Anot R. Bradūno, N. Grunskienė dėl savo veiklos jau yra vertinama ir tarptautiniu lygiu.
Daugiau nei 30 metų prokuratūroje dirbantis R. Bradūnas yra vienas iš beveik 30-ties prokuratūros vadovaujančių darbuotojų, kurie šią savaitę pasirašė kreipimąsi į prezidentą, Vyriausybę, Seimą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą, gindami prokuratūros vadovę nuo kaltinimų pavaldinių persekiojimu.
„Profsąjunga atsibunda tuomet, kada reikia spręsti generalinės prokurorės klausimą. Todėl negalime nereaguoti. Jeigu kalbėtume apie Kauną – pavyzdžiui, prieš dvejus metus buvo atliekama 5 500 ikiteisminių tyrimų, tai šiai dienai savo žinioje turime 3 200 tyrimų. Nors nusikalstamumas nėra labai pakitęs, tačiau darbo organizavimo schema pakitusi – mes verčiam prokurorus, kad būtų užtikrintas tyrimo greitumas ir tyrimo kokybė. Tai tikrai davė rezultatų“, – Eltai sakė Kauno apygardos prokuratūros vadovas.
Todėl negalime nereaguoti.
„Jeigu anksčiau mūsų prokurorai kontroliuodavo nuo 50-60 ikiteisminių tyrimų, tai dabar savo žinioje turi apie 40 tyrimų. Jaučiamas rezultatas, kada tariesi su prokurorais, ir pagaliau reikalauji, kad tyrimas būtų atliekamas greičiau, bet jokiu būdu ne kokybės sąskaita. Tai duoda rezultatų. Tai eina būtent iš Generalinės prokuratūros varpinės, aš čia nieko bloga nematau. Juk kalbame apie visuomenės ir valstybės interesų apsaugą“, – pažymėjo jis, kalbėdamas apie generalinės prokurorės keliamus reikalavimus pavaldiniams dirbti operatyviai ir kokybiškai.
R. Bradūnas sako, kad įtemptą darbą dirbantys prokurorai šiais laikais tikrai turi galimybę pailsėti.
„Patikėkit, tikrai taip. Aš virš 30 metų dirbu. 1992 metais mes neturėjome nei šeštadienių, nei sekmadienių, darbas mūsų kartais baigdavosi paryčiui. Dabar tokio režimo neturim ir tikrai negalim skųstis. Būna, kad kai kuriuose ikiteisminiuose tyrimuose reikia ir dirbti dieną, ir naktį, bet sakyti, kad pažeidžiamas bendras poilsio režimas, negalime“, – Eltai sakė R. Bradūnas, paklaustas, ar prokuratūroje laikomasi darbo ir poilsio režimo.
Kauno teisėsaugos pareigūnai anksčiau yra viešai pripažinę, kad ieškodami sausį mieste pagrobtos mergaitės dirbo ir dieną, ir naktį – taip nutinka nedažnai, kai įvykdomi itin sunkūs, rezonansiniai nusikaltimai ir tirti nusikaltimus reikia ypač greitai, nes gresia pavojus visuomenei.
Nuobaudos susijusios su sistemos stiprinimu
Prokurorų profesinė sąjunga minėtame rašte valdžiai teigė, jog prokurorams nepagrįstai inicijuojami patikrinimai, skiriamos nuobaudos, paskui jas teismai panaikina.
Tuo metu šią savaitę raštą pasirašę kiti prokurorai sako, kad patikrinimai prokuratūroje vyko ir anksčiau, vadovaujant N. Grunskienei jų netgi mažiau.
Nuo 2021 m. pradžios, kada ji tapo generaline prokurore, iki 2025 m. lapkričio mėn. buvo pradėta 120 tarnybinių patikrinimų (2016–2020 m. – 140) dėl 131 prokuroro (2016–2020 m. – dėl 135).
Konstatavus pažeidimus buvo paskirtos 55 tarnybinės nuobaudos (2016--2020 m. – 58). Užbaigus 31 patikrinimą, pažeidimai buvo konstatuoti, tačiau jokia nuobauda neskirta (2016–2020 m. – 33).
Nesutikę su konstatuotu pažeidimu ar skirta nuobauda prokurorai inicijavo 27 teismo procesus. 14 teismo procesų baigėsi galutiniu teismo sprendimu, pripažinus nuobaudas pagrįstomis bei teisėtomis. 7 prokurorams teismai skirtas nuobaudas panaikino. Dar 6 prokurorų bylose sprendimas nėra priimtas.
2021–2024 m. pažeidimai konstatuoti: 4 – Generalinėje prokuratūroje, 22 – Vilniaus apygardos prokuratūroje, 36 – Kauno apygardos prokuratūroje, 9 – Klaipėdos apygardos prokuratūroje, 6 – Šiaulių apygardos prokuratūroje, 5 – Panevėžio apygardos prokuratūroje.
„Yra panaikintų nuobaudų, bet tikrai mažesnė dalis, tai natūralus procesas, kadangi tai yra vertinimo dalykas. Kartais aš vertinimo nesuprantu ir nesuprasiu – pavyzdžiui, prokuroras pripažintas įvykdęs nusikalstamą veiką, smurtą artimoje aplinkoje, jis susitaikęs, tyrimas nutrauktas, bet vertinama, kad jis padarė nusikalstamą veikė. Generalinė prokurorė atleido iš tarnybos, nes tas prokuroras nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tačiau teismas tą prokurorą grąžina į darbą. Mes norime švarinti savo sistemą, mes tikrai padedam vadovybei, kad tokių žmonių pas mus nebūtų, nes šimtai ar tūkstančiai jaunų žmonių baigia teisės mokslus, kuriems negalime nieko pasiūlyti, o tokie asmenys užėmę jo pozicijas“, – Eltai pasakojo prokuroras, su kuriuo susiduria prokuratūros vadovybė, bandydama pritraukti į prokuratūrą kvalifikuočiausius ir aukščiausių etikos standartų besilaikančius darbuotojus.
R. Bradūnas teigė kažkada pats prisidėjęs prie prokurorų profesinės sąjungos kūrimo, tačiau dabar jam šio susivienijimo veikla nelabai suprantama.
Šiuo metu Lietuvos prokuratūroje iš viso dirba 583 prokurorai. Pasak pašnekovo, N. Grunskienė žymiai prisidėjo, kad prokurorams būtų mokamos konkurencingos algos, būtų užtikrintas jų nepriklausomumas.
„Jeigu anksčiau į prokuroro poziciją turėjome 0 arba vieną, du asmenis, tai dabar konkurse į vieną poziciją varžosi 10-15 pretendentų“, – sakė jis.
R. Bradūnas mano, kad N. Grunskienė turėtų būti vertinama ir už savo pastangas karo nusikaltimų Ukrainoje tyrime, parodytą iniciatyvą prokurorų bendruomenėje visapusiškai remti ir padėti karo niokojamą šalį, jos pareigūnus.
Pasak Kauno apygardos prokuratūros vadovo, 2028 m. Lietuvoje turėtų vykti įvairių pasaulio valstybių generalinių prokurorų susitikimas, tai, ant R. Bradūno, rodo, kad Lietuvos prokuratūros vadovė labai yra vertinama tarptautiniu lygmeniu.
ELTA primena, kad prezidentas Seimui antrajai kadencijai teikia N. Grunskienės kandidatūrą į generalinius prokurorus.
Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos, N. Grunskienės kompetencija ir profesinė patirtis nekelia abejonių, ji yra vertinama kolegų prokurorų ir kitų teisininkų, pasižymi aukštais moralės ir skaidrumo standartais. Dabartinė N. Grunskienės kadencija baigsis kitų metų sausio 13 d.
Teisininkė generaline prokurore paskirta 2021 m. sausį. Anksčiau ji vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūrai, daugiau nei 10 metų dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje.
Naujausi komentarai