KAUNO IX FORTO MUZIEJAUS SODE – ISTORINĖS PATIRTYS PER MUZIKĄ IR TEATRĄ

Penktadienį minint Gedulo ir vilties dieną Kauno IX forto muziejuje surengtas didelio susidomėjimo sulaukęs renginys „Birželio sodas“. Šiemet svarbios istorinės patirtys nuo scenos perteiktos per muziką ir teatrą.

Aktorė, režisierė, choreografė, poetė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Birutė Mar pasidalijo scenine miniatiūra iš spektaklio „Ledo vaikai“. Jis sukurtas pagal autentiškus jos tėvų ir kitų 1941–1956 m. Lietuvos tremtinių atsiminimus.

„Kareiviai užkalinėjo vagonus, liko tik langelis orui įkvėpti. Kur vežat, mes gi nekalti. Gal į Ameriką? Į Sibirą! Mamyte, o kas tas Cibiras? Sėdėjo labai graži moteris su kūdikiu. Berniukas? Reikėtų pakrikštyti. Nespėjom namie. Vagone buvo surengtos krikštynos“, – situacijos tragizmas atsispindėjo kiekvienoje smulkmenoje.

„Oi tu, bulvele, pilvo paguoda, už tave daiktus gerus parduoda“, – surimuotos eilutės lydėjo pasakojimą, kaip mama iš turgaus grįžo be gražiosios staltiesės ir be vestuvinio žiedo, bet su trupučiu maisto.

Renginyje dalyvavo ir B. Mar tėtis – Algirdas Marcinkevičius, ištremtas 1941 m birželio 14 d. iš Kauno.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Birutė per savo prizmę praleidžia mūsų išgyvenimus. Mes buvome pradininkai. Trėmimai tęsėsi. Trėmė ir 1948 m. ir po to kasmet dar ilgai. Pirmoji mūsų grupė buvo 2,5 tūkst. žmonių, vežė per Altajų į Šiaurę. Daug prisiminimų ir didelių kančių. Daug tremtinių jau nebėra. Semkimės iš jų jėgų, būkime kiek galima tvirtesni. Reikalinga laikytis visiems kartu. Kilkime civilizacijos keliu aukštyn, visi aktyviai dalyvaukime visuose valstybės statybos baruose“, – visiems geros sveikatos linkėjo A. Marcinkevičius.

Oi tu, bulvele, pilvo paguoda, už tave daiktus gerus parduoda.

Po to skambėjo Giedriaus Arbačiausko, Gintarės Bauerytės, Dominykos Budinavičiūtės, Roko Kašėtos ir Živilės Mackevičiūtės atliekami kūriniai.

Kauno IX fortas dažniausiai siejamas su nežmoniškais Holokausto įvykiais, tačiau pirmosios tragiškos šios vietos patirtys yra susijusios būtent su sovietine okupacija.

1940 m. prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, forte veikiantis Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialas perėjo sovietų saugumo struktūrų žinion ir buvo paverstas laikinu politinių kalinių – nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimui nusipelniusių mokytojų, karininkų, visuomenės veikėjų, paskirstymo tašku.