KAUNE VIEŠINTIS P. SALOVEY: ANKSČIAU UNIVERSITETUOSE NESIMOKĖ TIEK DAUG STUDENTŲ

Kaune besilankantis prestižinio Jeilio universiteto (JAV) prezidentas, profesorius Peteris Salovey pabrėžė, kad aukštasis mokslas atlieka išskirtinę misiją. Priešingai nei daugelis kitų sektorių, jis nepaiso kultūrinių, politinių, socioekonominių ar kitų skirtumų ir suvienija geriausius protus – vardan žinių ir išmanymo.

Kasmetinė pasaulinė apklausa „Trust Barometer“ („Pasitikėjimo barometras“), kurioje buvo apklausta 33 tūkst. respondentų, patvirtino, kad tik pusė (49 proc.) tiki, kad po penkerių metų jie gyvens geriau. Vos penktadalis sakė tikintys, jog jų valstybės sistema veikia jų labui. Valdžia pasitiki taip pat mažiau nei pusė – 47 procentai. Tačiau yra viena išimtis – daugiau nei 60 proc. apklaustųjų pasitiki akademiniais ekspertais. Tokias mintis, kalbėdamas apie universitetų ateitį Kaune išsakė profesorius P. Salovey, kuriam Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) įteikė Garbės daktaro regalijas.

Pasak lietuviškų šaknų turinčio garsaus mokslininko, šiandien visame pasaulyje žmonės nerimauja dėl savo ateities gerovės, karjeros, ekonominės padėties, todėl universitetai savo tyrimais ir kitomis veiklomis privalo parodyti, jog būtent išsilavinimas, platus dalykų išmanymas yra raktas į sėkmę – ypač dabar, pasauliui susiduriant su klimato kaitos, migracijos, nelygybės ir kitais iššūkiais.

„Keliaudamas po pasaulį, pastebėjau, jog didelės nežinomybės ir iššūkių laikais universitetus sieja pasitikėjimas laisvųjų menų išsilavinimo transformuojančia galia ir įsipareigojimu tobulinti pasaulį pasitelkiant mokslą ir švietimą. Juk, kai kalbame apie pokyčius lemiančias technologijas, tokias kaip mobilieji telefonai, vakcinos, genų sekoskaita, GPS ir taip toliau – visi jie remiasi atradimais, padarytais universitetuose“, – kalbėjo Jeilio prezidentas.

Pasak svečio, universitetai yra tokių pasaulį keičiančių idėjų inkubatoriai, o jų svarba ateityje nemažės – priešingai, niekada anksčiau pasaulio universitetuose nesimokė tiek daug studentų, kiek dabar, ir jų skaičiai turėtų ir toliau augti tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.

Kita vertus, P. Salovey įspėja, jog žmonės šiandien dažnai pasiduoda pesimizmui – dėl savo ateities, dėl nepasitikėjimo valdžia ir ekonominės padėties.

Technologiniai atradimai, kurie yra atidžiai pritaikomi atsižvelgiant į teisinius, istorinius, psichologinius tyrimus, stiprina mūsų visuomenę, užuot pakenkdami jai.

„Gera žinia ta, kad 63 proc. apklaustųjų pasitiki akademiniais ekspertais. Tai mums reiškia vienu metu ir iššūkį, ir galimybę – pasinaudojant duomenimis ir kruopščiais tyrimais, stiprinti visuomenės pasitikėjimą mumis. Patvirtinti, jog įgytas akademinis laipsnis lemia ekonominę sėkmę ateityje, skleisti žinią apie universitetų vertingumą keliant žmonių ir visuomenių gerovę“, – sakė prof. P. Salovey.

Galimybių įrodyti šią naudą netrūksta. Pasak eksperto, universitetai gali parodyti pasauliui, kaip kovoti su tokiais opiais klausimais kaip nusikalstamumas, klimato kaita, migracija, ligos, nelygybė, ekstremizmas ir daug kitų. Taip pat, žinoma, svarbu visų sričių studentus paruošti išėjimui į pasaulį – prisitaikymui greitai besikeičiančioje rinkoje.

Kalbėdamas apie technologijų plėtrą, Jeilio universiteto prezidentas akcentavo būtinybę pasitelkti inovacijas akademikų ir studentų bendradarbiavime – taikyti internetines platformas, kurios leidžia universitetams vienytis į tinklus, teikti paskaitas internetu, lanksčiau mokytis ar vykdyti tyrimus ir taip toliau. Tokią platformą naudoja ir Jeilio universitete veikiantis Globalinis pažangaus valdymo tinklas, kurios dėka jis vienija 30 aukštojo mokslo institucijų Europoje, Afrikoje ir kituose pasaulio kraštuose.

Prof. Peteris Salovey atkreipė dėmesį ir į laisvųjų menų (lot. artes liberales) reikšmę šiandien – tiek Jeilio, tiek Vytauto Didžiojo universitete palaikomą studijų principą, kuris remiasi galimybe įgyti platų, specialybinėmis žiniomis neapsiribojantį išsilavinimą.

„Priimdami technologijas, privalome nepamiršti, kad laisvieji menai yra gyvybiškai svarbūs. Technologinė pažanga yra ne ką mažiau susijusi su humanitariniais mokslais nei su inžinerija. Laisvųjų menų išsilavinimas, akcentuojantis atvirumą, lankstumą ir kritinį mąstymą, priima technologinius pokyčius“, – paaiškino mokslininkas.

Jis priminė, jog technologiniai atradimai remiasi ne tik tiksliaisiais ar gamtos mokslais, tokiais kaip fizika, bet ir menais, humanitariniais, socialiniais mokslais. Pavyzdžiui, kultūra, istorija, teisė, dizainas ir kitos sritys atlieka didelį vaidmenį technologijų taikyme ir pristatyme visuomenei, jau nekalbant apie tai, jog technologines problemas spręsti lengviau turint istorijos, etikos ir filosofijos žinių.

„Technologiniai atradimai, kurie yra atidžiai pritaikomi atsižvelgiant į teisinius, istorinius, psichologinius tyrimus, stiprina mūsų visuomenę, užuot pakenkdami jai. Ateities universitetas yra toks, kuris, nepaisant technologijų pažangos, revoliucijų, pakeitusių mūsų mokymosi būdus, vis vien ugdo plataus išmanymo, labai metodišką intelektą, iš anksto nenurodydamas, kaip tas intelektas bus naudojamas. Tai yra laisvųjų menų išsilavinimo esmė. Tradicinės jo vertybės yra pagrindas, kuris nulems mūsų ateitį šioje mokslinėje ir technologinėje revoliucijoje“, – dėstė prof. P. Salovey.

Naujasis VDU Garbės daktaras taip pat išreiškė norą įgyti patirties iš kolegų Vytauto Didžiojo universitete – apsikeisti idėjomis, kaip universitetai gali suteikti tokį išsilavinimą, kuris leistų žmonėmsbūti labiau užtikrintais dėl savo ir pasaulio ateities, padėtų kovoti su įvairiais iššūkiais ir prisidėtų prie ekonominės, socialinės ir kitokios pasaulio gerovės kūrimo.