinktų tik šiame mieste gyvenantys darbuotojai. Bet mes sakome, kad sprendimas jau yra priimtas ir nieko atgal neatsuksi. Kviečiu darbuotojus su profsąjunga ieškoti geriausio varianto, kaip persikelti ir turėti moderniausią Lietuvos ministeriją, kad ir veikiančią Kaune. Kalbamės ir apie galimybę kompensuoti važiavimo bilietus, ir apie tai, kad kelionės laikas galėtų būti įskaitytas į darbo laiką.

Taip pat galimas ir laisvas darbo grafikas, kai žmogus iki penkių darbo dienų galėtų dirbti ne iš konkrečios darbo vietos. Norime žmogų vertinti ne pagal valandas, o pagal rezultatus. Kuriame tokias sąlygas, kurios kurtų naują darbo kultūrą ir darbą Kaune padarytų ne tokį baugų. Viskas dėliojama į priekį ir kol kas planas nesikeičia", – pridūrė G.Surplys.

G.Surplio teigimu, ministerijos perkėlimo procesas vyksta pagal planą. (Vytauto Petriko nuotr.)

Vis dar skaičiuojama

Jis tikino, kad kol kas ministerija turi tik preliminarius skaičiavimus, tačiau tikslesnės sumos, kiek kainuos ŽŪM perkelti į Kauną, turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos.

"Padengus persikėlimo išlaidas, kompensacijų išmokas, už galimą kainą, už kurią parduosime pastatus Vilniuje, Kaune galėtumėme puikiausiai dirbti dešimt metų.

Žinoma, skaičiai dar bus tikslinami, nes viskas priklauso nuo to, ar galėsime kompensuoti keliones, ar Kaune nuomosimės, ar pirksime patalpas. Yra daug detalių, kurias dėliojame ir ieškome geriausio varianto", – aiškino žemės ūkio ministras.

Planuojama, kad 2020-ųjų pradžioje ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbas jau vyks Kaune.

Rašyti komentarą
Komentarai (23)

anonsas

As tai pries ministerijos perkelima i Kauna. Juk sitoks pastatas liks tuscias. Visur padarytas remontas, ideta labai daug pinigu. Kam reikia viska draskyti?

Kęstas

Anksčiau ir kalbos nebuvo apie ministerijos kėlimą. Šaunuoliai valstiečiai, užkabina svarbiausia. Kaip pavyksta Maximai Lietuvoje padaryti daug didesnes kainas, negu Lenkijoje? „Didžiausia prekybos tinklų žala mūsų šaliai ne ta, kad jie parduotuves pastatė miestų centruose, bet tai, kad jie pasėjo baimę. Netgi man Maximai tiekiantys prekes verslininkai iki galo nepasakoja su kuo tenka susidurti, nerodo sutarčių. Skatinti verslininkų kooperaciją praktiškai neįmanoma", – sako Dalia Matukienė, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Jei valstiečiai nesiimtų nagrinėti, tai šitas absurdo teatras ir toliau tęstųsi. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

turas

Kokios dar atsiprasant kompensacijos.Matai ponus perkelia i kita miesta,tai reikalingos kompensacijos.Kazkokia priveligijuota valdininku kasta.Ir kodel moketi keliones islaidas?Tegul darbina kauniecius ir aplinkui ji,o vilnieciai tegu keliasi gyventi i Kauna.Matai tiek surambejo,kad iskrapstyti is Vilniaus neimanoma.Jokiu kompensaciju ir jokiu privilegiju.Reik baigti su socializmo liekanomis.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS