Tomo Raginos nuotr.

NAUJAS ROGES UGNIAGESIAI IŠBANDĖ GELBĖDAMI STIRNĄ

2014-01-20 18:15
Vilija Žukaitytė

Kauno ugniagesiai šiandien gelbėdami ant plono ledo užklydusią stirną išbandė naują įrangą – hidrokostiumus, batų antpadžius ir roges. Jas nupirko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gelbėtojų teigimu, naujosios rogės itin palengvins jų kasdienį darbą.

"Beveik dešimtmetį laukėme šių rogių. Stirnos gelbėjimo operacija tik dar kartą įrodė, kad gelbėtojai, turėdami naujesnę ir geresnę įrangą, gali daug greičiau ir geriau atlikti savo darbą", – pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininkas Gintaras Keturakis.

Gyvūnas buvo 50 m nuo kranto. Nubėgti iki jos prireikė kelių minučių. Sparčiam darbui pagelbėjo ir nauji batų antpadžiai, skirti specialiai vaikščioti arba bėgti ledu.

"Narai stirną operatyviai užkėlė ant rogių ir partempė iki kranto", – pastebėjo G.Keturakis.

Iki šiol narai-gelbėtojai naudojosi senomis ir kur kas sunkesnėmis rogėmis.

Naujosios rogės yra apie 4 m ilgio ir sveria vos 30 kg.

Ugniagesiai portalo kaunodiena.lt žurnalistams pademonstravo, kaip reikėtų naudotis šiomis rogėmis. Prie vieno rogių galo yra užrišama ilga virvė, kurios galas lieka ant kranto, kad čia likę kolegos galėtų partempti. Tuomet naras griebia iš kitos rogių pusės pririštą virvę ir skuba iki skęstančiojo.

"Gelbėtojų rogės lyg amfibija: gali lengvai plaukti vandeniu, slysti ledu ir sniegu. Rogės neskęsta, todėl net ir narai jose gali jaustis saugūs", – patvirtino G.Keturakis.

Rogės pritaikytos dviem žmonėms: gelbėtojui ir skęstančiajam. Naras, pasiekęs skęstantįjį, jį užkelia ant rogių ir pririša specialiais saugos diržais, kad jis vėl netyčia nenuslystų į vandenį, o pats atsigula ir, pasinaudodamas metaliniais smaigais, iriasi į krantą.

"Prie rogių yra ir irklai. Jeigu įlūžta ledas, taip galima saugiai pasiekti krantą", – aiškino komandos viršininkas.

Tokios rogės atiteko ne tik Kaunui, bet ir kitiems didiesiems šalies miestams. Kauno apskrityje bus dvejos tokios rogės.

Gelbėtojai juokavo, kad dabar žiemą visi žvejai, net ir lipantys ant plono ledo, galės jaustis saugiau, nes ugniagesiai turi šias roges.

"Žinoma, čia tik mūsų profesiniai juokeliai, norėtume, kad išvis nereikėtų gelbėti įlūžusių žvejų, todėl dar kartą primename, kad žmonės labiau saugoti save ir jeigu ledas per plonas, nerizikuotų savo gyvybe", – priminė G.Keturakis.

Patarimai, lipantiems žiemą ant ledo

Būtina žinoti, kad ledas laikomas tvirtu, kai jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas gali išlaikyti žmogų. Kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis nei 12 cm.

Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių (po ledu judantis vanduo jį susilpnina, atsiranda pavojingų, iš viršaus akiai nepastebimų silpnų ledo vietų). Todėl nerizikuokite ir nelipkite ant užšalusių vandens telkinių neįsitikinę, kad ledas tvirtas.

Atminkite: pradėjus traškėti ar linkti ledui, lūžimo galite išvengti padidinę atramos plotą, todėl atsiremkite į ledą rankomis (panaudokite lazdą, meškerę ar kitą daiktą) ir gulėdami šliaužkite į krantą. Jei įlūžote, išskėskite rankas plačiai virš galvos ant ledo ir riskitės šonu ropšdamiesi ant ledo lyties, atsispirdami kojomis į priešingą ledo lyties kraštą. Nepraraskite savitvardos, viską darykite lėtai ir atsargiai. Žinokite, kad drabužiuose likęs oras ilgokai padės išsilaikyti vandens paviršiuje, ir šaukitės pagalbos.

Gelbėdami kitus panaudokite atramos plotą didinančius daiktus (kartis, lentgalius ir kitas šalia esančias priemones) ir stenkitės kuo daugiau prisišaukti žmonių.

Ištraukę skenduolį nedelsiant pradėkite gaivinimo veiksmus: dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Pakvietę ugniagesius gelbėtojus ar kitą gelbėjimo tarnybą, nepamirškite pasitikti jų mašinų – tai padės greičiau rasti nelaimės vietą.