KAUNAS – TARP RENOVACIJOS LYDERIŲ

Kauno daugiabučių gyventojams, pateikusiems paraiškas renovuoti būstą – geros žinios. Po paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams atnaujinti buvo nuspręsta finansuoti visus kvietime nustatytas sąlygas atitinkančius projektus. Tarp jų ir visas Kauno miesto savivaldybės gyventojų pateiktas 36 paraiškas.

Iš viso per paskutinį kvietimą Lietuvoje gautos 719 paraiškos. Po Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) įvertinimo  tinkamomis įgyvendinti pripažintos 707 paraiškos. Jų bendra investicijų suma sudaro daugiau kaip 300 mln. eurų.

Kvietimo sąlygose numatyta, kad jeigu pateiktų paraiškų bendra investicijų ir (ar) valstybės paramos lėšų suma viršija 150 mln. eurų sumą, taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas. Vis dėlto nuspręsta finansuoti visus kvietime nustatytas sąlygas atitinkančius projektus. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į dabartinius Vyriausybės prioritetus energinio efektyvumo didinimo srityje ir daugiabučių namų atnaujinimo programos svarbą šiems prioritetams įgyvendinti.

Kaunas – trečias pagal aktyvumą

Kauno savivaldybė yra trečia Lietuvoje pagal pateiktų paraiškų skaičių. Į paskutinį kvietimą daugiausia paraiškų gauta iš Klaipėdos ir Vilniaus miesto savivaldybių, atitinkamai pateikusių po 65 ir 58 paraiškas.

Taip pat šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės, iš kurių gauta po 23 paraiškas, Elektrėnų savivaldybė, pateikusi 30 paraiškų, Jonavos rajono savivaldybė, pateikusi 22 paraiškas, Plungės ir Zarasų rajono savivaldybės, iš kurių gauta po 21 paraišką.

Itin reikšmingas didžiųjų aktyvumas

Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, džiugina faktas, kad beveik ketvirtadalį visų šio kvietimo paraiškų sudaro paraiškos, gautos iš trijų didžiųjų šalies miestų.

„Lietuvos miestų trejetuko rezultatai yra ypač reikšmingi visos šalies kontekste – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose senų daugiabučių skaičius sudaro beveik 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių. Intensyvus darbas, didinant pastatų energinį efektyvumą daugiausia gyventojų turinčiose savivaldybėse, yra itin reikšmingas visam šalies energetiniam ūkiui“, – pastebi V.Serbena.

Esminiai namo atnaujinimo pranašumai – nuo gražesnės gyvenamosios aplinkos iki mažesnių išlaidų šildymui.

Renovacija domisi vis daugiau gyventojų

Ekspertas pastebi, kad gautų paraiškų skaičius išaugo penktadaliu. Ši tendencija patvirtina kasmet atliekamų renovuotinų daugiabučių gyventojų apklausų rezultatus – norinčiųjų atnaujinti savo daugiabutį skaičius pastebimai auga.

„Akivaizdu, kad pastarųjų metų renovacijos rezultatai, ypač kaimynystėje sėkmingai įgyvendinti projektai, žmonėms padėjo pamatyti ir geriau suprasti esminius namo atnaujinimo pranašumus – nuo gražesnės gyvenamosios aplinkos iki mažesnių išlaidų šildymui“, – pasakoja BETA direktorius Valius Serbenta.

Motyvuoja energijos sutaupymas

Šiuo metu visoje Lietuvoje įgyvendinama daugiau kaip 400 daugiabučių atnaujinimo projektų, iš jų Kaune renovuojami 43 būstai.

Pasak V.Serbentos, daugiau kaip 50 proc. daugiabučių po atnaujinimo numatyta pasiekti aukštesnę nei C energinio efektyvumo klasę: „Naujausio kvietimo tendencijos iliustruoja didėjantį gyventojų dėmesį energiniam efektyvumui. Numatoma, kad vien pagal naujas gautas paraiškas renovuoti namai kasmet turėtų sutaupyti per 140 GWh energijos.“

Žingsniai būsto administratoriams

Remiantis aplinkos ministerijos sprendimu, artimiausiu metu paskutinio kvietimo patvirtintų projektų administratoriams bus pasiūlyta kreiptis į finansų įstaigas dėl projektų finansavimo, o gavus jų pritarimą, administratoriai bus pakviesti pasirašyti valstybės paramos teikimo sutartis.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2 193 daugiabučiai, arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą viršija 700 mln. eurų.