KAUNIETIS: SULČIŲ BUTELIUKAS SPROGO IR SUŽALOJO AKĮ, O „LIDL“ ATSTOVŲ ELGESYS – PASITYČIOJIMAS

„Prekybos centre „Lidl“ pirktų sulčių buteliukas sprogo ir sužalojo mano 77-erių mamai akį. Kreipėmės į prekybos tinklą dėl kompensacijos, tačiau jie pasiūlė 20 eurų čekį apsipirkti jų parduotuvėje. Tai – pajuoka ir pasityčiojimas iš žmogaus“, – sakė portalo kauno.diena.lt skaitytojas Elvidijus Gasinskas.

Rega susilpnėjo perpus

Kaunietis pasakojo, kad įvairių vaisių sulčių „Solevita“ buteliuką 77-erių mama Savanorių pr. 315 esančioje „Lidl“ parduotuvėje pirko maždaug prieš mėnesį.

Sulčių buteliuką moteris parsinešė namo ir maždaug parą laikė šaldytuve. „Atidarant plastmasinis buteliukas sprogo – kamštis pataikė mamai į akį. Sulčių galiojimas –  iki 2021 metų balandžio, – pasakojo vyras. –21.30 val. mamą išvežė greitoji medicinos pagalba, o namo ji grįžo tik apie 4.30 val. ryto, nes negalėjo gultis į ligoninę. Akį vis dar skauda, akyse mirga, banguoja, krenta šešėliai. Mama sako, kad rega per pusę susilpnėjo. Ji vis dar vairuoja, tad gerai matyti, jai labai svarbu.“

E. Gasinskas atviras: šeima kreipėsi į „Lidl“ dėl kompensacijos, tačiau norimo rezultato vis dar nepavyksta pasiekti. „Mamai išrašė penkių rūšių vaistus, už juos jau sumokėjome apie 200 eurų. Trečiadienį mama vėl eina vizito pas gydytoją, nes rega neatsistato. Mes turime gydytojų išvadas ir išrašus, tad bandėme su prekybos tinklo atstovais gražiai kalbėtis, bet jie gražiai kalbėtis nenori. Sako, kad trūksta įrodymų ir kad mano mama pati kalta, kad taip nutiko, siūlo 20 eurų čekį apsipirkti jų parduotuvėje. Tai – pajuoka ir pasityčiojimas iš žmogaus“, – teigė E. Gasinskas.

Mamai išrašė penkių rūšių vaistus, už juos jau sumokėjome apie 200 eurų.

Anot jo, šeima siekia, kad būtų sąžiningai atlyginta už patirtus sužalojimus, o to nepasiekus gražiuoju, svarsto galimybę kreiptis į teismą.

Paprašė duomenų

„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta teigė, kad apie šią situaciją yra žinoma. „Iš tiesų, gavome skundą iš klientės, kuri teigia, kad sulčių gėrimo kamščiu susižalojo akį. Nedelsiant kreipėmės į tiekėją ir gavome patikinimą, jog tokia situacija sunkiai įmanoma, nes sulčių pakuotės yra kokybiškos ir panašių sužalojimų sukelti negali. Patys irgi nesame susidūrę su panašiu atveju. Vis dėlto, reaguodami į klientės skundą, nusprendėme pasiūlyti 20 eurų kompensaciją ir taip pat paprašėme duomenų, kokios gydymo išlaidos buvo patirtos, kad galėtume įvertinti kompensacijos dydį, – teigė prekybos tinklo atstovas. – Atvejai, kad klientai susižalotų maisto produktais ar jų pakuotėmis, yra itin reti, bet jei nutinka kažkas panašaus, visuomet aiškinamės situaciją su tiekėju ir įvertiname patirtas gydymosi bei susijusias išlaidas.“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

VVTAT tokių skundų pastaraisiais metais nesulaukė

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai teigė, kad pastaraisiais metais nėra sulaukę tokio pobūdžio vartotojų skundų. VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Natalija Jarmulkovič atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nuostatais, VMVT pagal kompetenciją tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, neatitinkančio saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymą, teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų, nesaugių maisto tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat kontroliuoja vidaus rinkai ir eksportui skirto maisto atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymą, teikimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams, nustatytosios privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tvarkos laikymąsi.

„Papildomai pažymime, kad vartotojas, kuriam buvo parduota nekokybiška prekė, savo pasirinkimu turi teisę: reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti prekės trūkumus (pataisyti prekę); reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Keliant reikalavimą atlyginti nuostolius, nukentėjusiajai šaliai yra keliama pareiga konkrečiais įrodymais pagrįsti patirtų turtinių nuostolių dydį, o jei ji negali nuostolių tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, – teigė N. Jarmulkovič. – Vartotojas, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą. Pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojas, nesutikdamas su pardavėjo atsakymu, turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.“

Asociatyvi freepok.com nuotr.

Šiuo atveju, kreipiantis į VVTAT, svarbu pateikti kreipimosi į pardavėją ir pardavėjo atsakymo (jei buvo pateiktas) kopijas, pirkimo dokumento kopiją, patirtą turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų kopijas (pavyzdžiui, gydymo ar vaistų išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas) ir kitus turimus ginčui svarbius dokumentus.

Pažymėtina, kad neturtinės (moralinės) žalos dydį nustato teismas.

„Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, gavusi tokio pobūdžio vartotojo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, VVTAT kreiptųsi į VMVT, prašydama pateikti išvadą dėl produkto atitikties“, – aiškino specialistė.

Nukrypimų nebuvo nustatyta

Dėl šios situacijos skundą, pasirodo, gavo ir nagrinėjo VMVT. „VMVT inspektoriai nedelsdami nuvyko į minėtą prekybos vietą. Neplaninio patikrinimo metu buvo paimti prekybos vietoje buvę to paties gamintojo, pavadinimo, partijos gėrimai ir įvertinta jų būklė: skonis, kvapas, kokybė, tara ir kt. Nukrypimų, kurie galėtų sukelti produkto rūgimą, taip pat surūgusių minėtos partijos produktų ar kitų aplinkybių (netinkamų laikymo sąlygų, taros broko ir pan.), dėl kurių produktas galėtų netikėtai sprogti, nustatyta nebuvo“, – teigiama VMVT atsiųstame laiške. 

Per keletą pastarųjų metų VMVT yra gavusi ir nagrinėjusi kelis pavienius skundus, kai sprogo ar dužo vartotojų įsigyti į stiklinę tarą supilstyti fermentuotų gėrimų buteliai.  „Tačiau šiuo konkrečiu jūsų minimu atveju pagrindo ar aplinkybių, leidžiančių teigti, kad minima situacija įvyko dėl gamintojo ar prekybininko kaltės, nustatyta nebuvo. Taip pat negalime įvardinti ir priežasčių, dėl ko galėjo kilti panaši situacija“, – aiškino specialistai.