SUSISIEKIMO MINISTRAS: KAUNAS TURI ŠANSĄ GAUTI DIDESNĮ FINANSAVIMĄ

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įsitikinęs, kad Kaunas gali būti pavyzdžiu, kaip reikia vystyti svarbius infrastruktūros objektus bei įsisavinti skiriamas lėšas. Pasak ministro, Kaunas turi realių šansų gauti papildomą projektų finansavimą, skirta iš ateities ekonomikos skatinimo plano.

Pavyzdinis miestas

J.Narkevičius yra išsakęs mintį, jog ministerija turėtų remti aktyvias savivaldybes, kurios ne tik turi idėjų, kaip pagerinti infrastruktūrą, bet ir imasi įgyvendinti projektus tiek už valstybines, tiek už savo savivaldybės lėšas. Pasak susisiekimo ministro, Kaunas gali būti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, nes nemažai projektų įgyvendinama būtent Kauno lėšomis.

„Peržiūrėjau savivaldybių įnašą į vykdomus projektus, tai Kaunas tikrai yra viena aktyviausių savivaldybių, kuri daugiausiai investuoja į infrastruktūros kūrimą. Jie naudoja kone daugiausiai savų lėšų t. y., jie prisideda patys dvigubai daugiau, nei buvo skirtas finansavimas iš Vyriausybės. Manau, kad jei savivaldybė pati rodo iniciatyvą ir stengiasi dėl savo piliečių, valstybė taip pat turėtų remti tokias savivaldybes ir padėti joms įgyvendinti didelius projektus“, – apie tai, kad Kaunas nestabdo projektų vystymo ir stengiasi prisidėti iš miesto biudžeto, pagyrė J.Narkevičius.

Jaroslavas Narkevičius/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Jis taip pat paminėjo, kad infrastruktūros Kauno projektams šiais metais buvo skirta apie 20 mln. europinės paramos, o norint ją gauti, būtina dalį sąmatos padengti iš savų lėšų. „Siekiant gauti europinius pinigus, reikia ne tik ruošti projektus, bet tai daryti tinkamai. Kitose savivaldybėse buvo netinkamai paruoštų projektų ir jie nebus įgyvendinti iki numatyto termino, todėl reikės paramą grąžinti arba perkelti paraiškas kitam finansavimo laikotarpiui. Šiuo aspektu Kaunas neturi problemų“, – pridūrė J.Narkevičius.

Kaunas tikrai yra viena aktyviausių savivaldybių, kuri daugiausiai investuoja į infrastruktūros kūrimą.

Gali gauti daugiau

Susisiekimo ministras pažymėjo, kad ministerija jau paskirstė apie 60 mln. eurų iš ateitis ekonomikos plano, tačiau dar gali savivaldybės teikti paraiškas ir gauti daugiau lėšų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

„Yra galimybė dar išnaudoti ateities ekonomikos DNR planą, nes jis suteikia galimybę ekonominio naudingumo pagrindu panaudoti lėšas ir sutvarkyti infrastruktūrą. Kauno miesto savivaldybė tikrai turi paruoštų projektų, todėl atsiradus galimybei juos įgyvendinti pasinaudojus DNR planu, yra didelių šansų gauti papildomą finansavimą tiems projektams, kurie būtų baigti iki 2021 metų pabaigos“, – kalbėjo J.Narkevičius.

Papildomai pinigų iš DNR plano skirta geležinkelio infrastruktūros gerinimui, bus įrengtos įvairios triukšmo mažinimo priemonės, sutvarkytos pervažos. Taip pat ministras vardijo, kad iš DNR plano bus finansuota Kauno viešojo transporto infrastruktūros plėtros projektas. Jam bus skirta 867 tūkst. eurų. Dar daugiau nei 409 tūkst eurų bus skirta intelektinių transporto sistemų diegimui Kauno mieste.

Į ateitis ekonomikos planą įtrauktas ir daubiau nei 1,8 mln. eurų projektas, skirtas bevariklių transporto priemonių skatinimui. Pagal šį projektą numatyta Kaune atnaujinti 10,7 km pėsčiųjų takų ir šaligatvių, įrengti 12 vnt. dviračių saugyklų.

Ilgalaikė perspektyva

Ateitis ekonomikos DNR planas yra tik viena priemonių, kuria skirtas finansavimas Kauno projektams. Susisiekimo ministerija šiemet miestui suteikė paramos ir iš įvairių ES fondų.

Štai beveik 123 tūkst. eurai ES paramos skirta dviračių tako įrengimui Nuokalnės gatvėje ir Tvirtovės alėjoje. Kauno darnaus judumo planas taip pat sulaukė beveik 204 tūkst. eurų paramos.

Viena didžiausių sumų, skirtų iš ES struktūrinių fondų, buvo naujų troleibusų įsigijimui. Šiame projekte iš ES fondų Kaunui skirta daugiau nei 6,28 mln. eurų.

Nereikėtų pamiršti ir didžiojo Nemuno laivakelio tvarkybos projektų. Jam skirta daugiau nei 28 mln. eurų. Šio projekto metu nuo Kauno iki Kuršių marių Nemune bus įrengtos bunos, kurios leis turėti tvarkingą laivakelį ir vystyti laivybą.

Ilgalaikėje perspektyvoje Kaunui taip pat ministerija yra numačiusi finansavimą. Į tokius planus įtrauktas ir pietinio Kauno aplinkkelio projektas. Taip pat Susisiekimo ministerija numačiusi prisidėti ir prie Kėdainių tilto statybų darbų. Šis projektas nepatenka į DNR planą, nes jo įgyvendinimas yra ilgesnis, todėl šio projekto finansavimui skirtos lėšos bus skirtos iš kitų programų.