Pirmadienis buvo paskutinė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko R. Stuko darbo diena. Jis pereina dirbti į Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą.
„Ar ko nors gailiuosi? Nebent tik to, kad palieku šią tarnybą. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad pasirinkau šią profesiją, stengiausi, kiek galėdamas atlikti visus darbus. Buvo visko: ir sekėsi, ir nesisekė. Kaip ir kiekviename darbe“, – „Kauno dienai“ sakė R. Stukas. Dėl savo darbo metodų, požiūrio į aplinkinius, bendravimo ypatybių jis tapo išskirtine Kauno policijos figūra.
Išgirdęs klausimą apie didžiausią savo pasiekimą, akcentavo darbo komandoje svarbą. „Buvo išaiškinta visokių nusikaltimų, buvo visokių sulaikymų, kai dirbau Kriminalinėje policijoje. Dirbi ne vienas, o komandoje. Iš pradžių buvau patruliu, paskui dešimt metų dirbau kriminalinėje policijoje ir 30 metų – viešojoje. Daugiau kaip dvidešimtmetį dirbau pastarosios vadovu. Džiaugiuosi stipria komanda“, – teigė pašnekovas.
Milijoninė eurų siunta
Pokalbis pasisuka konkrečių įvykių link. Atmintyje R. Stukui labiausiai įstrigę abu popiežių vizitai Kaune.
„Prie Jono Pauliaus II vizito gal teko šiek tiek mažiau prisidėti, nes tuomet buvo kitokios mano funkcinės pareigybės – teko užtikrinti tam tikrus patekimo į stadioną užkardus. Atvykstant popiežiui Pranciškui teko vadovauti visai saugumo užtikrinimo operacijai. Vizitai vyko skirtingais laikmečiais, pasiruošimas buvo labai skirtingas. Įdomu palyginti“, – į detales nesileido kaunietis.
Kai Lietuvoje buvo įvestas euras, jis vadovavo vienai iš dviejų operacijų, kurių metu Lietuvai skirti pinigai iš oro uosto keliavo į banko saugyklą. „Oro uoste pasitinki lėktuvą ir iš jo iškraunamos didelės dėžes pinigų. Įspūdis – didelis“, – neslėpė R. Stukas, kalbėdamas apie eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų, kuriuos Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.
Kaip vėliau skelbė žiniasklaida, pinigai buvo pristatyti per du kartus.
Kiek pareigūnų dalyvavo operacijoje, kai pinigai buvo vežami į Lietuvos banko saugyklą Kaune? „Kiekviename renginyje, kiekvienoje situacijoje – skirtingas skaičius žmonių. Pasiskaičiuojame, kad jų būtų tiek, kiek reikia funkcijai atlikti. Tikslius pareigūnų, kurie buvo pasitelkti šiai operacijai, skaičius palikime istorijai“, – šyptelėjo R. Stukas.
Žiniasklaida yra skelbusi, kad pinigai vežti vilkikais, buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos, „Aro“ šarvuotis, koloną iš oro dengė sraigtasparnis, dėl saugumo buvo uždarytos kai kurios gatvės.
Teko išvežti komandą
Daug įspūdžių R. Stukui yra palikusios svarbiausios tarptautinės futbolo varžybos, vykusios Kaune.
„Savotiškų problemų, kaip užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, kėlė ir vokiečių, ir kai kurių kitų komandų sirgaliai. Lietuviai čia žaidė ir su italų, ir su ispanų rinktinėmis“, – vardijo policijos veteranas.
Dėl krepšinio turnyrų irgi tekdavo pasukti galvą. „Prisiminimai dar nuo Sporto halės laikų. Amžina priešprieša tarp „Žalgirio“ ir dabartinio „Ryto“ sirgalių. „Žalgirio“ sirgaliai per vienas rungtynes tiek įsiaudrino, kad po mačo „Ryto“ komandos žaidėjus teko slapčia sodinti į policijos automobilius ir saugiai išvežti iš halės“, – pasakojo R. Stukas ir pridūrė, kad ruošiamasi kiekvienam renginiui, kiekvienai situacijai, bet vis tiek būna nenumatytų situacijų.
Žiūri plačiau
Kalbėdamas apie pastangas ir pasiteisinusius saugumo viešose vietose užtikrinimo būdus ir priemones, jis apibendrino: „Daug reikėjo padirbėti.“
Tam pasitelktos įvairios institucijos, tarnybos. Pavyzdžiui, su savivaldybe sutarta, kad pareigūnus pasiektų visa informacija apie renginius, kuriems rengti savivaldybė išduoda leidimus, dėl saugumo renginių vietoje daug dirbta su organizatoriais.
Į viešąjį saugumą pažvelgta ir kaip į dar platesnę sąvoką. „Su savivaldybe įgyvendinta daug bendrų projektų – ir švietimo, ir socialinių paslaugų srityje. Pavyzdžiui, dėl benamių. Kartu sprendžiame klausimą, kaip jiems padėti“, – kalbėjo R. Stukas.
Pareigūnai darbuojasi kartu su socialinių paslaugų darbuotojais. Sudėtingas situacijas išspręsti įmanoma tik žvelgiant į jas kompleksiškai. Pavyzdžiui, benamiams padedant susitvarkyti dokumentus, pasirūpinant bent jau vienkartinėmis jų higienos procedūromis, medicinos pagalba čia pat, vietoje.
Vaiko patarimai
„Teisingai tą kelią pasirinkau ir su malonumu dirbau. Mačiau prasmę. Pažinau labai daug žmonių, su kuriais iki šiol patys šilčiausi santykiai“, – apibendrino keturis praėjusius dešimtmečius R. Stukas.
Kodėl išeina? Viską nuveikė? „Niekur neįmanoma visko nuveikti. Priešgaisrinio gelbėjimo departamente dirbsiu darbą, kurį pradėjau Kaune. Tai su saugumo plačiąja prasme užtikrinimu susijusių įstaigų veiklos bendradarbiavimas, veikimas kartu šioje srityje, apimant švietimo, socialinės apsaugos ir kitas sritis.
„Čia, Kaune, kai ką man pasisekė atlikti“, – teigė R. Stukas, kurį sudomino galimybė tarpinstitucinių pajėgų telkimo darbą tęsti šalies mastu.
Jis akcentavo, kad visuomenę šviesti saugumo temomis reikia nuo vaikų darželio. Reikia žinoti ir apie saugų elgesį vandenyje, ir kas yra priedangos, kaip elgtis įvairiomis ekstremaliomis situacijomis. Noras ieškoti formų, būdų, kad informacija ir įgūdžiai būtų skiepijami nuo pat mažų dienų. „Būtų mažiau nelaimių“, – įsitikinęs teigė kaunietis ir pateikė labai gerą pavyzdį.
„Kažkada man viešint JAV užėjo tornadas. Gyvenau pas draugus. Sirenos kaukia, į telefonus eina informacinės žinutės. Griebėme pakuotę vandens, asmens dokumentus ir leidomės į rūsį. Jame – maža draugų dukra be jokių klausimų atsitūpė, prisiglaudė prie sienos, rankomis prisidengė galvą – taip, kaip ją mokė mokykloje. Atsisuko į mane sutrikusį ir sako: „Ir tu taip daryk!“
Tėčio pėdomis
Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip pasuko į policiją? Tėtis Petras buvo pareigūnas, bet nebuvo minčių ir pačiam pasekti jo keliu. Grįžęs po armijos turėjo apsispręsti, ką veikti toliau, bet neskubėjo.
„Po dvejų metų kariškos disciplinos norėjosi laisvės. Neturėjau jokio plano. Buvau laisvo oro direktorius. Po pusmečio kažkas persivertė. Pradėjau tarnybą – nuo patrulio“, – pasakojo kaunietis.
„Kodėl į policiją? Praktika rodė, kad reikia tvarkos, – tęsė R. Stukas. – Aš gimęs ir užaugęs Kauno senamiestyje. Mačiau negerovių. Deja, bet dalis bendraamžių nuėjo kitais keliais.“
Įspūdį jam paliko, kad tėtis su žmonėmis bet kokioje situacijoje kalbėdavosi mandagiai, kultūringai. „Tie laikai buvo kitokie, kitoks požiūris į visuomenę, bet tėčio pozicija buvo, kad gėriu galima daug ko pasiekti. Iš aplinkinių kaip apie pareigūną apie jį girdėjau labai gerų atsiliepimų“, – prisiminė pašnekovas.
„Cirkų tikrai buvo“
Pačias pirmas kelias tarnybos dienas įvardijo keistomis. „Apsivelki uniformą, ji tave automatiškai įpareigoja pasitempti. Nejauku buvo. Juk mokymai tik vėliau vyko. Nuo pirmos dienos – į tarnybą. Kartu su porininku išeini į maršrutą patruliuoti. Turėjau vairuotojo pažymėjimą, kariuomenėje vairuotoju dirbau – vežiojau karinio dalinio vadovą. Policijoje davė vairuoti viliuką, jau turėjau patirties“, – į praeities prisiminimus leidosi R. Stukas.
Paprašėme prisiminti pirmą konfliktinę, rimtesnę situaciją. Kaip tuomet viskas išsisprendė? „Sunku dabar prisiminti. Patruliuodavome Aleksote ir Senamiestyje. Cirkų tikrai buvo. Važiuoji pro Mėsos kombinatą, žiūrėk, šlumšt per tvorą maišas. Galvos išlenda, pamato mūsų varanoką, visi pabėga. Būdavo muštynių, pavyzdžiui, restoranuose. Reikėdavo reaguoti į neramumus viešosiose vietose. Gaudavome pranešimų per radijo stotelę“, – vardijo ilgametis pareigūnas ir pridūrė, kad, užėjus už didesnio pastato, kartais nebūdavo ryšio.
Laimei, per visus tarnybos metus nebuvo sužeistas, tik apdraskytas, apkumščiuotas. Aleksote pešėsi sutuoktiniai. R. Stukas bandė skirti, bet prieš jį patį atsisuko moters įsiūtis – nagais perrėžė veidą.
„Keitėsi struktūros, iš vieno amžiaus perėjome į kitą, keitėsi įstatymai, valstybės santvarka. Didžiulis skirtumas tarp to, kokias darbo priemones, sąlygas, galimybes, technologijas turi dabartiniai pareigūnai, ir tai, nuo ko pats pradėjau. Kai pradėjau tarnybą, būdavo aukšti čebatai, ilgas šinelis, kuris, kai bėgi paskui pažeidėją, plevėsuoja. Šiandien – prašau: patogios dailios uniformos, gražūs tarnybiniai automobiliai su kondicionieriais. Būdavo, važiuoji, viena ranka vairuoji viliuką, kita prilaikai duris, kad per duobę trinktelėjus jos neatsidarytų“, – juokėsi R. Stukas.
Kalbėdamas apie šiandienę situaciją jis akcentavo, kad norisi mažiau reformų ir daugiau stabilumo.
Pareigūnų šeima
R. Stuko žmona Jūratė – taip pat pareigūnė. Abu susipažino darbe. Policijoje antroji jo pusė irgi praleido keturis dešimtmečius. Beje, tarnybą R. Stukas pradėjo sausio 28 d.: „Žinote, kodėl prisimenu dieną? Žmonos gimtadienis.“
Darbas policijoje – atsakingas ir įtemptas. R. Stukas pasakojo, kad atsipalaiduoti geriausiai pavyksta sodyboje. Pjauna žolę, važinėja dviračiu. Mėgsta skaityti. Ypač apie tarpukarį, pokarį, kai kūrėsi įvairios struktūros, naujai formavosi valstybių aparatai. Atitrūkti nuo kasdienybės padeda ir koncertai, kinas, nors, kad ir kur būtų, į telefoną nuolat krinta žinutės su pranešimais apie ypatingesnius įvykius.
Kai namie – du pareigūnai, įvairios darbinės situacijos, atrodytų, tampa ir asmeninių pokalbių dalimi. „Nepatikėsite – namie apie darbą visai nekalbame. Kam pasakai, niekas netiki“, – atkreipė dėmesį R. Stukas.
Bendra kalba ir svarbios iniciatyvos
Apie R. Stuko indėlį į miesto, gyventojų saugumą pasisakę bendradarbiai, savivaldybės atstovai ir organizacijų vadovai kalbėjo ne tik apie profesinius jo sugebėjimus, bet ir apie įspūdį darančias asmenines savybes.
Trikampio taisyklė
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkei Joanai Gudelytei su R. Stuku kartu dirbti teko šešerius metus.
„Remigijus visada išsiskyrė veržlumu, energija, entuziazmu ir sveiku humoro jausmu. Beje, mūsų darbe mokėjimas pajuokauti padeda išgyventi arba ištarnauti panašiai tiek, kiek pavyko Remigijui“, – apibūdino J. Gudelytė.
Jai įspūdį daro per tiek metų sukaupta R. Stuko profesinės veiklos patirtis, įdirbis vietos bendruomenėse, gebėjimas efektyviai susikalbėti su vietos savivalda, kitomis institucijomis, organizacijomis ir socialiniais partneriais. „Akivaizdu, kad tokiam rezultatui pasiekti reikia ne vienų metų įdirbio ir, žinoma, tam tikrų asmeninių ir dalykinių savybių“, – sakė pašnekovė.
R. Stukas jai iškart asocijuojasi su vadinamąja trikampio taisykle, kurią jis nuolat akcentuodavo, kai kartu dirbo. „Kaip dabar atsimenu jo žodžius, kad, kalbėdami ant apie prevencinę veiklą, turime kalbėti apie tris bendrai veikiančius pagrindinius žaidėjus: policiją, vietos savivaldą ir bendruomenę. Kova su teisės pažeidimais, jų užkardymas, prevencinė veikla – ne vien policijos, bet ir visos visuomenės, kiekvieno jos nario reikalas. Tai man labai įsirėžė į atmintį“, – teigė J. Gudelytė.
Ji dėkinga už gautus patarimus ir pamokas. „Tai mane formavo ne tik kaip asmenybę, bet ir augino kaip savo srities profesionalę. Labai nuoširdžiai dėkoju Remigijui ir linkiu jam visokeriopos sėkmės tolesniame profesiniame kelyje!“ – linkėjo J. Gudelytė.
Įsiminė pozityvumas
Ilgametis Kauno „Žalgirio” komandos kapitonas, dabar „Žalgirio“ organizacijos vadovas Paulius Jankūnas nepamena pirmojo susitikimo su R. Stuku, bet tai buvo, kai dar pats žaidė „Žalgiryje“.
„Arenoje, kai prasilenkdavome, visad palinkėdavo sėkmės. Labai jaučiasi jo pozityvumas ir palaikymas. Kai perėjau į kitas pareigas, tekdavo daug bendrauti viešojo saugumo klausimais. Visąlaik matėsi, kad jis myli „Žalgirį“, kad jam rūpi „Žalgiris“, visąlaik pasiruošęs padėti. Buvo daug situacijų, kurias turėjome spręsti, visada rasdavome bendrą kalbą ir, manau, geriausią sprendimo būdą“, – sakė P. Jankūnas.
Anot jo, gelbėdavo R. Stuko patirtis ir geranoriškumas. Labai praversdavo patarimai, jais mielai dalydavosi. „Jeigu matydavome, kad reikia pasielgti kitaip, visąlaik diskutuodavome. Dažnai atvykdavo į areną ir dėl reikalų, ir šiaip aplankydavo. Diskutuodami rasdavome išeičių iš įvairiausių situacijų“, – teigė buvęs „Žalgirio“ kapitonas.
Sunku išskirti geriausią gautą patarimą. Pokalbių būta ne tik darbo klausimais. „Šnekėdavome įvairiausiomis temomis. Įdomi jo profesinė pusė, nuklysdavome ir į istoriją, į dešimtąjį dešimtmetį, kaip Kaunas augo ir vystėsi. Malonu su juo diskutuoti ir bendrauti“, – kalbėjo P. Jankūnas.
Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi ir R. Stukas, ir P. Jankūnas, – visi sirgaliai laukiami varžybose, bet turi būti pagarba aplinkiniams: ir žaidėjams, ir šalia ar toliau sėdintiems žiūrovams. „Sporte – jokio smurto, jokios nepagarbos. Mes tai akcentuojame. Remigijus irgi visąlaik buvo už tai, kad atėję palaikyti savo favoritų gerai praleistų laiką ir norėtų sugrįžti“, – dėstė kaunietis.
Bendras tikslas
„Tik teigiamai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, paprašyta apibūdinti R. Stuką.
Ypač daug iššūkių abiem jiems kartu teko priimti COVID-19 pandemijos laikotarpiu. „Bendradarbiavimas nebuvo apribotas nei darbo valandų, nei kitų dalykų. Visuomet rasdavome, kaip išspręsti kilusias problemas. Vėliau bendradarbiavome kultūros srityje – kuruojant didžiuosius miesto renginius. R. Stuko ir jo komandos indėlis buvo labai svarbus užtikrinant viešąjį saugumą renginių metu ir po jų“, – vardijo E. Andriuškienė.
Iššūkių ir problemų pasitaikydavo ir ruošiantis ne miesto organizuojamiems renginiams, bet, anot jos, visuomet bendromis pastangomis viskas būdavo išsprendžiama, kartais užtekdavo vieno skambučio geriausiai išeičiai rasti.
E. Andriuškienė paminėjo svarbią iniciatyvą dėl neleistinų medžiagų vartojimo prevencijos mokyklose. „Kartu su švietimo įstaigomis, viešojo saugumo pareigūnais parengtas planas, vykdytas mokyklų aplinkos stebėjimas dronais, rengti reidai, edukacijos, atnaujintos mokyklų vaizdo stebėjimo kameros, įrengti detektoriai, padedantys aptikti naudojamus ar turimus draudžiamus daiktus, pavyzdžiui, elektronines cigaretes. Švietimo įstaigos pastebi teigiamą postūmį, susidūrusios su bėdomis jaučia policijos palaikymą ir pagalbą“, – dėkojo pavaduotoja.
Ji pabrėžė, kad toks nuoseklus įstaigų bendradarbiavimas naudos jau davė ir atneš ateityje ne tik konkrečioms mokykloms, bet ir visai visuomenei. Juk visų siekis bendras – kuo mažiau atvejų, kai vartojamos nežinomos, kenksmingos, draudžiamos medžiagos, nes jos lemia ne tik nepataisomų padarinių konkrečiam žmogui, bet ir turi didžiulį neigiamą poveikį nukentėjusiojo artimiesiems, visai bendruomenei, miestui, valstybei.
E. Andriuškienė paminėjo ir tai, kad R. Stuko ir jo komandos iniciatyva ieškoma priemonių, kaip užtikrinti protinę negalią turinčių asmenų atsekamumą jiems pasiklydus. Pasitaiko atvejų, kai sutrikę žmonės klaidžioja kelias paras, išsenka ar net patiria sužalojimų, jau nekalbant apie artimųjų patiriamą stresą.
„Dar viena svarbi bendradarbiavimo su policija sritis – Kauno miesto savivaldybė, tikriausiai vienintelė, turinti laikino apnakvindinimo vietą, į kurią, bendradarbiaujant su pareigūnais, greitosios medicinos pagalbos medikais, saugiai nakvynei atvežami žmonės, tuo metu neturintys kur pernakvoti arba dėl savo būklės negalintys nurodyti, kur gyvena“, – kalbėjo E. Andriuškienė.
