Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda | Diena.lt

KAUNO MERAS MIESTO PAVELDĄ NIOKOJANČIAM LIETUVOS PAŠTUI: ARBA TVARKO, ARBA PARDUODA

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ragina susisiekimo ministrą spręsti situaciją dėl kultūros vertybe pripažinto Kauno centrinio pašto pastato.

„Griauti visada lengviau nei kurti. O dar lengviau nieko nedaryti ir leisti griūti. Būtent taip pastaruosius kelerius metus elgiasi Susisiekimo ministerija ir jos valdoma bendrovė Lietuvos paštas su griūvančiu Kauno centrinio pašto pastatu“, – teigiama BNS pirmadienį atsiųstame V. Matijošaičio komentare.

Kauno centrinio pašto pastate sausio viduryje įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.

Kaip BNS informavo mero atstovas Tomas Grigalevičius, V. Matijošaitis penktadienį oficialiai kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį dėl esamos pašto situacijos.

„Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti nieko nelaukiant – pastate įjungti šildymą. Ir tada susisiekimo ministras turi apsispręsti – arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoda tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą“, – teigia Kauno meras.

Arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoda tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą.

Pasak Lietuvos pašto atstovės Aušros Kurtkutės, pašto darbuotojai penktadienį buvo susitikę su Kauno centrinį paštą aptarnaujančių įmonių specialistais.

„Paprašėme įvertinti situaciją ir pateikti savo rekomendacijas. Jų išvadas turėtume gauti antradienį – tada, vadovaudamiesi jomis, priimsime tinkamiausią sprendimą“, – teigė ji.

Susisiekimo ministerija anksčiau BNS yra informavusi, kad šiuo metu nėra priimami jokie sprendimai dėl Lietuvos pašto pastatų, o strategiją, kaip su šiuo turtu elgtis, planuojama priimti per šiuos metus.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.

Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.

Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.

Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad interneto svetainėje peticijos.lt praėjusį ketvirtadienį paskelbta peticija, kuria Lietuvos paštas, ministerija, Kauno savivaldybė ir kitos institucijos raginamos „imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“.

„Stebėdami ilgus metus trunkantį AB Lietuvos paštas neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą – 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB Lietuvos paštą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“, – rašo peticijos iniciatoriai ir ragina pasirašyti peticiją. Ją galima rasti čia.

Šią peticiją yra pasirašę per 2,4 tūkst. asmenų.


Šiai situacijai neliko abejingi ir garsūs Kauno visuomenės veikėjai.

„Nedovanotinas Lietuvos paštas aplaidumas: susprogę radiatoriai prieš savaitę. O dabar – viso stiprumo srove tikrinimas, kur leidžia vanduo... Kadangi tarpukario architektūros vamzdynas paslėptas sienose, tai vamzdžiai dėl spaudimo sienose ir sprogo prie minus 10. Akivaizdu, pastatas visą žiemą liks nešildomas, vanduo sienose plėsis ir trauksis pagal minuso-pliuso režimą, pastatas dar labiau nuvertės ir jo būsimas remontas dar labiau išbrangs. Kiek galima? Kaip gali valstybė šitaip elgtis su visuomenei priklausančiu turtu? Tuo tarpu, kai kultūros bendruomenei trūksta patalpų ir yra parengtas ne vienas šio pastato įveiklinimo planas – jį pūdyti ir griauti akyse yra nebetoleruotina. Prisidėjau prie sukūrusių peticiją. Bet vien ja baigtis ši istorija negali. Šio pastato regeneracija turi tapti Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus „Lietuvos paštas“, prioritetu. Apmaudu kauniečiams buvo prieš šešerius metus, o šiandien tai nebepateisinama“, – teigia projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

„Kažkaip tokia situacija labai primena sovietinius laikus, kai visas turtas buvo „valdiškas“ ir juo nieks konkrečiai nesirūpino, nes, atseit, turtas visų, o tai reiškė, jog nėra šeimininko ir rūpintis turėtų „visi“. Taip dabar ir „rūpinasi“ visi, o realiai – niekas!!!“ – savo pozicija išreiškė šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė.

„Manau, Kauno centrinio pašto pastatui iškilo didžiulė grėsmė. Suprantu, kad tai visiškas abiejų pusių neveiklumas. Atsakomybę turi prisiimti ir savininkai, ir didžiąja dalimi valdininkai. Turiu omenyje ir paveldosaugą, ir savivaldybės klerkus. Nepaisant, kad turtas tartum ir ne jų, suprantame, kaip yra prižiūrimi tokio lygio pastatai iš paveldosaugos pusės. Tai yra nusikalstamas atlaidumas, o reiškiniai gali būti negrįžtami ir nepataisomi. Ar pačiam, kaip kauniečiui, skauda širdį? Absoliučiai“, – savo poziciją „Kauno dienai“ išreiškė aktorius Ramūnas Šimukauskas.

Turime lėšų šaligatviams, šviesoforams, o savo modernizmo perlui?

Architektė Jolita Kančienė teigė šią situaciją vertinanti kaip valstybės politikos neturėjimą prižiūrėti kultūros paveldo pastatus.

„„Pienocentras“, „Pažanga“ – jie stovi nešildomi arba menkai šildomi, todėl kiekvieną jų gali ištikti toks pats likimas. Kalbant apie Kauno centrinį paštą – jis mūsų perlas, Felikso Vizbaro kurtas su intencija, kad tai bus lietuviškas kūrinys. Tinkas primena lietuvišką smiltainį, langų rėmai – su medžio drožiniais. Nekalbu apie interjerą, kuriame tiesiogiai išskaitoma lietuvybė. O dabar su šiuo pastatu katastrofa akivaizdi. Per fasadą nutekėjo vandenys. Ką tai reiškia? Tai, kad vanduo yra po tinku. Šaldomas jis stingsta ir plėšia tinką. Atšilus jis turėtų nukristi, jei ne šiemet, tai kitąmet. Kitas dalykas – pelėsis. Pastatui jis – kaip žmogui vėžys. Mes turėjome krūvas pastatų, kurie fiziškai sunaikinti. Tai ir buvęs sulčių fabrikas, ir kareivinės. Pastarosios atstatomos, o visa kita griūva. Suprantu, kad mūsų valstybė neįgali ekonomiškai, neturi finansų, todėl gal turtingi verslininkai galėtų pagalvoti ir investuoti ne tik į asmeninį turtą, bet ir į savo šalį, miestą, žmones. Tokiu būdu dar ir įsiamžintų“, – sakė architektė.

Fotografas Mindaugas Kavaliauskas akcentuoja, kad Kauno centrinis paštas – lyg Gedimino kalnas.

„Daug kas žiūri iš šalies, bet niekas nieko nedaro. Savininkų AB Lietuvos paštas laikysena – nepateisinama. Nenaudojamas tokios kultūrinės vertės pastatas jau turėjo galimybių atgimti. Pastarąjį kartą Kauno kultūrininkų iniciatyvai pašte kurti art deko muziejų buvo uždarytos durys. Ateitis? Jei Lietuvos paštas neplanuoja parduoti ar perduoti pastato, gal bent čia įgyvendintų vyriausybės pažadą – galėtų įkurdinti dalį susisiekimo ministerijos funkcionierių... Vis tik neįsivaizduoju, kad einant link 2022-ųjų paštas, kaip Kauno modernizmo simbolis, gali neįgauti kultūrinės paskirties, tarkim, tapti Kauno miesto muziejaus architektūros/meno skyriumi ar pan. Kauno miesto vaidmuo čia ne paskutinis. Turime lėšų šaligatviams, šviesoforams, o savo modernizmo perlui?“ – sako jis.

GALERIJA

  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
  • Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda
Rašyti komentarą
Komentarai (30)

Aha,

o kur dingo uždaryto Kauno rotušės pašto SENASIS antspaudas su karieta ??? Paštą perkėlė į kioskelį, esantį parduotuvėje IKI, Šauklių g. Tačiau antspaudas dingo. Kur ? Kas pasisavino-pavogė ? Buvęs pašto vadovas ? Buvęs ryšių ministras ? Niekam nerūpi. Niekas niekuo nesidomi,nesirūpina.Tik sava kišenė,didinant savus turtus. Lietuva pilna vadovaujančių, savanaudiškų šlykštynių.

Šoferis

kada meras Kauno gatves įsakys valyti nuo sniego...vakar nevalė...šiandien vėl nesimato valymo?

Paštas

"Graeberiui" Tu durnas. Grįžk į kaimą, ten oras švaresnis.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS