Konservatorė siūlo Kauno centrinio pašto rūmuose įkurti architektūros centrą | Diena.lt

KONSERVATORĖ SIŪLO KAUNO CENTRINIO PAŠTO RŪMUOSE ĮKURTI ARCHITEKTŪROS CENTRĄ

Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, opozicinių konservatorių atstovė Jurgita Šiugždinienė siūlo Kauno centrinio pašto rūmuose įkurti architektūros centrą.

Politikė parengė atitinkamą tarybos sprendimo projektą.

„Siūlau Kauno savivaldybei įsijungti į diskusiją ir atstovauti miesto interesus. Yra sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri ieško sprendimų dėl centrinio pašto ateities, bet kol Kauno valdžia stovi nuošalyje ir sako, kad jai centrinio pašto nereikia, tai yra labai sudėtinga tikėtis pozityvių politinių sprendimų“, – BNS sakė J. Šiugždinienė.

Jos parengtame sprendimo projekte siūloma tarybai palaikyti siūlymą centrinio pašto rūmuose įsteigti Lietuvos architektūros centrą bei administracijos direktoriui pavesti pateikti tarybai pasiūlymus dėl architektūros centro steigimo bei pašto rūmų perėmimo galimybių. Taip pat siūloma įpareigoti administracijos direktorių derybose dėl architektūros centro steigimo.

Juk tai ne bet koks pastatas. Suprantu, kad visų neįveiklinsime, bet gal nors patį unikaliausią.

J. Šiugždinienės teigimu, norint sužinoti, kiek toks projektas kainuotų, reikėtų parengti studiją. Ji mano, kad tai turėtų būti kūrybinių industrijų ir architektūros erdvė, panaši į Vilniuje esančią „Menų spaustuvę“.

Finansuoti projektą galėtų Europos Sąjunga arba Norvegijos finansinės programos ar investuotojai.

„Bet reikia turėti aiškią idėją ko miestui reikėtų“, – sakė ji.

„Juk tai ne bet koks pastatas. Suprantu, kad visų neįveiklinsime, bet gal nors patį unikaliausią“, – pridūrė politikė.

Savivaldybė žada dalyvauti darbo grupėje

Kauno vicemeras Mantas Jurgutis anksčiau žurnalistams sakė, jog savivaldybė sieks dalyvauti konsultacijose dėl pašto pastato.

„Miestas šiandien jau parengė raštą ir dalyvaus darbo grupėje valstybiniu mastu. Matysime, kokios bus ten diskusijos, apie ką bus kalbama. Be abejonės, kad mes atstovausime miesto ir miestiečių interesą“, – sakė jis.

„Kauno miesto centre ir ne tik esantys pastatai ir paveldo objektai turi būti sutvarkyti, ir kiekvienas savininkas – pabrėžiu, savininkas – turi rūpintis savo turtu“, – miesto poziciją apibendrino M. Jurgutis.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau yra pareiškęs, jog savivaldybei šio pastato nereikia ir geriausia išeitis būtų jį parduoti galintiems pastatą sutvarkyti ir atgaivinti.

„Yra labai gražūs žodžiai – miesto reikmėms, visuomenės reikmėms. Visada kiekvienas turtas turi būti naudojamas ar pagal paskirtį, bet jis turi kažkokią ar naudą nešti, ar bendruomenei būti, bet kad perimtų miestas vien dėl to... Ten beprotišką krūvą pinigų reikėtų sudėti jį remontuojant, plius, atsirastų kasdieninės išlaidos. Miestui tikrai nereikia“, – BNS lapkritį sakė Kauno meras.

V. Matijošaitis teigė norintis, kad pašto pastatas „būtų gyvas, judrus, būtų visada pilnas žmonių ir kad miestui tai nekainuotų“.

Valstybės valdomo Lietuvos pašto valdyba trečiadienį nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudojamų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą, kol bus gautos tarpinstitucinės darbo grupės išvados.

Lietuvos paštas norėjo parduoti pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jų išlaikymas yra brangus, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

Vilniaus pašto rūmus aukcione penktadienį pasiūlyta daugiau nei 11 mln. eurų.

Kauno pašto rūmų pardavimui priešinasi dalis miestiečių: pirmadienį vyko protestas, kuriame savivaldybė raginta imtis veiksmų dėl pašto pastato.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

Rašyti komentarą
Komentarai (60)

nesuprantu

kada tas paštas pasidarė nebe Lietuvos Valstybės nuosavybė ,o kažkokios ponios,ar ponų vadovaujančių Lietuvos paštui, ? Ar liberalų partijos su MGbaltic koncernu? Kada Lietuvos valstybės turtas buvo jiems ,lyg kokiems privatininkams atiduotas, ir kiek mokėjo Lietuvos paštas už tuos pastatus Valstybei, kad dabar nori juos parduoti lyg savo rankinuką? Pašto pastatai tiek Kaune, tiek Klaipėdoje ar Vilniuje yra mūsų Valstybės ir turi likti Valstybei bei Lietuvos žmonėms.Tai mūsų visų paveldas.Kas tuose pastatuose bus,tai jau kultūros ar susisiekimo ministerijų reikalas.

ALGIS

ARCHITEKTAI LAI NUSIPERKA IR DARO KĄ NORI

Žinoma

Šiugždinienė dar norėtų ir auksinį konservyno tualetą tame pašte įsirengti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS