KAUNO KLINIKINĖJE LIGONINĖJE – DIDESNĖS DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS

Naujoji endoskopinė aparatūra, kurią įsigijo Kauno klinikinė ligoninė, padeda diagnozuoti ne tik onkologines ligas, bet ir ikivėžinius kai kurių vidaus organų pakitimus, kuriuos gydant užkertamas kelias vėžiui.

Naujoji endoskopinė aparatūra, kurią įsigijo Kauno klinikinė ligoninė, padeda diagnozuoti ne tik onkologines ligas, bet ir ikivėžinius kai kurių vidaus organų pakitimus, kuriuos gydant užkertamas kelias vėžiui.

Tiksliau, anksčiau, lengviau

Ligų diagnostikai žmogaus organų apžiūra iš vidaus jau seniai nieko nestebina. Tai tapo įmanoma sukūrus endoskopinę aparatūrą su optine sistema ir šviesos šaltiniu. Tačiau dabartiniai endoskopai nuo savo pirmtakų, anot Kauno klinikinės ligoninės medikų, skiriasi kaip diena nuo nakties. Tai, ką ligoninė įsigijo prieš dvi savaites, yra didžiulis pokytis ligų diagnostikos ir netgi gydymo srityje.

„Naujoji mūsų ligoninės įsigyta endoskopinė japonų „Olympus“ firmos aparatūra yra naujausios kartos diagnostinė sistema, leidžianti ištirti skrandį, storąją žarną, bronchus. Didesnė vaizdo raiška monitoriuje įgalina šių organų patologijas diagnozuoti daug tiksliau, pastebėti vos beprasidedančius pakitimus, įtarti jų užuomazgas. Be to, ši aparatūra tyrėjui suteikia daug papildomų galimybių“, – aiškina Kauno klinikinės ligoninės Pirmosios konsultacinės poliklinikos vadovė gydytoja Leonė Čepinskienė.

Naujasis aparatas daug didesnis už senąjį, kuris tebestovi gretimame diagnostikos kabinete. Į akis krenta ir didelis monitorius. Aparatas turi priedėlius, kurie prijungiami konkrečiai sričiai tirti. Viena jų, pastaruoju metu tiriama bene dažniausiai, – žarnynas.

„Valstybei finansuojant Storosios žarnos vėžio profilaktikos programą labai daug pacientų ateina išsitirti, ar jiems negresia ši liga“, – sako gydytoja L.Čepinskienė.

Diagnozuoja ir operuoja

Gydytojo chirurgo Sauliaus Bradulskio įsitikinimu, išsitirti žarnyną būtina kiekvienam, sulaukusiam 50 metų.

„Jei artimi giminės yra sirgę vėžiu, pasitikrinti reikia dar anksčiau, sulaukus 40-ies. Pastebėjus kraujo išmatose arba jei slaptą kraujavimą rodo kraujo testas, būtina skubėti pas gydytoją, nesvarbu, kiek žmogui metų. Tiriant tokius ligonius kone kas trečiam randama patologija“, – aiškina gydytojas S.Bradulskis.

Gydytoja L.Čepinskienė pabrėžia, kad anksti, pirmojoje stadijoje, kai žmogus dar nejaučia absoliučiai jokių simptomų, aptikus žarnyno vėžį, jis yra lengvai išgydomas ir nepalieka jokių pėdsakų.

Naujasis endoskopas gydytojams leidžia pamatyti pačius mažiausius darinius, kraujotakos nukrypimus.

„Yra filtrai, kurie išryškina kraujotaką, ir mes galime ją stebėti. Taip labai anksti galima pamatyti dar tik besimezgančius navikus, nesant jų sukeltų organinių pakitimų. Iš tos vietos tikslinga imti biopsijas“, – naujojo endoskopo galimybes įvardija gydytojas endoskopuotojas Tomas Giedrys.

Taip pastebimi ir polipai žarnyne. Jie retai būna piktybiniai, bet ilgainiui gali supiktybėti. Be to, užaugę dideli gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, todėl yra šalinami. Kai jie mažesni nei 3 cm diametro, tai dažniausiai atliekame tyrimo metu.

Naujos bronchoskopijos galimybės

„Pašalinti polipus endoskopu labai nesunku, juolab su mūsų įsigytu naujuoju aparatu, kuris mato giliai ir plačiai. Polipai pašalinami labai tiksliai, todėl pacientas daug mažiau traumuojamas“, – pabrėžia gydytoja L.Čepinskienė.

Ji pasakojo, kad senosios kartos ligoninės turimas aparatas neturi ne tik šių pranašumų. Juo nebuvo galima atlikti tiek daug tyrimų kaip dabar, nes po kiekvienos procedūros valandą laiko trukdavo dezinfekcija. Dabar, įsigijus dar vieną endoskopinės diagnostikos sistemą su visais priedais, galima paspartinti darbą, atliekant tyrimą po tyrimo, nelaukiant, kol panaudotas endoskopinis priedas dezinfekuosis. Pavyzdžiui, atlikus žarnyno tyrimą, kol jo priedėliai dezinfekuojami, galima tirti skrandį, prijungus gastroskopą. Kol šis dezinfekuojamas, galima tirti bronchus.

„Bronchoskopijos atliekamos dėl bronchų vėžio. Ir diagnostikai, ir bronchams plauti, kai bronchitas yra pūlingas. Su prastais aparatais galėjome atlikti vien tik pastarąją procedūrą, o dabartinė tarnauja bronchų ir plaučių ligų diagnostikai“, – padidėjusias ligoninės medikų galimybes vardija Konsultacinės klinikos vadovė L.Čepinskienė.

Kur dirba pilvo chirurgai

Akivaizdu, kad Kauno klinikinė ligoninė yra moderni, atliekami tyrimai kaip ir Kauno klinikose. Beje, gerybinės išaugos žarnyne saugiau šalinamos gydymo įstaigoje, kurioje yra išvystyta pilvo chirurgija. Būtent tokia yra Kauno klinikinė ligoninė.

„Mūsų chirurgai yra aukščiausios kvalifikacijos, labai patyrę. Jų atliekamos operacijos prilygsta tretiniam lygiui“, – kolegas giria gydytoja kardiologė L.Čepinskienė.

Chirurgas S.Bradulskis aiškina, kodėl geriau sveikatą tikrintis ligoninės poliklinikoje, kur prireikus būtų čia pat suteikta įvairių specialistų pagalba.

„Yra tikimybė, kad per kiekvieną, net menkiausią, tyrimą gali pasitaikyti nenumatytų sveikatos sutrikimų, komplikacijų. Kai tai atliekama ligoninėje, čia pat yra visi skubios pagalbos specialistai ir sąlygos ją teikti“, – pabrėžia gydytojas chirurgas, atliekantis ne tik žarnyno, bet ir skrandžio, kitų vidaus organų operacijas.

„Naujuoju endoskopu tiriama ir dvylikapirštė žarna, nustatoma tulžies pūslės akmenligė. Puikiai matyti akmenukai, įstrigę tulžies latakuose“, – dar daugiau moderniosios medicinos galimybių įvardija gydytojas endoskopuotojas T.Giedrys.

Išmoko pasakyti diagnozę

Ko gero, visi suaugusieji žino, kas yra tulžies pūslės akmenligė. Tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenų. Tulžies latakų tyrimas yra sudėtingas, jis gali sukelti komplikacijų.

„Dabar, tiriant naujuoju aparatu, komplikacijų rizika daug mažesnė, galima sakyti, minimali. Latakuose aptiktą akmenuką galima ištraukti tuo pačiu endoskopu. Kai viskas labai tiksliai matoma – daug paprasčiau ir lengviau“, – džiaugiasi gydytojas T.Giedrys.

Neretai dėl šios procedūros endoskopuotojai konsultuojasi su chirurgais. Pastarieji perima ligonius, kai reikia sudėtingesnio chirurginio gydymo. Gydytojas T.Giedrys sako jau išmokęs ligoniams pasakyti, kad jiems – vėžys, nors tai padaryti ir nėra lengva.

„Pradedi iš toliau, palieki vilties, kad viską patvirtins biopsija, bet žmogus iš mūsų kabineto išeina žinodamas tiesą“, – patirtimi dalijasi gydytojas T.Giedrys ir pabrėžia, kad nereikia bijoti tirtis, nes naujuoju endoskopu vėžys pastebimas dar gleivinėje, kurią pašalinus, žmogus lengvai pasveiksta.

Medikai griauna mitus

Medikai pabrėžia, kad nereikia bijoti nei gastroskopijos, nei kolonoskopijos, o tai, kad šie tyrimai labai skausmingi, gėdingi, tėra mitas. Atliekant tyrimus kvalifikuotai, skausmingi pojūčiai yra minimalūs.

„Pasišnekėjome apie gyvenimą, pašalinome šešis polipus, ir išėjo žmogus patenkintas“, – ką tik atliktą tyrimą ir procedūrą pakomentavo chirurgas S.Bradulskis.

Tiems, kurie labai bijo, tyrimas atliekamas taikant nejautrą, suleidus skausmo malšinamųjų ar migdomųjų vaistų į veną. Tokiu atveju po tyrimo dar pagulėti nebūtina, bet tris valandas negalima vairuoti automobilio, nes žmogus gali būti šiek tiek apsvaigęs. Kai kuriais atvejais tyrimas atliekamas taikant bendrinę nejautrą – narkozę. „Privačių gydymo įstaigų medikai pabrėžia, kad endoskopinius tyrimus atlieka taikydami narkozę. Betgi ne visi to nori!“ – tikina gydytoja L.Čepinskienė.

Jos kolega S.Bradulskis priduria, kad ligoniui pageidaujant kolonoskopijoms su narkoze pasitelkiami anesteziologai, anestezistės. Juk šių sričių medikai dirba ligoninėje, to neturi poliklinikos. Anesteziologai gali labai atidžiai stebėti ligonio būklę, todėl tyrimus galima atlikti esant įvairioms sveikatos problemoms ar vyresnio amžiaus pacientams.

„Jei pacientui yra diagnozuotas širdies ar kvėpavimo nepakankamumas, atliekant endoskopinį tyrimą skausmo malšinimas dažniausiai siūlomas“, – patikslina kardiologė L.Čepinskienė.

Su atsakomybe ir meile

Dėl sunkių ligonių Kauno klinikinės ligoninės medikai konsultuojasi su kolegomis iš Kauno klinikų arba persiunčia ligonius į jas.

„Darome viską, kad mūsų pacientui būtų kuo geriau, kad jis gautų efektyviausią pagalbą. Klinikos turi videosistemą plokštiems tiesiosios žarnos polipams šalinti. Dažnai jų būna tarp raukšlių ir tuomet sunku juos pastebėti“, – atvirai, nuoširdžiai kalba chirurgas S.Bradulskis.

Medikai tvirtina, kad skrandžio tyrimas sunkesnis nei žarnyno. Dar labai daug lemia, kaip tyrimai atliekami ir kokia aparatūra. Kai Kauno klinikinė ligoninė įsigijo pačią naujausią, endoskopuotojai darbą pradeda nuo pusės aštuonių ryto.

„Pirmiausia tyrimai atliekami vyresnio amžiaus, sergantiesiems cukriniu diabetu, žodžiu, silpnesnės sveikatos žmonėms, kurie negali ilgai būti nevalgę“, – gydytoja L.Čepinskienė pabrėžia, kad į kiekvieną pacientą žiūrima jautriai ir atsakingai.

Naujasis endoskopas leidžia įrašyti visus vaizdus, juos archyvuoti, nes turi atmintį. Vaizdinę tyrimų informaciją galima aptarti per rytinius pasitarimus kartu su chirurgais.

Storosios žarnos vėžio pavojus

Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama po daugiau nei 1 600 storosios žarnos vėžio atvejų.

Vėžio registro duomenimis, mūsų šalyje 2011 m. buvo diagnozuoti 1 629 nauji šio vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų. Susirgimai storosios žarnos vėžiu užima antrą vietą ir tarp susirgimų (neskaičiuojant odos vėžio), ir tarp mirčių nuo vėžio.

Susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje didėja: 1995–1999 m. siekė 34 proc., o 2005–2009 m. – 45,9 proc.

Pagal Storosios žarnos vėžio profilaktikos programą vieną kartą per dvejus metus išsitirti dėl storosios žarnos vėžio gali 50–74 metų žmonės. Jiems suteiktos paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.

Per penkerius programos įgyvendinimo metus buvo nustatyta daugiau nei 600 storosios žarnos vėžio atvejų, o ikivėžinių pakitimų daugiau nei 4 000 atvejų.

Tikrai nebūtina laukti šeimos gydytojo kvietimo pasitikrinti, kiekvienas dėl šių tyrimų gali pats kreiptis į šeimos gydytoją.