Spalio 7 d. Hepenheime (Vokietija) buvo atnaujinta Bergštrasės apskrities ir Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis, patvirtinanti abiejų pusių pasiryžimą toliau gilinti ir plėsti partnerystę visose bendrų interesų srityse, taip pat siekį skatinti tvarius piliečių ryšius, ypač tarp jaunosios kartos atstovų.

Patikimiausi partneriai

„Didžiuojamės mūsų dešimties metų bendradarbiavimu, kuriam būdinga draugystė, pagarba ir pasitikėjimas“, – kalbėjo Bergštrasės apskrities vadovas Christianas Engelhardtas.

Mero Valerijaus Makūno pavedimu dokumentą pasirašiusi vicemerė Raminta Popovienė irgi džiaugėsi, kad Bergštrasės apskritis yra patikima partnerė. „Mūsų bendradarbiavimas yra nuoširdus, dalykiškas, teikiantis naudą abiem pusėms“, – pabrėžė vicemerė.

Iškilmėse taip pat dalyvavo Bergštrasės apskrities tarybos pirmininkas Joachimas Kunkelis, buvęs apskrities vadovas Matthiasas Wilkesas, buvęs tarybos pirmininkas Gottfriedas Schneideris, Lietuvos ambasados Vokietijoje įgaliotasis ministras Tomas Grabauskas, vietos lietuvių bendruomenės atstovai.

Pradžia: Kauno rajono meras V. Makūnas ir Bergštrasės apskrities viršininkas M. Wilkesas sutartį pasirašė 2013 m. / Organizatorių nuotr.

Mezgėsi bendruomenių ryšiai

Bergštrasės apskrities ir Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2013 m., tačiau dviejų kraštų bendrystė užsimezgė gerokai anksčiau.

R. Popovienė prisiminė, kad iš pradžių atsirado ryšiai tarp atskirų bendruomenių. „Garliavos Jonučių progimnazijos ir Friedricho Frobelio mokyklos bičiulystė tęsiasi nuo 2006 m. Tai didelis Heinzo Klee nuopelnas, ačiū jums už tai“, – dėkojo vicemerė. Ištikimo Lietuvos bičiulio laukė staigmena – į lietuvių kalbą išverstas H. Klee eilėraščių rinkinys.

Didžiuojamės mūsų dešimties metų bendradarbiavimu, kuriam būdinga draugystė, pagarba ir pasitikėjimas.

Kitas bendrystės saitas – Renhofo pilyje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija. Šiam lietuvybės židiniui nuolat rodo dėmesį ir Vokietijos valdžia, ir Kauno rajono savivaldybė.

Dviejų savivaldybių bendradarbiavimo dešimtmečio proga šią vasarą gimnazijos parke atsirado medinių skulptūrų-suolelių alėja, kurią sukūrė Raimondo Uždravio vadovaujama drožėjų komanda. „Šie suoleliai su vokiečių ir lietuvių mitologijos elementais tik patvirtina, kad mūsų tautos turi panašią pasaulėjautą ir vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis“, – pastebėjo R. Popovienė.

Vokietijoje koncertavę folkloro ansambliai „Serbentėlė“ ir „Viešia“ taip pat leido geriau susipažinti su lietuvių etnine kultūra.

Išmoko gaminti šaltibarščius

Ne kartą Lietuvoje apsilankiusį Ch. Engelhardtą ypač sužavėjo projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė“ renginiai. „Iš jūsų verta pasisemti patirties, nes puikiai gebate suderinti tautinius elementus ir šiuolaikines meno formas“, – pastebėjo politikas. Vokiečiai girdėjo melodingas lietuviškas sutartines ir norėtų pamatyti kitąmet 100-metį minėsiančią Lietuvos dainų šventę.

Per dešimt metų abi savivaldybės įgyvendino daug projektų: dalijosi patirtimi, keitėsi specialistų delegacijomis, dalyvavo sporto, kultūrose renginiuose. Svarbų vaidmenį vaidina ir ekonominiai ryšiai. Vokiško kapitalo investicijos Kauno rajone yra didžiausios tarp užsienio valstybių.

Keičiantis patirtimi, neapsieinama ir be kulinarijos paveldo. Ch. Engelhardtas tvirtino jau išmokęs gaminti lietuviškus šaltibarščius.

Kauno rajono žmonėms įsiminė Fyrnheimo virėjų klubo „Linksmieji šaukštai“ prisistatymas su vokiška šiupinine šventėje „Rudens sambariai“ Raudondvario dvare. Vėlesniais metais vyko Bergštrasės krašto vyno degustacijos.

Pokytis: apsilankę vynuogyne „Antes Viniculture“ lietuviai įsitikino, kad gero vyno gaminimo tradicijos iš Pietų Europos sparčiai keliasi į šiauriau esančius kraštus. / Organizatorių nuotr.

Padeda tobulinti savivaldą

„Kiekvienas apsilankymas Vokietijoje mums leidžia pasisemti naujų idėjų ir tobulinti savivaldą“, – sakė R. Popovienė. Pavyzdžiui, lankydamasis Bergštrasėje, meras V. Makūnas sužinojo apie šeimos darželius ir šį modelį sėkmingai pritaikė savajame krašte.

Šį kartą Kauno rajono delegacija buvo pakviesta į Felsbergo dvare pagal Pažangių studijų instituto modelį kuriamą akademiją, kurioje jaunieji mokslininkai, menininkai, amatininkai ir kiti kūrėjai galėtų gauti stipendijas ir tris mėnesius kurtų projektus. Akademijos steigėjas biochemikas dr. Holgeris Zinke yra įkūręs biotechnologijos tyrimų ir informacijos įmonę B.R.A.I.N. ir yra pelnęs ne vieną Vokietijos aplinkosaugos premiją.

Įspūdingais renginiais pasižymėjo Manheime vykusi Vokietijos nacionalinė sodininkystės ir kraštovaizdžio architektūros paroda BUGA. Apsilankę vynuogyne „Antes Viniculture“ lietuviai įsitikino, kad gero vyno gaminimo tradicijos iš Pietų Europos sparčiai keliasi į šiauriau esančius kraštus.