KTU mokslininkės: ar keičiasi vertybiniai prioritetai lietuvio sąmonėje? | Diena.lt

KTU MOKSLININKĖS: AR KEIČIASI VERTYBINIAI PRIORITETAI LIETUVIO SĄMONĖJE?

  • 8

Saugumas, sveikata, šeima, visuomenės stabilumas, augantis gyvenimo stimulas, drąsa bei vertybės – KTU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kaip keičiasi mūsų šalies piliečių universaliosios vertybės Lietuvoje 1997-2018 metais.

Kaip teigia projekto tyrėja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) fakulteto profesorė Vilmantė Liubinienė, pasaulio vertybių sistemos tyrimai pradėti atlikti nuo 1981 metų, kai Ronaldas Inglehartas, Mičigano universiteto profesorius, kartu su Europos mokslininkų grupe ėmėsi iniciatyvos apjungti ir plėsti pasaulinį universaliųjų vertybių tyrėjų tinklą.

„Šiandien šis tinklas jungia šimtus mokslininkų iš daugiau nei 100 šalių. Nuo 1997 metų universaliųjų vertybių tyrimai atliekami ir Lietuvoje. Šie tyrimai padeda atskleisti ne vien vertybinius prioritetus, bet ir socialinius, ekonominius bei kultūrinius skirtumus tarp šalių“, – sako ji.

Būtent profesorė V. Liubinienė buvo pirmoji mokslininkė, kuri atliko 56 universaliųjų vertybių, sugrupuotų į 11 grupių,  tyrimą Lietuvoje.

Pasak jos, gauti rezultatai leidžia apibendrinti, kad svarbiausia vertybė Lietuvoje per visą analizuojamą laikotarpį yra saugumas. Be šios vertybės, į saugumo vertybės grupę, patenka ir  pavienės vertybės kaip sveikata, šeimos saugumas ir visuomenės stabilumas. Pastarosios vertybės yra labiausiai vertinamos per visus tyrimo metus. 

„Respondentai, 2018 metų duomenimis, vieningai sutaria, kad svarbiausia vertybė yra sveikata, antroje pagal svarbą vietoje – šeimos saugumas. Tai ypač svarbios vertybės šiuo laikotarpiu, tikėtinai padėsiančios kovoje su Covid-19“, – sako mokslininkė.

Lietuviai drąsėja

„Didžiausi pokyčiai pastebimi aktyvumo, kuris apima gyvenimo stimulą bei įvairovę ir drąsą,  vertybių grupėje, kurio svarba išaugo keturiomis pozicijomis. Tikslo siekimo svarba (įtakingumas, sėkmė, sugebėjimai ir kt.) sumažėjo, o hedonizmo svarba (gyvenimiškų malonumų siekimas) išaugo trimis pozicijomis 2018 m. lyginant su 1997 m.“, – sako V. Liubinienė.

Jos teigimu, taip pat pastebėtina, kad konformizmas (pagarba tėvams, klusnumas, mandagumas) ir dvasingumas (vidinė harmonija, dvasingas ir prasmingas gyvenimas) taip pat pradėti vertinti mažiau.

„Taigi, gyvenimo džiaugsmai plačiąja prasme tapo lietuviams svarbesni dvasingo ir prasmingo gyvenimo sąskaita. Beje, tradiciškumas Lietuvoje buvo vertinamas mažiausiai per visą tirtą laikotarpį“, – pasakoja mokslininkė.

Svarbiausias vaidmuo – visuomenei

Tyrimą kartu atlikusi KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė pastebi, kad šiandien, gyvenant karantino sąlygomis, neretai kyla klausimas ar vertybės gali padėti kovojant su korona virusu. Jos teigimu, tam įtakos turi daug faktorių, tokių kaip vyriausybių politiniai sprendimai, valstybės santvarka, sveikatos sistemos pajėgumai.

Visgi, jos teigimu, karantino metu labai svarbų vaidmenį vaidina visuomenė. O jos elgesys gali būti sietinas su egzistuojančia kultūra ir vertybėmis.

„Pavyzdžiui, vienas garsiausių šalių kultūros tyrėjų, vasario mėnesį miręs Geert Hofstede, kaip vieną kultūros vertinimo dimensijų išskiria neapibrėžtumo vengimą. Ši dimensija atskleidžia žmonių išgyvenamos grėsmės, susiklosčius neaiškioms, iššūkius keliančioms situacijoms, laipsnį“, – sako mokslininkė.

Ji siūlo apžvelgti kitų šalių pavyzdžius. Pavyzdžiui, Japonijoje pirmasis Covid-19 atvejis užfiksuotas sausio 14 d. ir iki dabar susirgimų skaičius dar nesiekia 2500. Japonija pagal neapibrėžtumo vengimą lyderiauja pasaulyje.

„Neapibrėžtumas ir netikrumas vertinamas kaip grėsmė, kurią reikia įveikti. Japonijai nuolat gresia stichinės nelaimės dėl žemės drebėjimų ar cunamių. Tokiomis aplinkybėmis japonai išmoko pasiruošti bet kokiai netikėtai situacijai. Tai taikoma ne tik ekstremaliųjų situacijų valdymo planui ir atsargumo priemonėms staigių stichinių nelaimių atvejais, bet kitose gyvenimo srityse“, – pasakoja V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

Jos teigimu, aukšto neapibrėžtumo vengimo šalyse, tokiose, kaip Japonija, saugumas yra svarbus individualios motyvacijos elementas. Čia egzistuoja giežtos taisyklės ir piliečiai jų laikosi. Saugantis įvairų infekcijų ir užteršto oro, Japonijoje net nesant užkrato grėsmei, dažnai nešiojamos apsauginės kaukės.

Italija ir Ispanija ne visada laikosi taisyklių

Italijoje ir Ispanijoje, kurios lyderiauja pagal Covid-19 susirgimus, neapibrėžtumo dimensija taip pat ganėtinai aukšta.

„Tose šalyse žmonės mėgsta turėti taisykles, tačiau jų yra labai daug ir jos sukelia dviprasmiškas ir neapibrėžtas situacijas. Dėl to gyventojai patiria didelį stresą ir nerimą, ir... ne visada laikosi taisyklių. Be to, reiktų pastebėti, kad šiose šalyse labai daug imigrantų ir pabėgėlių, kurių vertybės skiriasi nuo vietinių ir jie nesilaiko bendruomeninių taisyklių“, – pasakoja KTU mokslininkė.

Jos teigimu, tokios šalys, kaip Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV pasižymi žemu neapibrėžtumo vengimu ir joms būdingas tikėjimas savimi ir savo sugebėjimais valdyti gyvenimą.

„Tai akivaizdžiai galėjome matyti iš šių šalių lyderių elgesio pandemijos pradžioje. Deja, toks elgesys turėjo įtakos, kad JAV šiuo metu viruso skaičiai kol kas drastiškai auga. JK užsikrėtusiųjų skaičius taip pat auga milžiniškais tempais“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

O kokie mes?

Pasak mokslininkės Lietuvoje neapibrėžtumo dimensija yra aukščiau vidurkio, todėl mums taip pat būdingas neapibrėžtumo vengimas.

„Kaip pažymi šios srities mokslininkai, lietuviams būdingas nenoras rizikuoti, biurokratija ir emocinis taisyklių ir reglamentų, mažinančių netikrumą, rinkinys, kurio galima ir nesilaikyti. Mes žinome, kad mūsų sovietinė patirtis išmokė „apeiti“ ir „kombinuoti“. Deja, nors esame nepriklausomi jau 30 metų, daliai mūsų visuomenės tai vis dar yra būdinga, ką galime matyti šio karantino metu“, – atskleidžia mokslininkė.

V. Kumpikaitė-Valiūnienė sakė tikinti, kad mūsų visuomenėje dominuojančios sveikatos, šeimos saugumo ir stabilumo vertybės nugalės ir padės įveikti Covid-19.

„Saugodami save, rūpindamiesi savo ir šeimos sveikata ir saugumu, iš tikrųjų rūpinamės visos visuomenės gerove. Mes, kaip bitės esame visi tame pačiame avilyje ir, nors kiekvienas sėdime užsidarę savo mažame koryje, bet tik taip galime užtikrinti, kad avilys išliktų ir gyvuotų toliau“, – lygina mokslininkė.

KTU Ekonomikos ir verslo bei SHMMF fakultetų tyrėjų grupė (projekto vadovė prof. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė) vykdydama projektą MIGRACULT „Migracinės kultūros tyrimas nepriklausomoje Lietuvoje: 1990-2018“ (Nr. P-MIP-17-229), tyrė universaliųjų vertybių kaitą Lietuvoje 1997-2018 metais. Tiriant vertybių kaitą, remtasi Schwartz’o ir Bilsky (1987) metodologija ir atlikta 1997, 2009, 2015 ir 2018 metais vykdytų tyrimų rezultatų palyginamoji analizė.

GALERIJA

  • Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Astronomas geofizikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

SOVIETINIAIS LAIKAIS IŠRADIMAI IR ATRADIMAI BUVO VERTINAMI LIETUVOJE!? KODĖL NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE, MANO, LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ATRASTUS TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, PIRMIAUSIAI PRIVALO VERTINTI RECENZUOJAMIEJI UŽSIENIO ŽURNALAI, O TIKTAI JAU TADA - LIETUVOS SPECIALISTAI?!? TAI ABSURDŲ ABSURDAS?! MANO PASAULINIAI ATRADIMAI BUVO PADARYTI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA?! O KĄ APIE LIETUVIŲ KALBĄ GALI ŽINOTI UŽSIENIO KOMPIUTERIAI, KURIE TAVĘS PIRMIAUSIAI TEIRAUJASI - AR TURI MOKSLINI LAIPSNĮ?! JEI NE? NEKALBU! TAI VERTINU KAIP LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS SUSPENDAVIMĄ IR NIEKINIMĄ!!!

Astronomas geofizikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

KOL- KAS NE! ŠTAI FAKTAS! PRIEŠ 10 METŲ, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ĮMINIAU PER 400 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS, JUOSE RASTOS, ĮNFORMACIJOS DĖKA, ATRADAU TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES JUDĖJIMUS!!! (1976 m. baigiau KAUNO POLITECHNIKOS vakarinį fakultetą.) KAUNO ir LIETUVOS Profesoriai "nekerta" šių atradimų ir nebando kreiptis į užsienio specialistus. Aš gi neturėdamas mokslinio laipsnio NETURIU TEISĖS kreiptis į tarptautinius recenzuojamuosius žurnalus, dėl ATRADIMŲ PRIPAŽINIMO! Šia tema parašytos ir išleistos šešios knygos savo laiko laukia sandelyje. KĄ DARYTI? PASAULIS GI, BE LIETUVIŲ KALBOS, NIEKADA ŠIŲ ATRADIMŲ NEPAKARTOS!

Sudmales dvi

Eikit dirbt ką nors, arba į pensiją.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS