Skaičiuojama, kad maždaug kas penktas senesnis nei dešimties metų automobilis gali būti su atsukta rida.

Tikime, kad statistika artės link nulio.

Atsukta rida kenkia ir automobilio patikimumui. Tampa neaišku, kada automobiliui reikia keisti, pavyzdžiui, paskirstymo diržą ar tepalus greičių dėžėje. Neatlikus tokių aptarnavimo darbų laiku, remontas vėliau gali kainuoti tūkstančius.

„Žiūrint į statistiką, atvejų tikrai mažėja. Šių metų statistika iki gegužės mėnesio, berods, – apie 700 atvejų. Reikėtų dar atmesti tą skaičių, kuris pagrįstai sumažėjo ir nebus laikomas trūkumu. Bet žiūrint į visą ateities perspektyvą, į raginimą, ką ir dabar darome – skatinti žmones domėtis automobilio istorija, kad nepirktų ir net nepristatinėtų apžiūrai tokio automobilio – tikime, kad statistika artės link nulio.

Laukiame taip pat ir europinių institucijų įsitraukimo, mat yra minčių visas nacionalines duomenų bazes apjungti į vieną Europos Sąjungos šalių sistemą ir stebėti netgi įvežamų automobilių ridą bei jų galbūt neregistruoti, jeigu yra nesutapimų“, – pastebi LTSA Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.

Laisvės alėjoje portalas kauno.diena.lt pakalbino kauniečius, ką jie mano apie šią naujovę? Ar, jų nuomone, ši reforma išeis į naudą, o gal kaip tik sukels daug nepatogumų? Praeivių nuomonės išsiskyrė: kai kurie džiaugėsi, kad galės jaustis ramiau dėl įsigyjamo automobilio, kiti teigė manantys, kad naujovė nepadės ir sukčiavimo atvejai išliks dažni.

Reportažo autoriai – Benas Vyšniauskas ir Mantas Pileckas.