KODĖL KARALIAI APLENKIA KAUNĄ?

Dar prieš dešimtmetį į Kauną aukšto rango svečiai – prezidentai ar monarchai – užsukdavo kone kasmet, o pastaraisiais metais mūsų miestą aplenkia. Ar Vilnius nemato reikalo laikinąją sostinę įtraukti į oficialių delegacijų maršrutus?

Dar prieš dešimtmetį į Kauną aukšto rango svečiai – prezidentai ar monarchai – užsukdavo kone kasmet, o pastaraisiais metais mūsų miestą aplenkia. Ar Vilnius nemato reikalo laikinąją sostinę įtraukti į oficialių delegacijų maršrutus?

Raudonas kilimas dulka

"Kauno rotušės svečių Garbės knygoje pastaraisiais metais atsirado tik FIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos – aut. pastaba) vadovų ir aukštų dvasininkų iš kitų šalių įrašai. Iš užsienio šalių vadovų paskutinį kartą mūsų rotušę aplankė Bulgarijos prezidentas 2009-aisiais", – vartydamas nedaug tuščių puslapių beturinčią svečių Garbės knygą pastebėjo ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.

Iki 2009 m. raudoną kilimą prie rotušės tekdavo tiesti kone kasmet – čia lankėsi Bulgarijos, Austrijos, Tadžikistano, Vengrijos, Čekijos prezidentai, Moldovos ministras pirmininkas. Būta ir karališkųjų svečių – Nyderlandų karalienė Beatričė, Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. Kaune viešėjo ir Švedijos karališkoji pora – karalius Karolis XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Tai bene dažniausiai Lietuvą aplankantys karališkieji svečiai, viešėję mūsų šalyje ir šių metų spalį, tačiau šįkart laiką jie leido sostinėje ir pajūryje. Kas gi nutiko, kad Kaunas nebepatenka į Lietuvą aplankančių aukšto rango svečių maršrutus?

Svarbūs svečiai – neįnoringi

"Gal tai ir natūralu. Kai svečių iš užsienio Lietuvoje lankosi daugiau, Užsienio reikalų ministerija gal nukreipia kokį maršrutą ir į Kauną, bet manau, kad čia reikėtų vadinamojo gerojo lobizmo mūsų savivaldybės Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriuje. Užsienio ministras Linas Linkevičius – irgi kaunietis", – šyptelėjo K.Ignatavičius ir pridūrė, kad vis dėlto, daugiausia tokių svarbių svečių apsilankymai – prezidentūros ir ministerijos rankose, nes jie svečius nukreipia viena ar kita linkme.

"Tikimės, kad kada nors pas mus vėl apsilankys koks monarchas ar prezidentas", – vilties nepraranda Kauno rotušės ceremonimeistras.

Pasak jo, aukšto rango svečiai, iki šiol lankęsi Kaune, didelių rūpesčių nekėlė. Jų vizitai vyksta pagal iš anksto griežtai sudarytą dienotvarkę, tad ir netikėtumų beveik nepasitaiko. "Nustebino karalienės Beatričės kuklumas. Priimta monarchus sodinti atskirose garbingose kėdėse, o ji nepageidavo sėdėti atskirai. Ji norėjo būti kartu su kitais svečiais ir nereiškė jokių užgaidų, nenorėjo pompastikos", – prisiminė K.Ignatavičius.

Jis iki šiol su malonumu prisimena Belgijos karaliaus Alberto II ir karalienės Paolos apsilankymą, nes galėjo daugiau laiko nei įprastai praleisti su tokiais garbingais svečiais. "Vedžiau karaliui ekskursiją po rotušę. Jis labai maloniai bendravo, kalbėjome apie tai, kad nuo seno Lietuvos bajorai ir belgų didikai palaikė ryšius. Karalius tuo labai domėjosi", – prisiminė ceremonimeistras.

Gera nuotaika rotušėje visus užkrėtė ir 2009 m. viešėjęs Austrijos Respublikos federalinis prezidentas Heinzas Fischeris. Jis nepaisė protokolo, juokavo ir panoro pats išbandyti lietuvių muzikos instrumentą – skrabalus, kuriais svečiui grojo Kauno muzikos ansamblis "Ainiai", taip pat perbraukė pirštais ir per kanklių stygas.

Rado, ką aplankyti

Anksčiau Kaune viešėję kitų valstybių vadovai apsilankydavo ne tik miesto rotušėje.

2006 m. į Kauną atvykusi Belgijos karališkoji pora po priėmimo rotušėje kartu su prezidentu Valdu Adamkuni ir ponia Alma Adamkiene pietavo "Medžiotojų užeigoje", vėliau karalienė Paola aplankė M.K.Čiurlionio muziejų, o karalius Albertas II – Kauno technologijos universitetą. Pažaislio vienuolyne karališkoji pora klausėsi Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinio choro koncerto, apžiūrėjo Prisikėlimo bažnyčią, kurioje tuo metu vyko atstatymo darbai.

2008 m. birželį Kauno oro uoste nusileido lėktuvas, kuriuo atvyko Nyderlandų karalienė Beatričė. Pakeliui į miestą ji lankėsi bendrovėje "Elinta", domėjosi bendrovės ir Kauno technologijos universiteto moksliniais darbais ir čia sukurtais naujausiais įrenginiais gamybos procesams automatizuoti. Tuomet skelbta, kad apsilankyti šioje bendrovėje karalienei Beatričei pasiūlė Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje, peržiūrėjusi daugiau nei šimto įmonių veiklą.

Po priėmimo miesto rotušėje, karalienė Beatričė lankėsi buvusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos namuose. Jis 1940 m. kartu su Kaune dirbusiu Nyderlandų garbės konsulu Janu Zwartendijku keliems tūkstančiams žydų išdavė vizas, kurios padėjo pasprukti persekiojamiems nacių. Monarchė taip pat užsuko į J.Naujalio muzikos gimnaziją, kur klausėsi fleitų kvarteto.

"Aišku, kad užsienio šalių ambasadoriai į Kauną atvyksta dažnai. Dažniausiai lankosi paskirti į naujas pareigas ambasadoriai, nes nori prisistatyti miesto vadovams. Su vizitu atvyksta ir tuomet, kai pareigas pradeda eiti naujas meras. Susitikimai dažniausiai vyksta savivaldybėje. Meras ambasadorius priima savo kabinete", – pridūrė K.Ignatavičius.

Valdiški atsakymai

Savivaldybės Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus darbuotojai nepanoro kalbėti apie aukšto rango svečių apsilankymus Kaune. "Ar į Lietuvą atvykę valstybių vadovai, monarchai apsilankys Kaune, sprendžia Užsienio reikalų ministerija", – e.paštu tikino Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Emilija Šakalienė. Laiške ji taip pat atsiuntė trumpą sąrašą, kokių valstybių vadovai Kaune lankėsi 2006–2013 m.

Klausimai apie užsienio svečių delegacijas Lietuvoje ir bandymai išsiaiškinti, kodėl aukšto rango svečiai neužsuka į Kauną, nesužavėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų, paskirtų bendrauti su žiniasklaida. Elektroniniame laiške, kurį pasirašė ne koks nors konkretus specialistas, o Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas, trumpai paaiškinta tik tai, kaip dėliojami oficialių delegacijų maršrutai.

"Lietuvoje užsienio valstybių vadovai lankosi Lietuvos Respublikos Prezidentės kvietimu. Užsienio valstybių vyriausybių vadovus atvykti į Lietuvą kviečia Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Svečio vizito programa sudaroma Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamentui glaudžiai bendradarbiaujant su kviečiančiąja institucija, svečio šalies ambasada Lietuvoje ir protokolo tarnyba", – rašoma laiške.

Informacijos ir viešųjų ryšių departamento anonimai aiškina, kad išvyka į kitą miestą į programą įtraukiama tik aukščiausio lygio – valstybinių – vizitų metu ir tik tuo atveju, jei vizitas trunka ilgiau negu dvi dienas. "Renkantis miestą atsižvelgiama į svečio pageidavimus, vizito turinį ir tikslus, norimas akcentuoti temas, miesto, plačiąja prasme, bendradarbiavimą su svečio valstybe", – dėstoma atsakyme.

Ministerijos anonimai dar bandė priminti, kad 1992 m. Kaune lankėsi Švedijos karališkoji šeima. "Siekiant supažindinti Jų Didenybes su dar nelankytu Lietuvos regionu, pabrėžti ekologijos svarbą ir tai, kad Baltijos jūra jungia Lietuvą ir Švediją, šiemet monarchai buvo pakviesti apsilankyti Klaipėdoje. Po 2008 m. Nyderlandų karališkojo vizito Lietuvoje viešėjo Ispanijos karalius, kuris lankėsi Vilniuje ir Trakuose", – tikinama laiške.

Žodžiu ir raštu redakcijos pateiktus prašymus šia tema pasikalbėti su ministru L.Linkevičiumi ministerijos atstovai iš viso ignoravo.

Neleidžia peikti Kauno?

Pats ministras L.Linkevičius buvo kur kas geranoriškesnis nei jo pavaldiniai. Tiesa, jis bandė neigti, kad kitų valstybių vadovai aplenkia Kauną, ir priminė, kaip šių metų birželį pats lydėjo Lenkijos vadovą Bronislawą Komorowskį, kuriam Vytauto Didžiojo universitete iškilmingai buvo įteiktos garbės daktaro vardo regalijos. Tačiau šis vizitas apsiribojo tik VDU erdve.

"Tikrai nemanau, kad kažkas specialiai peiktų Kauną. Nepastebėjau tokių tendencijų, be to, neleisčiau to daryti – esu kaunietis, tad galiu garantuoti. Tą darau nuolat ir kiekvieną kartą primenu, kad yra toks svarbus miestas, kurio negalima peikti. Ir tai sakau rimtai, – tikino ministras L.Linkevičius.

Anot jo, oficialių delegacijų maršrutas Lietuvoje priklauso nuo daugelio dalykų. "Pirmiausia, nuo to, ar aukšto rango svečias turi laiko, nes jeigu laiko mažai, jo pakanka tik sostinei. Kitokių priežasčių nelabai ir yra, nes jeigu yra laiko, paprastai Kaunas patenka į akiratį", – antrojo pagal dydį Lietuvos miesto ignoravimą darsyk bandė neigti ministras.

Pasak L.Linkevičiaus, ką svečiai iš užsienio aplankys Lietuvoje, siūlo ir priimančioji šalis, ir atsižvelgiama į atvykstančiųjų pageidavimus. "Visiems atrodo labai svarbus suskystintųjų dujų terminalas Klaipėdoje. Daug kas nori jį pamatyti. Taip nutiko ir su Švedijos karaliumi, kuris neseniai viešėjo Lietuvoje ir praleido šiek tiek daugiau laiko nei vieną dieną, nes apsilankymas pajūryje irgi užima laiko. Manau, kad lankomos vietos priklauso ir nuo svečių norų, ir nuo mūsų pasiūlymų, ir nuo pačių miestų iniciatyvos", – kalbėjo L.Linkevičius.

Turi unikalių dalykų

Užsienio reikalų ministras nenorėjo vertinti, ar Kauno miesto valdžia rodo pakankamai iniciatyvos kviesdama į savo miestą svečius iš kitų šalių, nes, pasak ministro, Kauno vadovai dar gana neilgai dirba. L.Linkevičius net neabejoja, kad Kaunui nereikia nieko specialiai galvoti ar kurti. "Kaunas turi unikalių dalykų. Pavyzdžiui, Kauno tarpukario architektūra, kuri pažymėta UNESCO paveldo ženklu", – pastebėjo politikas.

Jis taip pat priminė projektą "Diplomatinis Kaunas", kurį finansavo URM. Juo siekta atkreipti dėmesį ir pažymėti Kaune veikusių diplomatinių atstovybių vietas, Kauno visuomeninius pastatus ir viešąsias vietas, kurios buvo susijusios su diplomatija, pateikti išsamesnės informacijos, kuri susijusi ir su Lietuvos istorija, ir su šalies diplomatiniais santykiais.

"Neseniai su Japonijos ambasadoriumi lankėmės Č.Sugiharos namuose Kaune – tai tiltelis tarp Japonijos, Lietuvos ir Izraelio, nes tai susiję su žydų gelbėjimu. Prisiminkime, kad ir Olandijos konsulas buvo ne mažiau aktyvus gelbėjant žydus Kaune. Jau esame kalbėję apie tai su Nyderlandų ambasadoriumi", – galimybes Kaunui plėtoti ryšius su kitomis šalis vardijo L.Linkevičius.

Ministro nuomone, yra daugybė svečiams iš užsienio įdomių ir dėmesio vertų pastatų: Lozoraičių namai arba dabartinis VDU Rektorato pastatas K.Donelaičio gatvėje, taip pat buvusio Užsienio reikalų ministerijos pastatas S.Daukanto g. 25. "Jį dabar mėginsime įtraukti į Valstybės 100-mečio programą ir tikiuosi, kad pavyks suremontuoti, sutvarkyti. Buvusios ministerijos pastatas bus traukos centras ir diplomatijos muziejus, susijęs su valstybingumo istorija", – įsitikinęs L.Linkevičius.

Pasak jo, Kaunas tikrai yra ypatingas. "Manau, kad rasime būdų jį pamatyti ir užsienio svečiams parodyti. Tai turėtume daryti bendromis jėgomis, ir nereikia įžvelgti kokių nors tendencijų. Tiesiog reikia aktyvumo", – pridūrė ministras.

Komentarai

Gintarė Skaistė

Kauno miesto tarybos narė

Aukšto rango svečių nukreipimas į Vilnių ar Klaipėdą tik parodo bendrą valstybės politiką. Papildomas Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos dėmesys, kurio sulaukia regionai tokių vizitų metu, reikalingas ne tik sostinei ar uostamiesčiui. Nors Seime ir Vyriausybėje dirba nemažai kauniečių, tačiau ėmus eiti aukštas pareigas sentimentai Kaunui dažnai išgaruoja. Gyvename antrame pagal gyventojų skaičių mieste, tačiau pasigendame sisteminio dėmesio iš sostinės valdininkų. Tokiomis sąlygomis, galimybė pristatyti verslo, mokslo ar turizmo perspektyvas atitenka arčiau širdies valdžiai esančioms savivaldybėms. Siekiant į Kauną pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų, pristatyti naujus turistų traukos objektus, būtina eksponuoti turimus pranašumus. Tokiems tikslams paprastai puikiai pasitarnauja užsienio šalių vadovų vizitai.

Vydas Gedvilas

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas

Negalėčiau sakyti, kad Kaunas yra visiškai ignoruojamas. Kai ėjau Seimo pirmininko pareigas, keletą kartų ten tikrai lankėmės su aukšto rango svečiais: pabuvojome Kauno rotušėje, taip pat plaukėme Nemunu, lankėmės kitose Kauno vietose. Kita vertus, aukšto rango svečių vizitai yra derinami iš anksto ir, visų pirma, atsižvelgiama į jų pačių pageidavimus. Neretai dėl laiko stokos ar kitų aplinkybių jie apsiriboja tik Vilniumi, geriausiu atveju dar nuvažiuoja į Trakus. Žinoma, nemažai kas priklauso nuo pačių vizitų organizatorių: ar tai būtų Užsienio reikalų ministerija, ar Lietuvos Respublikos Seimas, ar prezidentūra. Nemanau, kad Kaunas piktybiškai yra ignoruojamas, tačiau miestui ir jo vadovams kartais išties pritrūksta aktyvumo ir iniciatyvos. Miesto vadovai galėtų ir turėtų dažniau rodyti iniciatyvą, kviesti ir siūlyti patys, įdėti

Paulius Lukševičius, verslininkas

Nelaukime malonės iš aukščiau. Įpraskime, kad norėdami rezultato turime dirbti patys. Jau seniai su bendraminčiais gvildename idėją steigti agentūrą "Investuok Kaune". Organizaciją, vienijančią profesionalus ir užsiimančią lobizmu Kauno labui.

Čia dirbtų ne valstybės tarnautojai, o kompetentingi miesto rinkodaros, ekonomikos, teisės ir urbanistikos specialistai, pasamdyti, kad įtvirtintų Kauną regiono mastu. Jų užduotis būtų  išlaikyti ir sudaryti sąlygas jau dirbančiam verslui plėtotis. Jų tikslas būtų sudaryti Kaune palankiausias sąlygas planuojantiesiems investuoti. Jie ne tik skleistų žinią apie galimybes, bet ir apie jau esamus Kauno pasiekimus (pasigirti tikrai turime kuo, tik esame įpratę sėdėti tyliai kiekvienas savame kieme). Jie aktyviai dirbtų ne tik Kanų parodose, bet ir bendradarbiautų su savivaldybe, ministerijomis, Seimu, ambasadomis ar partneriais užsienyje.

Tad nustokime skųstis ir ieškokime sprendimų.

Kauną su oficialiu vizitu aplankė:

2013 m. gegužę Indonezijos Atstovų rūmų pirmininkas Marzuki Alie

2009 m. kovą Bulgarijos prezidentas Georgijus Parvanovas

2009 m. kovą Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris

2009 m. vasarį Tadžikistano prezidentas Emomalis Rahmonas

2008 m. birželį Nyderlandų karalienė Beatričė

2007 m. kovą Moldovos ministras pirmininkas Vasile Tarlevas

2006 m. rugsėjį Vengrijos prezidentas Laszlo Solyomas

2006 m. kovą Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola

2006 m. gegužę Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas

1998 m. Norvegijos karalius Haroldas V ir karalienė Sonja

1993 m. rugsėjį popiežius Jonas Paulius II

1992 m. Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas ir karalienė Silvija