Trys geriausius pasiūlymus pateikusios energetikos įmonės: "Fortum Heat Lietuva", "Kauno energija" ir "E energija" – rengiasi galutinėms deryboms su "Lietuvos energija" dėl kogeneracinės jėgainės projekto Kaune.

Trys geriausius pasiūlymus pateikusios energetikos įmonės: "Fortum Heat Lietuva", "Kauno energija" ir "E energija" – rengiasi galutinėms deryboms su "Lietuvos energija" dėl kogeneracinės jėgainės projekto Kaune.

Sudaryta eilė

"Lietuvos energija" per mėnesį turėtų pasirinkti, su kuria partnere vykdys kogeneracinės jėgainės projektą Kaune, o derybos turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Neoficialiomis BNS duomenimis, geriausią pasiūlymą pateikė "Fortum Heat Lietuva". Energetikos specialistai dar prieš konkursą minėjo, kad esą viskas daroma, jog būtų sukurtos palankios sąlygos šiai bendrovei.

"Fortum Heat Lietuva" vadovas Vitalijus Žuta kol kas buvo atsargus teigdamas, kad jie dar nėra sulaukę kvietimo dalyvauti derybose.

"Pirmiausia džiaugiamės nustatyta eile. Mes esame priekyje tos eilės ir, matyt, derybos vyks su mumis pirmiausia – pagal konkurso tvarką, kiek man žinoma. Jei nepavyks su mumis, tai su kitais derėsis. Mes viską esame pateikę konkursinėje medžiagoje, negaliu nieko daugiau pridėti ir dabar lauksime pakvietimo į derybas. Šiaip jau mes norėtume kuo greičiau tą procesą pabaigti", – kalbėjo V.Žuta.

Jo teigimu, bendrovė turi galimybę prie projekto prisidėti finansiškai, tačiau ar to prireiks, paaiškės per derybas.

"Mes turime įsitikinimą, kad kitą savaitę derybos turėtų prasidėti. Preliminariai turiu informacijos, kad taip turėtų būti", – tvirtino V.Žuta.

"Fortum Heat Lietuva" turi sklypą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir projekto dokumentus kogeneracinei jėgainei, trūksta tik statybos leidimo.

Konkurentai atsargūs

Energetikos įmonių grupės "E energija" vadovas ir akcininkas Virginijus Strioga BNS sakė, kad konkursą tikriausiai laimėjo "Fortum Heat Lietuva", todėl pirmiausia bus deramasi su ja.

"Turime galimybę prie projekto prisidėti ir piniginiais įnašais, bet, realiai įvertinant situaciją, kiek aš suprantu, "Fortum" yra nugalėtoja ir su ja bus deramasi. Aš manau, kad mūsų galimybės yra tikrai nedidelės ir šis projektas bus vykdomas kartu su įmone "Fortum", – pastebėjo V.Strioga.

"E energijos" vadovas pabrėžė, kad įmonė turi sklypą šalia Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) su parengtu detaliuoju planu.

"Sklypas yra labai geras, tinkamas vystyti energetinę veiklą. Jeigu "Lietuvos energija" vykdys projektą su "Fortum", mes galvosime, ką toliau su juo daryti. Mes turime detalųjį planą, o tik "Fortum" Kaune turi pasidariusi ir poveikio aplinkai vertinimus", – sakė V.Strioga.

Nenuleidžia rankų

Šilumos tiekimo bendrovė "Kauno energija" konkurse taip pat dalyvauja turėdama savo sklypą ir su statybai reikalingais dokumentais, tačiau įmonės vadovas Rimantas Bakas neatskleidė, ar ji turi statybos leidimą.

"Mes sklypą turime su parengtais dokumentais – detaliuoju planu ir poveikio aplinkai vertinimu. Turime ir galimybę prie projekto prisidėti finansiškai. Lyginant "Kauno energiją" ir "Fortum" kaip įmones, "Fortum" finansinis ir žmogiškųjų išteklių potencialas daug didesnis, bet mes turime pakankamai gerų ambicijų ir dalyvaujame, nes yra kai kurie niuansų, kurių aš nenoriu atskleisti, kur esame stiprūs ir galėtume tai vystyti", – kalbėjo R.Bakas.

Anot jo, įmonė savarankiškai negali svarstyti, ką darytų su sklypu, jei nepavyktų tapti "Lietuvos energijos" partnere, nes visi sprendimai priklauso nuo savivaldybės: "Viskas priklauso nuo naujos Kauno valdžios todėl, kad "Kauno energijos" pagrindinis akcininkas yra Kauno savivaldybė."

Konkurse dalyvavo ir Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) atstovai. "Atsiribojame nuo konkurso rezultatų vertinimo. Mes ketiname tęsti savo veiklą ir užsidaryti nežadame", – sakė jie. KTE šiuo metu yra didžiausia Kaune veikianti elektrinė

Įsteigė specialias bendroves

"Lietuvos energija" Vilniuje ir Kaune jau įsteigė specialios paskirties bendroves, kurios valdys kogeneracines jėgaines ir kuriose jos dalis ateityje sieks 51 proc., o 49 proc. – konkurso būdu pasirinktas privatus investuotojas.

Vilniuje ketinama pastatyti iki 274 megavatų (MW) šiluminės ir 145 MW elektrinės galios jėgainę, o Kaune – atitinkamai 134 ir 41 MW. Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius yra kalbėjęs, kad projekto Kaune apimtys mažės.

Vyriausybė pernai gegužę abiejų miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais.