Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija švenčia 30 metų jubiliejų. Per šį laikotarpį išryškėjo ypač didelis asociacijos vaidmuo. Ji nuolat telkia pramonės atstovus, kartu įgyvendina socialines idėjas ir prisideda prie jaunų žmonių verslumo ugdymo.

Šventės akimirkos

Minint 30 metų jubiliejų, asociacija ne tik džiaugiasi pasiektais rezultatais, bet taip pat dėlioja ateities iššūkius. Istorinėje Prezidentūroje vykusio renginio metu atsidėkota ir asociacijos steigėjams, nepabūgusiems į vieną vietą suburti Kauno verslo atstovus. Taip pat išreikšta padėka ryškiausioms asociacijos įmonėms.

"Sveikinu visus asociacijos narius ir dėkoju už labai naudingą darbą, kuriant naujas darbo vietas, keliant šalies ekonomiką ir garsinant Kauno vardą visame pasaulyje. 30 metų yra gan brandus amžius, tačiau asociacija, kaip žmogus, dar labai energinga, kupina jėgų. Labai gražu, kai į asociaciją ateina jau nauja karta. Tėvai daugiau veikė įkūrimo pradžioje, o dabar jų vaikai perima verslus, dėl to, manau, kad asociacija gyvuos dar ne vieną dešimtmetį. Mūsų pagrindinis iššūkis – būti žingsniu pirmiems. Turime mažiau žiūrėti po kojomis, bet turime matyti, kas yra horizonte ar net už jo ribų. Tik taip galės mūsų verslai išlaikyti lyderių pozicijas", – kalbėjo Kauno rašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.

Jis tikino, kad asociacija vienija daugybę Kauno krašto įmonių, organizuoja seminarus, mokymus, bendradarbiauja su mokslo institucijomis, tad bendra veikla leidžia kartu siekti geresnių rezultatų ir lengviau stebėti rinką. Štai ir organizuojama paroda "Rinkis prekę lietuvišką" leidžia visuomenei pristatyti sėkmingiausius verslus.

Asociacijai priklauso pramonės įmonės, dirbančios tekstilės, energetikos, statybos, maisto pramonės, metalo apdirbimo, aviacijos, chemijos, stiklo apdirbimo ir baldų pramonės srityse. Taip pat priklauso transporto, sveikatos, viešbučių paslaugų įmonės bei mokslo įstaigos.

Dėmesys jaunimui

Asociacija įsitikinusi, kad mokyti verslo paslapčių reikia pradėti kuo anksčiau, todėl vykdomi įvairūs jaunimui skirti renginiai. Jų metu jaunuoliai ne tik keliauja į asociacijos narių bendroves, iš arti susipažįsta su veikla, bet taip pat ir rengiami verslumo skatinimo projektai.

Mūsų pagrindinis iššūkis – būti žingsniu pirmiems.

Verslus ir aktyvus jaunimas – ateities karta, į kurią dedamos didžiulės viltys. Inovacijų kūrimas ir įdarbinimas kokybiškesniam kasdieniam gyvenimui, pagalba socialiai jautrioms grupėms, ekologija per žaliavų perdirbimą ir antrinį jų panaudojimą – tai sritys, kurias su užsidegimu plėtoja jaunimas, verslą kuriantis dar mokyklos suole. Praktiškai mokydamiesi verslo vadybos ir ekonomikos pagrindų, įgyvendindami sumanytą projektą moksleiviai, padedant asociacijai, dažniau bendrauja su sėkmingo verslo atstovais, įgyja didžiausios naudos – patirties. Jaunimas mokosi dirbti komandoje, įgyvendinti idėjas ir užsidirbti pirmus pinigus.

"Džiaugiuosi, kad mūsų asociacija tapo tarptautinės mokinių mokomųjų bendrovių mugės "Inovatyvus verslas" partneriais. Vis labiau suvokiamos jaunų žmonių galimybės steigti ir plėtoti nuosavas komercinio ar socialinio verslo įmones ir tapti novatoriais tose srityse, kuriose jie gyvena ir dirba. Verslumo ugdymas svarbus ne tik formuojant jaunų žmonių mąstyseną, bet ir teikiant žinias, lavinant įgūdžius ir nuostatas, kurios turi įtakos verslumo kultūros augimui", – kalbėjo asociacijos vykdomoji direktorė Edita Gudišauskienė.

Socialinė atsakomybė

Asociacijos nariams rūpi ir socialinės idėjos, nes jos visuomenėje gali padaryti ypač didelį proveržį. Socialinė atsakomybė nėra mada, o siekis pasidalyti gerąja patirtimi bei paskatinti veikti įvairias socialines grupes.

Socialinės asociacijos įmonių atsakomybės atsispindi kasdieniuose jų darbuose. Tai apima darbuotojų, aplinkos ir bendruomenės labui vykdomą veiklą. Įmonės nusibrėžusios tikslus tausoti gamtos išteklius ir vykdoma gamybine veikla daryti kuo mažesnę neigiamą įtaką aplinkai. Žvelgiama globaliau, kad mus supanti aplinka taptų vis švaresnė.

Asociacijos nariams svarbi ekologija, todėl bendrovės investuoja į pažangias technologijas, kurios leidžia sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Štai asociacijos keleivinio transporto bendrovės "Kautra" ir "Kauno autobusai", siekdamos mažinti CO2 kiekį, nuolat atnaujina transporto parkus ir palaipsniui keičia seniausius ir didžiausią taršą sukeliančius autobusus. Keleiviai taip pat jaučia teikiamų paslaugų kokybę vykdami naujais autobusais.

Įmonės ne tik gerina darbuotojų darbo sąlygas, didina jų įsitraukimą į sprendimų priėmimą, bet taip kuria pozityvią, sveiką, saugią darbo atmosferą. Nuolat diegiami naujausi technikos pasiekimai, skiriamas ypatingas dėmesys darbų kokybei. Įvairūs darbų saugos siūlymai, naudingi darbuotojui ir darbdaviui, padeda išryškinti problemines sritis. Ir tai tik keletas pavyzdžių, kai asociacijos nariai siekia gerinti darbo sąlygas, diegti inovacijas, atsakingai žiūrėti į verslą, auginti šalies ekonomiką.

Svarbus praeities akcentas

Nors per asociacijos gyvavimo 30-metį įvyko daug įvykių, renginių, išsakyta daug nuomonių, paremta aibė iniciatyvų, tačiau atmintyje visam gyvenimui įstrigo vienas istorijos momentas. Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, svarbus vaidmuo atiteko ir pramonininkams.

1990 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos pramonininkų asociacijos suvažiavime buvo priimta rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo. Šios rezoliucijos projektą parengė Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto atstovai Simas Ramutis Petrikis, tuo metu buvęs Kauno pramonininkų asociacijos prezidentu, ir Jonas Girdzijauskas.

1991 m. sausio įvykiai tikrai neišblės Lietuvos žmonių, kurie buvo šių įvykių liudininkai ir dalyviai, atmintyje. Kai kilo klausimas, kaip apsaugoti Kauno miesto svarbiausius objektus, įvairių institucijų atstovai buvo pakviesti vienytis ir prisidėti prie saugumo užtikrinimo.

"Tai buvo ypatingas įvykis, kuris visus sukrėtė. Kauno verslininkai organizavo didelį susirinkimą "Drobės" salėje, kur dalyvavo ir miesto valdžia. Sutarėme, kad remsime visas priemones, kurios mums padės užtikrinti saugumą ir išsaugoti nepriklausomybę. Prie pagrindinių objektų žmonės budėjo, o pramonininkai juos aprūpino tiek malkomis, tiek karšta kava, pasirūpino ir transportu. Buvo labai didelis žmonių susitelkimas, nes visi turėjo aiškų tikslą. Žmonės neskaičiavo nei laiko, nei resursų ar galimų nuostolių", – apie tvyrojusį jausmą Lietuvai lemtingą naktį perteikė asociacijos įkūrėjas S.R.Petrikis.

Kauno pramonininkai sudarė visą parą veikiantį štabą. Prie kiekvieno saugojamo objekto buvo pritvirtintos įmonių atstovų grupės, sudaryti jų sąrašai, kiekvienoje grupėje buvo paskirti atsakingi asmenys, kurie palaikė ryšius tiek su Kauno miesto savivaldybės, tiek su budinčiais asociacijos štabo nariais. Tai buvo vienybės pavyzdys, kai Kauno įmonės negailėjo resursų, neskaičiavo nuostolių vien tam, kad būtų prisidėta prie Lietuvos laisvės kelio.