Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje dirbanti gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad šį rudenį daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, kurių didžiausią dalį sudaro kvėpavimo organų ligos.

Gydytojos teigimu, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki aštuoniolikos metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

„Mūsų akiratyje – įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną, – viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bronchitas, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimai. Vaikams pradėjus lankyti švietimo įstaigas, būrelius, jaučiamas šių susirgimų skaičiaus augimas. Dažnai tėveliai skundžiasi, kad liga ilgai užsitęsia, kosulys stiprėja, nepaisant taikomo gydymo. Arba vaikas lyg ir pasveiksta, bet po savaitės infekcija vėl atsinaujina. Tuomet mažiesiems pacientams prireikia ne tik šeimos gydytojo, bet ir gydytojo specialisto pagalbos“, – sako gydytoja.

Mūsų akiratyje – įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną.

LSMU Kauno ligoninės pranešime atkreipiamas dėmesys, jog stebima ir nauja tendencija, kad šiemet ligoninėje padaugėjo paauglių, kurie buvo gydyti stacionare dėl COVID-19 infekcijos ir jos sukeltos pneumonijos. Konsultacijos metu vertinama tokių pacientų būklė, sveikimas, ilgalaikės infekcijos pasekmės. Jei reikia, atliekami kontroliniai tyrimai liekamiesiems reiškiniams įvertinti.

Pasak vaikų pulmonologės V. Kudirkienės, svarbu ne tik stiprinti imunitetą grūdinantis, sveikai maitinantis, dažniau būnant gryname ore, užsiimant fizine veikla, bet ir elementariai vengti bet kokių infekcijų šaltuoju metų laiku.

Ligos simptomai gali kartotis dėl to, kad vaikai po ilgo karantino ir vasaros atostogų grįžo į kolektyvus ir bendraudami tarpusavyje „dalijasi“ skirtingomis infekcijomis. Atkryčio priežastimi gali tapti ir paskubėjimas vaiką išleisti į darželį ar mokyklą jam visiškai nepasveikus. Ligoninėje tokiam pacientui pirmiausia išsiaiškinama ligos eiga, atliekami laboratoriniai, esant reikalui, – rentgenologiniai tyrimai.

„Užsitęsusio kosulio priežasčių yra daug, tad neretai, norėdami patikslinti diagnozę, pacientus siunčiame ir pas kitus specialistus: ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją, vaikų infektologą, vaikų gastroenterologą ar vaikų neurologą. Greta medikamentinio gydymo, gydytojas reabilitologas gali paskirti ir ambulatorinės reabilitacijos procedūras. Dirbdami kartu, galime geriau padėti savo mažiesiems pacientams pasveikti“, – apie pagalbos galimybes pasakoja V. Kudirkienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad išaugo ne tik infekcinių susirgimų skaičius. Šįmet į LSMU Kauno ligoninės medikus kreipiasi daugiau pacientų dėl astmos paūmėjimo, dažniau ši diagnozė nustatoma ir pirmą kartą. Viena iš to priežasčių galėtų būti išaugęs virusinių infekcijų, išprovokuojančių šios ligos simptomus, skaičius.

Pasak medikės, astma įtariama tuomet, kai vaikas kosėja, dūsta, jam kvėpuojant girdimas švilpesys, cypimas krūtinėje, ir šie simptomų epizodai kartojasi kelis kartus per metus ar kiekvienos virusinės infekcijos metu.

„Nėra taip, kad iš karto galime patvirtinti astmos diagnozę. Visuomet atidžiai analizuojame visų vaiko susirgimų istoriją, išsiaiškiname apie kitas alergijos formas – bėrimus, virškinimo sutrikimus, alerginės slogos simptomus, pasitiksliname, ar šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis. Ligoninėje turime galimybę atlikti papildomus tyrimus: odos dūrio mėginius, specifinių imunoglobulinų prieš maisto ir įkvepiamuosius alergenus kraujyje tyrimus, kvėpavimo funkcijos tyrimą. Tik surinkus visą informaciją, atmetus kitas dusulio priežastis, diagnozuojama astma ir skiriamas gydymas“, – teigia V. Kudirkienė.

Ji dar priduria, kad astmos diagnozės nereikėtų išsigąsti. Dalis mažųjų pacientų ją „išauga“ ir simptomai nesikartoja, kitiems pavyksta ligą suvaldyti. „Paskyrus gydymą, tokie pacientai pas specialistą profilaktiškai lankosi kas 6–12 mėnesių. Stebime, ar taikomas gydymas yra veiksmingas, prireikus peržiūrime gydymo planą ir jį koreguojame. Mokome ir tėvelius, kaip vengti provokuojančių veiksnių, teisingai vaikui vartoti paskirtus vaistus, kaip jam pagelbėti dusulio priepuolio metu“.

V. Kudirkienė pastebi, kad šiais metais yra ir pokyčių. „Džiaugiamės, kad į polikliniką palaipsniui vėl grįžta pacientai, kuriuos stebėjome ilgą laiką iki COVID-19 pandemijos. Tai vaikai, kurie vaikų pulmonologų stebimi dėl latentinės tuberkuliozės infekcijos, po kontakto su sergančiu tuberkulioze ar persirgę aktyvia tuberkulioze. Pernai karantino metu šių pacientų nematėme, o šiemet jų vėl sulaukiame, žinoma, ženkliai mažiau nei iki pandemijos“, – sako LSMU Kauno ligoninės gydytoja, kviesdama šeimos gydytojus atsiųsti šiuos pacientus į ligoninę pasikonsultuoti su specialistu bei pandemijos fone nepamiršti ir TB infekcijos.