Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos? | Diena.lt

KAUNO UGNIAGESIAI: GAISRŲ BAŽNYČIOSE PAMOKOS IŠMOKTOS?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Gaisras Paryžiaus katedroje grąžino į tas atmintinas dienas, kai krūpčiojome nuo pranešimų apie naktimis degančias pakaunės bažnyčias arba vidurdienio ugnies šėlsmą Žaliakalnio cerkvėje.

Išskirtinis dėmesys – trims

Kauno ugniagesiai gelbėtojai ramina, kad šių nelaimių pamokos išmoktos.

Apie tai "Kauno dienai" pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Lapėnaitė.

– Kokių priemonių po sukrečiančio gaisro viename Paryžiaus simbolių – Švč.Dievo Motinos katedroje ketina imtis Kauno ugniagesiai gelbėtojai, kad tokios nelaimės nepasikartotų ir Kauno bei pakaunės bažnyčiose?

Didelis gaisras Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje

– Visos Kauno bažnyčios yra privalomai tikrinamos kas dvejus metus.

Visada po tokių neeilinių įvykių mes rengiame operatyvinius panašių objektų patikrinimus.

Tikrai dar kartą apvažiuosime visas 34 Kauno bažnyčias ir dabar.

Išskirtinės jų tik trys – Kauno šv.Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Prisikėlimo bažnyčia ir Pažaislio vienuolynas. Ir pastarąsias mes, pagal Vyriausybės rekomendacijas, aplankome kasmet, nes jos įtrauktos į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.

Situacija pasikeitė

– Gana karti ir mūsų patirtis. 2012-aisiais Paštuvos ir Kulautuvos bažnyčias padegė psichikos sutrikimų turėjęs ligonis. 2013-aisiais ugnis nusiaubė Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvę Žaliakalnyje. Su kokiomis problemomis susidurta tada gesinant šiuos gaisrus? Kokios jų pamokos išmoktos?

– Po tų tragiškų gaisrų, kai sudegė šios medinės pakaunės bažnyčios, labai daug bažnyčių įsivedė priešgaisrinę signalizaciją.

Susirūpinta ir elektros instaliacija, kuri daugumoje bažnyčių – jau sena. Tačiau dėl didelių investicijų ji sutvarkyta dar ne visur, nors būtent netvarkinga elektra – daugumos gaisrų priežastis.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės J.Lapėnaitės teigimu, gesinti išskirtinei kategorijai priskiriamus gaisrus bažnyčiose jos kolegos yra pasirengę. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Be to, paties buvusio tuomečio Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva, buvo pravesti priešgaisrinės saugos mokymai kunigams. Ir dabar kartojame juos kasmet.

Į minėtus padegimus bažnyčios tikrai labai sureagavo ir pradėjo tvarkytis. Aišku, gaila, kad tam reikėjo tokių įvykių. Juk dauguma gaisrų kyla dėl mūsų pačių aplaidumo. Atrodo, tiek metų nedegė, tai to ir neatsitiks. Tačiau, kad tai neatsitiktų, reikia padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų pačių. Ypač, kai prasideda bažnyčios renovacija. O tai padarius, tikimybė, kad joje kils gaisras, nedidelė.

Visa kita priklauso nuo aplinkybių – oro sąlygų, atsitikus tokiai nelaimei, ar greitai ji bus pastebėta ir pan.

Dabar, tikrinant bažnyčias, dažniausiai konstatuojami tik tokie pažeidimai kaip pasibaigęs gesintuvo galiojimo laikas arba yra jų per mažai.

Grįžtant prie sudegusių pakaunės bažnyčių, apie kai kuriuos gaisrus buvo pranešta per vėlai. Susidurta ir su tipiška kaimo vietovės problema – vandens hidrantų nebuvimu. Ir dėl to, aišku, buvo sugaišta laiko. O gaisrai plito žaibiškai, nes mediniai bažnyčių pastatai buvo labai išdžiūvę.

O greitai pastebėjus vidurdienio gaisrą Žaliakalnio cerkvėje, jo nuostoliai buvo minimalūs.

Žaliakalnio cerkvė/Artūro Morozovo nuotr.

Būtiniausia įranga apsirūpinta

– Ir Tytuvėnų bažnyčia bei vienuolynas, kuriuos 2012-aisiais nusiaubė ugnis, ir Paryžiaus Švč.Dievo Motinos katedra buvo restauruojamos. Dauguma Kauno bažnyčių, kaip ir Pažaislio vienuolynas, – taip pat seni istoriniai pastatai. Kaip dar Kauno ugniagesiai gelbėtojai yra pasirengę spręsti problemas, jeigu ugnis pradėtų šeimininkauti ir ten?

– Gavus pranešimą apie gaisrą bažnyčioje, iš karto yra skelbiamas antrasis pajėgų išsiuntimo numeris:  į gaisravietę vyksta penkios autocisternos ir vienas keltuvas. Toks pats pajėgų išsiuntimo numeris taikomas ir gavus pranešimų apie gaisrus senelių namuose, mokyklose, ligoninėse. Aišku, pakeliui – gavus pranešimų iš išvykusiųjų, pajėgos gali būti dar sustiprintos arba dalis jų atšaukta.

Kaune mes turime tris keltuvus – 42, 37 ir 26 m aukščio. Su jais buvome nuvykę prie visų Kauno bažnyčių, po to konstatavome, kad šių stogai su minėtomis mūsų turimomis priemonėmis yra pasiekiami.

Jau išspręsta ir anksčiau konstatuota problema dėl užmūrytų Pažaislio vienuolyno vartų, skirtų gaisrinės automobiliams. Dabar jau šie, jeigu prireiktų ugniagesių gelbėtojų pagalbos, pro juos įvažiuotų be problemų.

Po didelį atgarsį sukėlusio gaisro Šilainių daugiabutyje, iš kurio žmonės gelbėjosi šokdami iš septinto aukšto, o privažiuoti mūsų technikai trukdė kiemą užgrūdę automobiliai, savivaldybė nupirko mums šių evakuatorius, su kuriais jau galime tokias problemas išspręsti. Jie yra tose Kauno ugniagesių gelbėtojų komandose, kurios yra prie tankiai gyvenamų miesto rajonų.

Be to, prie daugumos Kauno bažnyčių esame surengę pratybas. Ir kartu su jomis esame parengę planus, kokias vertybes gaisro atveju pirmiausia iš jų gelbėti.


Vertė kaltę ateiviams

Per beveik penkis 2012-ųjų mėnesius 32-ejų pakaunės gyventojas D.B. surengė trylika išpuolių prieš Lietuvos bažnyčias.

Dvi iš jų – Paštuvos Šv.Barboros ir Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos buvo visiškai sudegintos. Pirmąją puošė keturi kilnojamąja kultūros vertybe paskelbti paveikslai, kuriuos paveldosaugininkai įkainavo 75 tūkst. litų.

Paštuvos Šv.Barboros bažnyčia/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Nors D.B. buvo pareikšti įtarimai dėl keturiolikos nusikaltimų – turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu – padegant, viešosios tvarkos pažeidimo – daužant langus ir bjaurojant sienas bei paveikslus ir pasipriešinimo policijai jį sulaikant, psichiatrai pripažino šį asmenį nepakaltinamu. Sulaikytas pareigūnų, jis pasakojo, kad dešinėje jo galvos pusėje esantis gumbas – ateivių iš kosmoso įmontuotas implantas. Ir per šią mikroschemą jis esą gauna komandas naikinti bažnyčios turtą. Neva ir šių sąrašą bei eiliškumą jam taip pat pateikia ateiviai.


Gaisras po Mišių

2013-ųjų gegužę Kapsų gatvėje, esančioje Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvėje vyko Mišios už mirusįjį, per kurias buvo uždegta apie 100 žvakių.

Po jų visi išvažiavo į kapines, todėl sargas užrakino cerkvės duris.

Po kurio laiko kaimynystėje daugiabutį renovavę darbininkai pastebėjo iš šių vienintelių sentikių maldos namų Kaune, pastatytų dar 1906 m., kylančius dūmus.

Nustatyta, kad nelaimę prišaukė po Mišių iki galo neužgesinta žvakė.

Žaliakalnio cerkvė/Artūro Morozovo nuotr.

Sužinoję apie gaisrą cerkvėje, į įvykio vietą atskubėjo ir Kauno paveldosaugininkai, sunerimę dėl vertingų jos ikonų, altoriaus, itin brangios evangelijų knygos bei kitų interjero detalių likimo.

Anot ugniagesių gelbėtojų, laiku pastebėjus šį gaisrą, jo padariniai nebuvo tokie dideli, kaip tikėtasi. Daugelį vertybių pavyko išsaugoti. Tačiau apdegė dalis vertingo altoriaus. Apsmilko, aprūko ar sušlapo nuo vandens ir kitos vertybės.

Gesinant šį gaisrą, terminį šoką patyrė ir vienas ugniagesys, nes cerkvės pastogėje, į kurią persimetė ugnis ir kurios konstrukcijos buvo apšiltintos šiaudais, buvo sunku ištverti nežmonišką karštį. Tai buvo paveldo saugoma konstrukcija, todėl, nenorėdami jos pažeisti, ugniagesiai gelbėtojai turėjo išardyti apie 50 kv. m stogo dangos.


Per plauką nuo naujų nelaimių

Skubėjo Kauno ugniagesiai gelbėtojai į Kauno bažnyčias ir 2017-ųjų pabaigoje, ir vos prasidėjus 2018-iesiems.

2017-ųjų gruodžio 11-osios popietę buvo pranešta, kad iš Petrašiūnų Šv.Vincento Pauliečio bažnyčios kamino kyla atvira liepsna. Atskubėjus į įvykio vietą, iš jo kilo žiežirbos. Atlikus žvalgybą bažnyčios viduje, palėpėje ir ant stogo, konstatuota, kad gaisras dėl nustatyto krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimų neįsiplieskė.

2018-ųjų sausio 18-osios popietę buvo pranešta apie Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje smilkstančius audinius. Degusi porolono skiautė buvo užgesinta anksčiau, nei atvyko ugniagesiai gelbėtojai. Konstatuota, kad porolono šiukšlės užsidegė pažeidus priešgaisrinės saugos taisykles atliekant suvirinimo darbus. Nuostolių dėl to buvo išvengta.

GALERIJA

  • Treniruotės: prie beveik visų Kauno bažnyčių pastaraisiais metais buvo surengtos ugniagesių gelbėtojų pratybos.
  • Įdirbis: Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės J.Lapėnaitės teigimu, gesinti išskirtinei kategorijai priskiriamus gaisrus bažnyčiose jos kolegos yra pasirengę.
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
  • Kauno ugniagesiai: gaisrų bažnyčiose pamokos išmoktos?
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Anonimas

kai tikėjimas supūsta tai ir sąžinė žūsta tai kas ir iš pastatų...

Saulius

Ne, neišmoktos - iš ugniagesių autokopėčios 37 metrų atimtos...

ALGIS

Pagrindinė pamoka -laukti , kol sueis s e n a t i e s terminas, pavyzdys Tytuvėnų bažnyčia , padegėjai lieka nenubausti .
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS