Kaunietė Kristina, vos apie tai išgirdusi, nuvyko priduoti pirmojo aliejaus.
„Amžina problema – kai kepi, aliejus keliauja į kriauklę. Kriauklės užsikimšimai ir visi nepatogumai prasideda nuo šios vietos“, – šnekėjo tvarumo specialistė, moteriškumo architektė Kristina Burneikienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Moteris sako, kad 1,5 litro butelį aliejaus kaupė kelis mėnesius.
Nors jo namuose sunaudojama nedaug, vis tiek susidaro atliekų, o iki šiol nežinant, kur jas dėti, tai keldavo rūpesčių. Internete pasigirdus abejonių, kam toks rūšiavimas reikalingas, Kristina turi atsakymą.
„Galime ir celofanais apsivynioję vaikščioti, bet jei norime padėti gamtai ir ją išsaugoti, ilgiau gyventi, turėti daugiau sveiko maisto – tikrai šie dalykai prisideda prie mūsų tvarumo“, – kalbėjo K. Burneikienė.
Komunalininkai skaičiuoja, kad vienas žmogus per metus sunaudoja iki penkių litrų aliejaus. Todėl tikimasi, kad surenkamų atliekų kiekiai nebus dideli.
„Reikia vietos, kur būtų galima tinkamai padėti. Būna sprendimų, kad dalinti talpas – daug pinigų, praktika nepasiteisinusi. Kiekiai nėra dideli, kad būtų galimybė – ją sudarėme“, – teigė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.
Į konteinerius prašoma atnešti naudotą kepimo aliejų, likučius iš silkės, tuno ar kitų produktų, taip pat gyvulinius riebalus. Negalima pilti majonezo, padažų, kosmetinių aliejų ar techninės alyvos. Aliejų reikėtų atvežti ne stiklinėje taroje – ji dūžta.
„Aliejaus delnais ar su maišiukais nenusiperkame. Jie būna taroje – laikinai pasisandėliuoti, paskui atvežti. Paprasčiausias sprendimas, kuris nereikalauja papildomų investicijų, papildomų plastmasinių indelių“, – pabrėžė L. Virbickas.
Surinktas aliejus vėliau perdirbamas į biokurą.
„Reikia suprasti, kiek žalos aliejus gali padaryti – pakuotes sugadinti, o nuleistas į kanalizaciją kenkia vamzdynams“, – tvirtino L. Virbickas.
Mokslininkai įspėja – iš pirmo žvilgsnio nekaltas aliejaus pylimas į kriauklę gali pridaryti rimtos žalos.
„Aliejus, patekęs į vamzdynus, pradeda blogą darbą nuo patekimo vietos – gali užkimšti vamzdynus, sukelti nemalonų kvapą“, – šnekėjo KTU aplinkosaugos technologijos katedros docentė Inga Urniežaitė.
Patekęs į nuotekų sistemas, aliejus apkrauna valymo įrenginius – galiausiai nukenčia mokesčių mokėtojų piniginės.
„Didieji įrenginiai – sumos tampa didelės. Kai sutrinka sistemos, atsiranda dideli nuostoliai“, – teigė I. Urniežaitė.
Pradėjus rinkti aliejų, jau ieškoma būdų, kur jį panaudoti.
„Pradedant nuo biokuro gamybos, aromatingų žvakių, muilo. Mes paruoštume medžiagą, kuri būtų vėliau naudojama 3D spausdinimui – iš to galima spausdinti bet kokius produktus“, – nurodė KTU aplinkosaugos inžinerijos magistrantė Emilija Mockutė.
Sunku patikėti, bet mūsų keptuvių aliejus gali virsti 3D spausdiniais, kuriuos vėliau naudoja mokslininkai.
„Tai, ką galime pagaminti iš 3D spausdinimo granulių, galime ir iš riebalų granulių tokius pat produktus padaryti“, – tvirtino E. Mockutė.
Kaune prasidėjęs aliejaus surinkimas stambių gabaritų aikštelėse artimiausiu metu prasidės ir visame Kauno regione. Nors kai kuriose savivaldybėse aliejus surenkamas jau kone 20 metų.
Naujausi komentarai